O buvo taip: kaip dažnai būna vaikai ateina tada kai jų mažiausiai lauki,taip buvo ir mūsų atvėju. Ypatingo šoko teigiamas testas nesukėlė
, tik nuostabą. Taigi, terminas nustatytas 22 vasario, laukiam. Laukimas nebuvo iš lengvųjų, teko ir ligoninės paragauti, ir pasinervuoti.Iki 26 savaitės pilvuko beveik nesimatė, bet kadangi aš nenuilsdama vis ką nors pakramsnodavau, svoris pradėjo sparčiai augti(iki 24 sav. buvau priaugusi tik puse kg, į gimdimo namus atvykau su 25 kg daugiau nei prieš neštumą,taigi visos besilaukiančios mamykės - susirūpinkitė savo mitybą jau dabar, nes po to bus ne pyragai.) Tai štai gimdymo terminas ant nosies, laukiu... 24 vasario paguldo į ligoninę, aukštas spaudimas plius pernešiuojimas. Kur gi tu mano mažyli? Norisi jau glausti tave ir myluoti, bet...
. Noriu pasakyti kad teorinė gimdimo dalis naujiena man nebuvo, dar iš med. mokyklos laikų labai gerai atsimenu visus gimdymo " malonumus", tik savo kailių nepatirtus. Tad planavau daryti epidūrą
. Na ką gi, guliu ligoninej, pilvas kaip kašaloto, mažylis neskuba. Keičiasi moteris skyriuje, vienos atvyksta, kitos , nešinos mažyliais, išvyksta. Sulaukiu kovo 1. Netenku kantrybės, bet mano gydytoja(su ja tariausi dėl gimdymo priemimo, auksinė moteris, sveikatos jai ir laimės)vis ramina. Kovo 2, su palatos kaiminka užsimanom lašinių ir giros. Prisivalgom į valias
.Apie 22 val. kažkas panašaus į sąremį, bet mes tik juokaujamekad tai " ložnaja trevoga", bet... Tą naktį jau užmigti nepavyko. Na ir jausmelis, aš jums pasakysiu. Atėjo rytas, norisi miego ir gerokai išspardyti kam nors užpakalį, pretendentų nulis
. Taigi sąrėmiai kas 5-3 min. Esu kantri, bet šį kartą kantrybė baigėsi. Po apžiūros, kuriosmetu gydytoja džiaugiasi kaip faina apžiūrinėti per sąrėmį, keliauju į gimdyklą, savo kojom, oi kai kelelis prailgsta. Na štai mažylį tu jau beveik čia pat
Prašau epidūro ir pagalaiu galiu atsipusti. Atėjo draugė(vyras gimdime ne dalyvavo, nes l. bijojo), atėjo gydytoja. Apžiūra. Kaklelis 3 cm, kai ir buvo. Skatina. Visi laukia rezultatų. tik staiga... Vaisiaus tonų matavimo aparato signalas. Kažkas negerai. Subėga daktarų burys. Nuspresta nebeskatinti. Laukiam tavęs sunelį. Vėl signalas. Pakeičiu padėtį. Mano gydytoja nerimauja kodėl vaiko galvutė neįsistato, turbut kažkas maišo. Vėl signalas, vėl pilna gydytojų
.Pagaliau nusprendžia- operuojam. Viskas vyksta žaibo greičiu. Aš jau ant opracinio stalo, padidina epiduro kiekį, Jaučiu gydytojos rankas savo pilve, pagaliau išgirstu tavo verksmą, gydytoja garsiai praneša: berniukas
.Jaučiu kaip skruostais rieda
Ant sienos kaba laikrodis 15:05. Jaučiu neapsakomą jausmą
Mano sunelis gimė . Tiesa po operacijos jaučiausi taip, kaip nesijaučiau nė po vienos baliuškės. kalatūnas purtė toks, kad žemė su dangum maišėsi, o šiap buvo viskas gerai, neskaitant kelių detalių. Kitą dieną aš jau galėjau vaikščiuoti, pjuvio neskaudėjo, jaučiausi pakankamai gerai. Tai štai kaip gimė mano kukuliukas, Sekmės visoms
.
