Šiek tiek aprimo aistros ir pyktis, tai pasidalinsiu ir aš savo karčia patirtimi ...
Laiptininką susiradome pagal rekomendacijas, prieš gerą pusmetį sulygome dėl kainos, sumokėjome avansą, kad nupirktų geros medienos (ukrainietiško uosio). Prieš keletą savaičių, kai pagal laiptininko reikalavimą, buvo padaryta pilna patalpos apdaila, sienos išdažytos, atvažiavo stalius, pradėjo darbus.
Atvažiavus pažiūrėti kaip jam sekasi ir džiaugėmės, nes laiptakiai tikrai atrodė (ir dabar atrodo) šauniai, bet visi pjaustymo, šlifavimo, kt. darbai buvo atliekami patalpoje (nors tereikėjo atsidaryti langą ir išeiti į kiemelį ...), tai mūsų svetainė ir jos šviežiai nudažytos sienos atrodė kaip dirbtuvėse - dulkės, drožlės, sienos nudaužytos ...
Bet susitaikėm su ta netvarka, nusprendėm kad paskirsim pusdienį, nuvalysim, kur visai baisu - uždažys vyras iš naujo.
Visi laiptakių ir turėklo montavimo darbai truko savaitę. Kai stalius baiginėjo, mes buvom išvykę, tai sutarėm, kad mes vėliau užvažiuosim pažiūrėti, o raktą tegul atiduoda tam žmogui, su kuriuo buvo dėl visko susitarta. Aišku, smalsumas nugalėjo - ir tą patį vakarą, nors jau buvo ir vėlu, nuvažiavom pasidžiaugti naujais laiptais ... Va tada ir prasidėjo bemiegės naktys, nuolatiniai skambinėjimai laiptininkui ir staliui, prašymai atvažiuoti iš pradžių pažiūrėti kas yra padaryta, paskui prašymai gražiuoju, o vėliau ir piktuoju ištaisyti savo klaidas ...
Visi "debatai" vyko savaitę - per tą laiką mums ir melavo, ir neatvažiuodavo pažadėję, ir grąsino

, ir įžeidinėjo, paruošėm ir sutartėlę dėl defektų ištaisymo - aišku, ją pasirašyti atsisakė. Ir kai po visų pykčių pasakiau: tai gal išsiskiriam ir duos Dievas daugiau nesusitiksim - šitas mano pasiūlymas buvo priimtas labai džiaugsmingai ir išvažiavo taip greitai, kaip kad mes norėjom kad defektus taisytų ...
Keletas iliustracijų, kad įsivaizduotumėte apie ką kalbu


Tarpai tarp statramsčių nevienodi, tarp kai kurių atstumas toks, kad aš ir pati pralįsčiau, ką kalbėti apie mažą vaiką, statramsčių forma

- paimtas paprastas kvadratinis pagalys ir supjaustytas, net kampai nenušlifuoti, statramsčių aukštis skirtingas, kai kuriose vietose turėklas tėra iki kelių

-
ir pasak laiptininko, šitokie laiptai tai yra maždaug vidurkis to ką jie daro - nėra labai geri, bet ir tikrai nėra blogi

Tai jo paties žodžiai ...
O kiek mums buvo žadėta

- ir medžio pavyzdį duoti, kad grindis rinkdamiesi galėtumėm paderinti, ir prieš montuojant atvežti kelis statramsčių pavyzdžius, kad išsirinktumėm vietoj tinkamiausius - nė vienas pažadas nebuvo įvykdytas. Paaiškino, kad mes sakėm kad norim paprastų statramsčių, tai jis turbūt suprato, kad paprastas - tai kampuotas pagalys
Ką mes per vėlai supratom - šitas žmogus visiškai nekompetetingas. Galbūt laiptus su paprastu tiesiu turėklu jis ir sugeba padaryti (nors pažiūrėjus į darbų kokybę peršasi išvada, kad jis sugeba tik kopėčias gaminti), bet kai turėklas yra sudėtingesnis, tai ir sugebėjimai baigiasi.
Pikčiausia, kad žmonės nepripažįsta savo klaidų, kad nesugeba kažko padaryti ir dar bando įrodyti, kad tai ką jie padarė yra gerai ... Jei matai, kad nesugebėsi - taip ir pasakyk - bjauru, kai tai išaiškėja dvi savaitės iki tos dienos, kai turėsim įsikraustyti ir pradėti ten gyventi ...
Pasimokykit iš mūsų klaidos - derėkitės ne tik dėl kainų, bet sutartyje konkrečiai numatykite ir tai, kokius laiptus jūs norite matyti. Nes mes pasitikėjom žmogaus žodžiu, o rezultate turim kičinį laiptų turėklą ...
Tiesa, šiai dienai jau yra sutarta su kitu žmogumi, kuris bandys šitą meno šedevrą pakeisti kitu, tinkamu ekslpoatacijai ir nepavojingu gyvybei.
P.S. Kazimieras Kalvaitis - jei kada laiptų klausimu susidursite su šiuo žmogumi - būkit atidūs