QUOTE(skruzdeda @ 2010 02 14, 01:00)
sveikos, seniai buvau. Savaite buvo suluzes interneto modemas. Tai zinokit pagalvojau, ar nelaikas sau diagnozuoti priklausomybe nuo interneto.
Sveika, aš jau seniai sau diagnozavau šitą ligą

Stengiuosi riboti save - pvz. jungiu kompą tik kartą per dieną - pasitikrinu paštą, šitą temą, kartais dar delfi paskaitau, kas ant Lietuvos ir viskas, jungiu lauk
Smagu skaityti apie jūsų adaptaciją Palangoje

taip ir toliau - vadinasi priima ten taviškį tokį, koks yra, besąlygiškai
Taip, liūdna, bet gerai apgalvojusi savo santykius šeimoj ir su giminėm, teko atsisakyti daug kontaktų. ANksčiau aš irgi labai mėgdavau palikti vaikus savo mamai, ar vyro tėvams ir kur nors išlėkti. O ypač pastaraisiais metais. Jau taip užknisa tas trinimasis su vaikais. Bet supratus keletą dalykų, apie kuriuos tu, skruzdėda, žinai, pasakiau sau STOP! Man pradėjo patikti posakis, kad vaikus turi auginti patys tėvai, ne kokie seneliai ar tetos. Kaip dažnai tenka girdėti iš senelių visokius ''padėsim auginti'', nesąmonė. Dabar vaikus palieku savo mamai tik išimtiniais atvejais, kai jau tikrai reikia. Vyro tėvams nebepalieku iš viso, bet ten jau ir kitos priežastys - nelabai jie ir gali juos prižiūrėti. Priverčiu save galvoti, ką veiksime visi kartu - visa šeima. Ir visai pavyksta, kartais net azartas pagauna.
Ir jaučiu, kad pagaliau pradedu gventi
savo gyvenimą - ne mamos, interneto, spaudos ar kažkieno kito man įteigtą. Taip kad bėk, skruzdėda, nuo savo mamos kontrolės kuo toliau

Kaip tai padarysi - pati rasi būdą.