Vaikas nekalba, 7 tema

Mano karti patirtis rodo, o daugybė perskaitytos psichologinės literatūros tik patvirtina, kad tokių žurnalinių kategoriškų auklėjimo ''taisyklių'' taikymas man davė daugiau žalos nei naudos. Visų pirma vaiko auklėjimas tai ne šuns dresiravimas, todėl visa šeima boikotuodama kažkokią vaiko emociją kai jis nenori tvarkytis nieko gero nepasieks - jis bus atstumtas, kaups pyktį ir išreikš jį pačiais netikėčiausiais jums būdais. Gal jis ir išsidresiruos susitvarkyti žaislus, bet atkeršys jums kitu būdu - tokiu, kad nė nesuvoksite ryšio Ir tada tikrai suskitės ratu be galo, bet jau didesnių problemų



Skruzdėda, jei tau kažkas įdomu būtų - parašyk į AŽ, papasakosiu kaip mes einam ir ką darom.

Mano patirtis rodo, kad kuo daugiau tos literatūros pasiskaitai, kuo daugiau konsultuojiesi ir diskutuoji, tuo lengviau rinktis tam tikrų problemų įveikimo būdą. Be abejo, kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam. Todėl ir rašau, kad bet kokiu individualiu atveju reikia konsultuotis individualiai.

Beje, pats blogiausias problemų sprendimo būdas - pataikavimas vaiko įgeidžiams.

ava, sunku laviruoti, kur igeidziu patenkinimas, kur meiles israiska man taip norisi jam pirki jo trokstamus Lego, bet dazniausiai juos dovanoju uz nuopelnus

Labai dėkui jums už gerus žodžius, nuvedžiau aš jį į PPT, kaip ir sakėt, nieko ten baisaus, aišku, jis ten nieko nekalbėjo, bet ką prašė parodė, na klausinėjo taip kur akytė, kur nosytė, kur šuniukas. Pasakiau, kad su dėmesio koncentracija nalabai jam, tai liepė pas neurologą. Gal galit Kaune ką parekomenduot? Nes Kėdainių specialistai, tai jiems kaip nulis . Dar sakė, kad poryt reikia daryt dar vieną tyrimą, tirs jo socialinę raidą, vėl bijau, kažkaip įtariu, kad nebus ji kaip jam pagal amžių priklauso ( nors jis vistiek mano mažasis genijus ) Ir vėl nežinau ko tikėtis, bet mačiau, kad tos moterys iš jo tikėjosi daugiau, nei jis parodė

+2010 02 02, 17:53-->Pernelyg jautriai ir įtariai reaguojat. Visada tyrimas pradedamas lengviausiais klausimais/užduotim, palaipsniui jas sunkinant iki tol, kol vaikas nebeįstengia jų atlikti/atsakyti. Taip maždaug nustatoma gebėjimų "viršutinė riba".
Gal todėl pasirodė, kad daugiau tikėjosi. Nesijaudinkit, viskas vyksta sklandžiai.

Neurologo parekomenduot negaliu, nes, kiek pačiai teko susidurt, kol pacientas rankas, kojas normaliai makaluoja, tol jiems "sveikas". Dažnai nė VCP "neįžiūri", jei jis nežymus.

Vaikas turi suprasti,kad namie jisai kaip ir visi kiti seimos nariai turi savo pareigas. O pareigu nustatymas skatina ne tik atsakomybes jausma bet ir leidzia vaikui jaustis visaverciu seimos nariu,nes ir jis yra uz kazka atsakingas. As netvarkau vaiko zaislu ir zinau,kad elgiuosi teisingai. Pradzioje pradejome nuo to,kad tvarkydavomes visa seima - jis kazka padeda mums, mes padedam jam. Veliau pradejom skatinti pati susitvarkyti savo zaislus pazaidus. As nesakau,kad as niekada jam nepadedu sudeti zaislu - taip, padedu, bet tik tada kai jis pats tvarkosi. Ant vaiko nereikia rekti, nereikia jo atstumti ir palikti viena verkianti su savo zaislais - juk pamazu galima ipratinti prie tvarkos.

Didziausia blogyte yra tevu pastovus nuolaidziavimas vaikas ar ju skatinimas,apdovanijimas kitaip sakant uz gera elgesi.vaikui veliau tampa naturalu,kad uz sutvarkytus zaislus, gera elgesi ar paruostas pamokas jis pastoviai turi kazka gauti.Tie visi paskatinimai nera blogas dalykas, bet visada reikia jausti riba ir jos neperzengti.

Ir mano vaikas tikrai nera atstumtas, o mylimas ir laimingas,nes visas problemas mes sprendziame kartu, vaikai visada itraukiame i kasdiene savo veikla., pvz: kad ir dulkes duodu pavalyti arba su siurbliu pasiurbliuoti. Vaikas jauciasi laimingas, nes jis man padeda, nesvarbu,kad poto tenka tvarka paciai dar karta daryti

O kas del psichologu, tai geru psichologu,kurie moketu tinkamai vaika suprasti, deja yra labai mazai. Perskaitytu knygu kiekis ar diplomu skaicius deja nereiskia,kad zmogus geras specialistas. Reikalinga praktika nemaza ir specialisto mokejimas prieiti prie vaiko, bei nuosirdus rupestis, noras padeti.

Blondine taigi vaikas ir ten nezinomoje aplinkoje uzsiklendes ir puses dalyku nedarys vien is nesaugumo..jei rimtam tyrimui, tai sueinama i kontakta (musu PPT tyrmo metu taip buvo) vaikis dar dabar pamena spec. pedagopge, psichologe, na siemet teks jau su kita logopede daryti patikra, nes musiske per daug jau artima ir saliska ale as jau dabar supazindinau ji su logopede, kuri darys patikra. is tikro, net jei ir ne kokie rezultatai 9kas dazniausiai labai nuliudina, kai eini kasmetines patikros, nes pazangos niekas neuzfiksuoja, fiksuoja tik skirtuma tarp bendraamziu) bet su geru santykiu vaikas kitaip elgiasi ir pvz. jei VRC maniskiui klijavo autizma/Aspergerio sindroma, PPT psichologe kategoriskai tai paneige vien bendravimo su sunumi.
Taigi, Blondine, kaupk visus popierius, isvadas, rekomendacijas ir reikalauk tos pagalbos, kurios reik tavo vaikui

As va ka tik nusivariau darydama lietuviu namu darbus sunus bande irodyti, kad arklys yra mot. gimines ale klopedijos patarimas skatinti po mazu uzduociu, o ne po viso mokymosi, labai suveike aciu

Aišku, bet vis tiek nervysiuos toliau
Papildyta:


Bet kad jis ir tai ką moka dažniausiai padaro paprašius man, jei prašo draugas, seneliai, tai padaro tik kai jam gera nuotaika

Blondine, nervai nepades, tik vaikas jaus tai ir gali jaustis kaltas, kad tu nerviniesi
man musu logopede sake, kad vaikai be bedu paklausti "koks dabar metu laikas" buna, kad sutrinka ir neatsako i klausima ka jau, jei vaikas turi bedu su kalba, nu nebutinai jis nores, ar gales padaryti/pasakyti pasimetime
Va sena istorija, kaip maniskis adresa mokesi pasakyti pirmus metus jo klause, kur gyveni- sako:name. o kokia gatve? Kur masinos vaziuoja
Antri metai..mokiau, kad musu gatve labai geru vardu (Rudens) dar radome ezi bevaiksciodami, nu ir aisku buvo dziaugsmo, as nutariau tai susieti su adresu, sakau va tokioje gatveje megsta gyventi eziai, nes jie rudeni is lapu gaminasi sau guoli ir t.t. nu ir kai jo PPT paklause, adreso, nama ir buta pasake, o vat kokia gatve? Kur eziai gyvena
Siemet jis jau (tikiuosi) pasakys normaliai adresa, nes jam ispudi padare siuntiniai, pastas, kaip laiskai ir siuntiniai ateina jam tai jau zino gerai savo adresa..ale maiso Vilniu su Lietuva

Matau, kad gerai žinote, ką vaikas turi suprasti. Esate tikra savo teisumu. Turite savo nuomonę apie nuolaidžiavimus. Manote, kad jūsų vaikas yra mylimas ir nesijaučia atstumtas. Manote, kad problemas sprendžiate kartu.

Atsiprašau, kad savo pasisakymu priverčiau jus apie tai rašyti. O gal .....

Atsiprašau už viską tiesiog pasijutau nesuprasta

ka daryti jei ta betvrake gali testis iki begalybes , ir visiskai nejaudina

Uz savo nuomone atsiprasinet nereikia juk nieko blogo neparaset gal cia mano pasisakymas nuskambejo labai kategoriskai, bet kategoriska tikrai nesu