QUOTE(Jolanta_Š @ 2010 02 08, 02:29)
nekalbam, nereaguojam į tai, kas sakoma, arba reaguojam tik į greižtą toną ir tik iš kelinto karto... Ir tiesiog reaguojam bet visai ne į konkretų paliepimą ar prašymą, o į toną...
Iš to, ką parašėt gali būti, kad neprigirdi. Bet VRC tikriausiai dėl visko patikrins jus - stiprybės pradedant nelengvą kelią kaip kažkas jau čia rašė. Beje, patarimas kuo greičiau skambinti ir registruotis - vertas dėmesio

Atsimenu, kaip pirmą kartą registravausi - buvo gegužė, o pirmą apsilankymą gavom rugpjūčio paskutinėm dienom
Na o aš pasiguosiu iš srities - kaip mes bendraujam

Savaitgalį lankėmės pas mano vaikų prosenelę - sena, bet dar vikri moteriškė, aiškaus ir skvarbaus proto, garsiai kalbanti. Vyresnysis pirmas iššoko iš mašinos ir nulėkė pasisveikinti. Ateinam mes iš paskos ir pirmi močiutės žodžiai po ''sveiki'', kad mūsų vyrenėlis - blogas ir išpaikęs, nemoka sveikintis, ją mirtinai išgąsdino. Beje, žožiai tokie ir buvo -
blogas ir išpaikęs.
- Va brolis tai jau kitoks bus - porina ji toliau - ane? Duok ranką, sakyk ''labas''.
Brolis duoda ranką, sako labas.
- Va čia tai šaunuolis,
geras vaikas. - Džiaugiasi senolė.
Mes su vyru apšalę nesugalvojom, ką pasakyti. Aišku nebarėm vyresnėlio, nes matėsi, kaip tas pasimetęs, akis nudūręs, kūnas suglebo, nieko daryt nenori. Iškėlė sceną, kad nesirengs (kur čia norėsi rengtis, kai norisi lėkt namo po tokio ''priėmimo'').
Neužilgo sėdom prie stalo. Žinoma maniškis nieko nevalgo

Ir kaip gi norėsi valgyti pas tokią raganą
- Na, ir kodėl tu nieko nevalgai. Koks tu vyras būsi. Niekas su tavim nedraugaus.
Tėtis su tavim nedraugaus - į šonus įsispraudus porina bobutė. Nors tėtis visai neketina su juo nedraugauti. - Žiūrėk - tavo brolis kaip valgo. Pralenks tave. Geras koks vaikas tavo brolis.
O tu - blogas.
Ir taip visą viešnagę - ujo ir ujo tą vargšą mano vaiką. Jau aš pradėjau ją raminti kaip visad, kad nepergyventų dėl jo nevalgymų, kad nieko nesakytų.
- a.... baigsis jūsų katino dienos greitai - porino ji, kai maniškiai dūkdami voliojos ant grindų. - išeis mama į darbą, ką tada darysit? Bus jums....
O geriausia tai pabaigoj sako:
- Jeigu tu taip nieko pas mane nevalgai, tai daugiau ir nevažiuok pas mane. Tavo tėtis ir mama kai važiuos atsiveš tik tavo brolį, o tu pas mane nevažiuosi.
Nu čia tai be komentaru. Aš nebeiškenčiau ir pasakiau, kad daugiau vyrenėlis pas ją nevažiuos tikrai, o kadangi mes be jo niekur nevažiuojam, tai ir mes daugiau čia nebeatvažiuosim
Išvažiavom, o man širdy kaip prikakota. O mano vyresnėliui įtariu - irgi. Kaip jaustis vaikui, kai patiri tokią laviną priekaištų, tave išvadina blogu, prie viso to prikiša skaudžią rakštį - brolį kaip konkurentą. Prigąsdina, kad niekas su juo nedraugaus, netgi tėtis, kuris jam autoritetas? Kai tuo tarpu šeimoj kaip įmanydami mes stengiamės šituos kampus lyginti.
Kaip gerbti ir mylėti tokius vyresnius žmones, kurie atseit tokie išmintingi, mus moko ''patirties'', žaloja mūsų vaikus, o vaikystėje tokiu pat metodu žalojo mus? turiu omeny ne vien šį konkretų atvejį? Kol kas radau tik vieną atsakymą - kuo toliau nuo tokių.
Papildyta:
QUOTE(adriu @ 2010 02 08, 14:38)
Na tikrai po tokios info ir man pyktis sukiltų. Vieni be suaugusiu - gal šeimininkėlė būna?