www.ivaikinimas.lt toliau rinkites skyriu globa ir paildoma info klausimai atasakymai.
P.s jiems nustate laikina globa iki teismo sprendimo nmuolatiniai globai ir jie turedami vauikus kejo kursus kad nustatytu nuolatine globa.
Matai as lankiau kusrsus tada kai keitesi istatymai ir pvz man teisejas patvirtino ivaikinima be kursu as kursus emiau lankyti po ivaikinimo nors potvarkis del kursu jau buvo isejas.
Visjka tvarkiausi oficialiai , bet man paisiseke, VTAT sake kad musu mieste per 10 metu tai antras kartas kai taip greitai gaunamas kudikis su dokumentais. Dokumtus pridaviau lapkriti i eile pastate gruodi o vaikas namuose buvo sausio pabaigoje .
oho....tikras karas.meid labai jau kategoriskai matyt nusiteikusi pries ivaikinima.nereikia cia visai pykti.kaip kam iseina taip tas ir elgiasi.jei pasitaike tokia galimybe tai ir pasinaudojo ja.ko cia pykti? kai pyksti tik rauksles atsiranda 
ZAIKA as tave palaikau ir puikiai suprantu.musu panasi situacija tik be iseities
ZAIKA as tave palaikau ir puikiai suprantu.musu panasi situacija tik be iseities
QUOTE(millagra @ 2009 02 16, 15:14)
oho....tikras karas.meid labai jau kategoriskai matyt nusiteikusi pries ivaikinima.nereikia cia visai pykti.kaip kam iseina taip tas ir elgiasi.jei pasitaike tokia galimybe tai ir pasinaudojo ja.ko cia pykti? kai pyksti tik rauksles atsiranda
ZAIKA as tave palaikau ir puikiai suprantu.musu panasi situacija tik be iseities
ZAIKA as tave palaikau ir puikiai suprantu.musu panasi situacija tik be iseities
Millagra, Jūs labai klystate, aš netgi priešingai - esu labai labai už įvaikinimą. Tik esu prieš, kad forumo dalyviai labai aktyviai imasi konsultuoti patys nelabai suprasdami ką ir tuo klaidindami kitus. Rašo žmogus nesąmones ir gali jam kuolą ant galvos tašyti, kad taip nėra, o jis vistiek savo. Prieš duodant žmogui patarimą kaip konkrečioje situacijoje elgtis, nereikėtų vadovautis tuo ką kažkur girdėjai ar kokiam laikraštyje paskaitei.
QUOTE(meid @ 2009 02 13, 15:18)
Kaip gražu viešai girtis, kad vaikeliai pas jus atsirado pažeidžiant teisės aktus. O dar gražiau rekomenduoti tai daryti ir kitiems. O nepagalvojot, kas būtų buvę, jeigu būtų paaiškėję, kad jūsų šeima netinkama rūpintis vaiku iš globos namų. vaikus būtų tekę grąžinti atgal. Pasiruošimas įvaikinti yra visai ne formalumas, kaip įvardinote. Tos procedūros reikalingos tam, kad tiek pati šeima įvertintų savo galimybes, o taip pat ir specialistai galėtų įsitikinti, kad toj šeimoj vaikui bus saugu. Pippi parašė, kiek truko jos pasiruošimas, ir tai galima vadinti dideliu biurokratizmu? Siūlyčiau nepamiršti, kad vaikų iš globos namų gali norėti žmonės ir su labai blogais ketinimai, todėl turi būti priemonės, kaip tokius žmones patikrinti. Jeigu aš Jums pasiūlyčiau atiduoti pinigus ir eiti gyventi iš karto į namą, tikriausiai nesutiktumėt. Dar norėtumėt sutarties pas notaraą, norėtumėt įsitikinti, kad namas tikrai priklauso man, kad aš jo niekam kitam nepardaviau ir t.t. Tai kodėl tada taip sunku suprasti, kad ir vaikai negali būti dalijami visiems į kairę ir į dešiną pagal pareikalavimą.
Viskas taip. Pritariu tam, kad vaikai negali būti dalijami į kairę ir į dešinę, tik kažin kiek institucijos pajėgios įžvelgti būsimą vaiko saugumą ir blogus žmonių ketinimus.
Nežinau kiek yra atvejų, kai žmonėms būtų liepta grąžinti vaikus dėl to, kad jie yra nepasirengę globoti...
Šiaip mane labiau šiurpina į globos namus grąžinamų vaikų situacija. Tokių atvejų žinau nemaža. Patys globėjai būna rengiami, bet pasirodo, taip ir nepasirengę... Susidūrę su sunkumais vaikus grąžina kaip nereikalingą daiktą...
Įvaikinimo atveju situacija yra kita. Matyt, žmonės tiesiog žino, kad kito kelio jie neturi. Na, teoriškai turi, bet praktiškai tai sunkiai suvokiama.
Norintys globoti ir įvaikinti vis tik tartum sudaro dvi grupes: vieni ieško tarpusavio traukos, kiti priima taip kaip yra. Manau, kiekvienas save jaučia geriausiai. Todėl tie, kurie ieško tarpusavio traukos ieško konkretaus vaiko. Visaip nutinka net ir laikantis visų teisinių normų. Žinau atvejį, kai įvaikinti norėjusi šeima lankė vaikelį pagal VTAT rekomendaciją. Po kurio laiko pasirodė, kad ar tai VTAT ar tai globos namų vadovybė suklydo nurodydama vaiką. Tiesiog vaikas su dokumentais buvo ne tas, su kuriuo jie buvo supažindinti. To vaikelio, kurį jie lankė, nebuvo paruošti dokumentai... Tačiau šeima pamilo būtent lankomą vaiką ir jokio kito nebenorėjo. Šiuo metu jie visi trys yra drauge...
QUOTE(meid @ 2009 02 13, 16:14)
Bet atleiskit, jeigu pirmiausia vaikas atiduodamas į šeimą, o po to tik tikrinamas tos šeimos pasirengimas..Čia jau labai negerai... Paskaitykit šį forumą, patarimas prie patarimo - važiuokit visi į globos namus, rinkitės vaikus, paskui galėsit tvarkytis tuos popierius ir t.t. O žiūrėk už kelių postų tas pas patarėjas jau skundžiasi, kad vat nuvažiavau, išsirinkau, o dabar man neduoda.
Taip, tiesa. Besiskundžiančių nemažai. Kartais tie skundai pateisinami, bet dažnai tai kiti dalykai... Pritariu, kad visame kame laikantis nuoseklumo daugelio nesusipratimų galima išvengti. Vis tik svarbiausia, mano manymu, geranoriškumas ir, ko gera, kantrybė. O žmonės tiek tarnybose, tiek į juos besikreipiantys yra labai įvairūs. Tiesiog aš žinau, kad ir tarnybose žmonės įvairiai dirba, kartais, deja, atmestinai, bet dažnai jie turi daug funkcijų, kurias kartais sunku aprėpti...
QUOTE(meid @ 2009 02 13, 16:14)
labai norėčiau išgirsti pasakojimą šeimos, kuri apsisprendusi padėti vaikeliui elgėsi taip, kaip numato teisės aktai ir neieškojo kelių kaip ir ką būtų galimą apeiti, ar tikrai jau susidūrė su kažkokiais tai nereikalingais "biurokratizmais".
Mokymai, kaip viena iš pasirengimo globoti dalių, yra neprivalomi tik artimiesiems vaiko giminaičiams. Visi kiti būsimi globėjai turi dalyvauti mokymuose, nepriklausomai nuo to, ar vaikui bus nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa. Taip pat vaikui nustatoma nuolatinė globa ar laikinoji, visiškai nepriklausomai nuo globėjo norą, tą lemia vaiko situacija.
Mokymai, kaip viena iš pasirengimo globoti dalių, yra neprivalomi tik artimiesiems vaiko giminaičiams. Visi kiti būsimi globėjai turi dalyvauti mokymuose, nepriklausomai nuo to, ar vaikui bus nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa. Taip pat vaikui nustatoma nuolatinė globa ar laikinoji, visiškai nepriklausomai nuo globėjo norą, tą lemia vaiko situacija.
Mes esame tokia šeima. Viską darėme pagal taisykles. Tačiau kitaip neįsivaizdavome. Kadangi viskas vyko prieš beveik 14 metų, tuomet dar tik kūrėsi VTATai, vaikų globos namų vadovybės buvo irgi pasimetusios... Mes apskritai apie septynerius metus nežinojom nuo ko pradėti. Ar kreiptis į ligonines, ar į kūdikių namus... į kūdikių namus bandėm kreiptis, bet ten neišgirdom nieko konkretaus. Todėl tiesiog džiaugėmės, kad radome nuo ko pradėti ir galime į eilę įsirašyti. Tada buvo galima įsirašyti į bet kurio rajono VTAT eilę įvaikinimui. Mes ir kreipėmės ne į savo rajono VTAT, nes tame rajone eilė buvo visai maža. Tas žinias gauti vis tik padėjo žiniasklaida. Manyčiau, jog laikmetis buvo toks, kad informacijos kitaip sunku buvo gauti. Apskritai informacijos ieškojau visur, kur tik galėjau. Neieškojom kitų kelių, nesvarstėm, kad turėtume kažką pajusti konkrečiam vaikeliui, todėl nebandėm vaiko rinktis. Vaiką priėmėm kaip Dievo dovaną ir iki šiol jis mums ja yra. Biurokratizmas atrodė smulkmena, gal todėl jis buvo visai paprastas. Tačiau tada nebuvo rengiami jokie kursai ir gal apskritai buvo lengvesnis dokumentų susitvarkymas. Man susidarė toks įspūdis bendraujant su gerokai vėliau įsivaikinusiomis šeimomis.
QUOTE(meid @ 2009 02 13, 15:18)
Kaip gražu viešai girtis, kad vaikeliai pas jus atsirado pažeidžiant teisės aktus. O dar gražiau rekomenduoti tai daryti ir kitiems. O nepagalvojot, kas būtų buvę, jeigu būtų paaiškėję, kad jūsų šeima netinkama rūpintis vaiku iš globos namų. vaikus būtų tekę grąžinti atgal. Pasiruošimas įvaikinti yra visai ne formalumas, kaip įvardinote. Tos procedūros reikalingos tam, kad tiek pati šeima įvertintų savo galimybes, o taip pat ir specialistai galėtų įsitikinti, kad toj šeimoj vaikui bus saugu.
Skaitau Meid pasisakymus ir ....
kažko juose nerandu... Nerandu šilumos... Vaiko atidavimas į šeimą nėra tik juridinis veiksmas (nors juridinė pusė nepaprastai yra svarbi), o čia matau tik juridinę pusę ir šiek tiek naivų biurkoratinį požiūrį, kad nustatytos tvarkos laikymasis užtikrins vaiko laimę šeimoje. Neesu prieš nustatytą tvarką - taip, kursai labai naudingi, taip, kažkas privalo ateiti ir patikrinti ar namai yra normalūs o ne landynė ir ar tinkami vaikui ir t.t. Ir jei manęs klaustų - nuo ko pradėti - tikrai pasiūlyčiau pradėti nuo formalių dalykų: dokumentų, kursų ir ne kitaip.
Manau, kad su šeimos dokumentų tvarkymu nėra didelės bėdos ar poreikio apeiti(ten nematau nieko labai ypatingo išskyrus tai, kad kartais tenka laukti kursų, o kursuose kartais šeimos kalba apie pasaulio gelbėjimą, o ne apie tai ką jos jaučia - tam, kad tikrai juos pripažintų tinkamais).
Sudėtingesnė situacija su vaiko pasirinkimu. Čia vis tik girdžiu labai labai daug atvejų iš pačių šeimų, kai ne visai laikomasi (ar visai nesilaikoma) nustatytos tvarkos.
Ir vietoj to, kad kalbėti kaip čia blogai kad jos nesilaikoma, gal būt reiktų atlikti tyrimą (nors jį būtų labai nelengva padaryti - šeimos nelinkę atvirai kalbėtis su tarnybų atstovais) - o kodėl taip vyksta. Ir manau čia būtų atrasta visko. Ir problemų pačiose šeimose, bet ir siūlymo tvarkoje kai šeimos emocijas bandoma įsprausti į nustatytą tvarką motyvuojant vaikų gerove.
O šiaip labai tiksliai parašė Paragintoji.
QUOTE(meid @ 2009 02 13, 16:18)
Kaip gražu viešai girtis, kad vaikeliai pas jus atsirado pažeidžiant teisės aktus.
Ko čia urzgiate
Juk temos pavadinimas-nuo ko pradėJOTE Ir rašo žmogus asmeniškai nuo ko pats pradėjo. Mes irgi pradėjome nuo pažinties su vaiku ligoninėje, tada kelis kartus apsilankę vaikų namuose gavome patarimą paimti leidimą iš VTATo dėl savaitgalinės ir švenčių globos ir tik po metų buvo teismas nustatęs nuolatinę globą. O kursai dar po pusantru metų
Mums buvo taip Va jei klaustu nuo ko reiktu pradėt siūlyčiau kreiptis į VTATą ir lankyt kursus, man jie labai patiko
