Įkraunama...
Įkraunama...

Onkologinės ligos 20

user posted image
Sveikos naujoje užeigėlėje. wub.gif
Jei kas paklaustų tavęs - ar tu stiprus žmogutis? "Be abejonės" - atsakyk, nors tau šiandien ir kitaip atrodo... Ačiū už tavo stiprybę, ir už tavo, ir už tavo.... o jei kitam trūksta - duosiu savosios.... dalinkimės...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo rasų lanka: 07 lapkričio 2009 - 23:47
heart.gif

Visoms....
Atsakyti
ramune 27 4u.gif - hemoglobinas 114 - dar visai normalu, jei dar liko iki vaistukų lašinimo laiko - dar pagerės. Deja , apie monocitus nieko nežinau g.gif Laikykitės ir stiprėkit.

Deganti 4u.gif 4u.gif 4u.gif - tau daug balionėlių už tavo stiprybę. Su savo istorija tikrai esi mums tarsi švieselė. Būk sveika - VISADA. wub.gif

***

Šiandien turėjau nuostabią dieną , nors už lango tvyrojo sutemos ir rūkas, bet širdyje buvo taip šviesu, gera , šilta ir malonu... Atsivežėm mamytę ir tetuką pietauti - oj kaip senai jau buvo pas mus doh.gif . Tiek daug šnekėjom, juokėmės.... Užsimiršo akimirkos ir paskutinio meto nesklandumai - na, pabuvom, kaip senais gerais laikais... Ėch...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo rasų lanka: 07 lapkričio 2009 - 23:48
rasų lanka sveikinu su gražia diena namuose 4u.gif
Atsakyti
Merginos, kas turejote TAC schema, ar turejot tokiu problemu kaip galvos skausmas, svaigimas? Siandien trumpam net aptemo samone ir nugriuvau. Nedrisau gydytojai skambinti savaitgali. Kokia to priezastis gali buti?
Atsakyti
Rasų lanka, ačiū už sukurtą temą. Tavo žodžiai, kaip visada - tiesiai į širdį...


Julija, aš skambinčiau gydytojai. Esu skambinus ir savaitgalį, ir Kalėdų antrą dieną. Bet manoji daktarė yra sakiusi skambinti visada, kai reikės. Kitos ne taip bendrauja. Nežinau, kokia tavoji...
Atsakyti
Sveikutės , Mergaitės wub.gif wub.gif naują dieną. Ar esate girdėjusios apie šį preparatą Reservatrol ? Tai labai stiprus antioksidantas, tinkantis ir kai kurioms onkologinėms ligoms , ne tik profilaktikai, bet ir bet kuriose stadijose. g.gif Įdomu, ar tai dar viena farmacininkų vilionė? O gal kas iš mergaičių jau vartojate?

QUOTE(arune @ 2009 11 08, 11:41)
Rasų lanka, ačiū už sukurtą temą. Tavo žodžiai, kaip visada - tiesiai į širdį...

Sveikute, Arūne, 4u.gif Temutę, laukiau kol atidarys Shaiba, ax.gif (Adis buvo pasiųliusi) ... Tikiuosi, kad Shaibos kraujuko spaudimas susitvarkė. Tai gal aš per daug užlindau... blush2.gif Užvadindama temutę stiprybe, aš turėjau omenyje ne tik tą stiprybę, kuri yra pas žmogutį gydymo metu (kartais juk atrodo, kad visai jos nelieka, ir mes pasijaučiame tokie silpni), bet STIPRYBĘ , kaip visumą , kuria Jūs visos esate prisipildžiusios, kuri slypi Jumyse ir daugelį verčia stotis ir eiti, eiti ir daryti, daryti ir tikėti, Jūsų gyvenimus, sugebėjimą sau sudėtingiausiose situacijose ištiesti kitam ranką ar minties siųlą, ištarti švelnų palaikymo žodį, nors ir pačiam to kartais reikia.... wub.gif

Tai koks gi vardas pūkuotėlio?
Atsakyti

Niekada nesutiksiu, kad liga davė kažką gerą. Davė invalidumą,depresiją, praradau darbą, bendravimą, nes sėdžiu kaime, chirurgas padarė 3-is charakiri ir vieną mažesnę operaciją.Gavau 4-is chemo ciklus.Nerandu nei vieno pliuso.Vien praradimai .
Ir kokio dydžio turi būti tas pliusas, kad už jį sumokėti tokią kainą.Tik už artimųjų gyvybę ir sveikatą mainais , sutinku be svarstymų mokėti šią kainą.
Žolė taip pat žalia, sniegas taip pat baltas,o štai dviračiu jau du metus nesivažinėjau, kilometrą nuėjusi , galvoju kaip toli reikia eiti iki namų atgal.Ot tai davimas!
Dabar gyvenu ėdama nerimo.Kiek tęsis remisija : 3,5,6 mėnesius , o gal ilgiau?
Tai kur čia tie ligos privalumai?
Kažkoks lakios vaizduotės žurnalistas pakišo mintį, kad liga duoda.
Aš visai nenorėjau skųstis, bet pasakymas apie tai , kad liga duoda kažką gero mane kiekviena kartą įveda į pasiutimą.Kam vynioti situaciją į vatą? Liga yra liga.Su ja privalai susitaikyti, ieškoti būdų ją nugalėti, nugalėti savo neviltį.
Bet šokinėti iš džiaugsmo , kad štai susirgusi vėžiu atradau savo širdyje gerą jausmelį, kurio nejutau anksčiau tikrai neprisiversiu.
Draugus galima atsirinkti ir nesusirgus vėžiu.
Dabar žinau, kad nenuvažiuosiu į Italiją, Egiptą ir Paryžių, nes iš pensijos neužteks pinigų, neturiu jėgų.Ir tai atėmė liga.
Ot tai džiaugsmas - tai davė liga , nes nueinu iki miško pasivaikščioti-anksčiau nebuvo laiko , nors šiuo metu jis man per toli.

As negalejau praeiti pro Gabijos zodzius...
Kai paziuriu i save ir klausiu, ka man ta liga dave... O praejo jau daugiau negu 20 metu, kai man diagnozavo kraujo vezi. As ismokau labiau jausti gyvenima ir kuo prasmingiau isnaudoti laika. As lengviau sprendziu konfliktus, pasidariau daug lankstesne ir tolerantiskesne. As daug praradau, visu pirma nesukuriau laiku seimos, t.y. kai man buvo virs dvidesimt ir kai buvo daug progu. As atsakiau savo kavalieriams, nes galvojau, kad gims nesveiki vaikai. Tai skaudus praradimas... As patyriau, ka reiskia buti socialiai izoliuota ir atstumta vien todel, kad esi ligone. Tuomet nebuvo interneto ir as neturejau jokio socialinio tinklo. Gerai, kad tai truko apie 2 metus. Paskui pradejau dirbti ir mokytis ir pamazu isikabinau i gyvenima...
Man atrodo, kad tie, kurie sako, kad si liga kazka dave, visu pirma turi omeny, kad liga priverte sustoti ir atsigrezti i tikrasias vertybes. Juk pasijunti tarsi ant gyvenimo bedugnes krasto ir jau vertini gyvenima is amzinybes/egzistencines pozicijos.
Atsakyti
QUOTE(rasų lanka @ 2009 11 08, 12:07)
Tai koks gi vardas pūkuotėlio?

irnesakyk.gif vis dar bevardis - mažulis, katulis, ....., o vardo nėra. Dukrai Perliukas patinka, gal taip ir liks mastau.gif ( reik Saulėlydžio atsiklaust mirksiukas.gif .. )
Atsakyti
Paradoksalu, bet dauguma zmoniu, kurie suserga del alkoholio, rukymo, nervavimosi.. Jie nevertina savo gyvenimo. ALkoholikas, kuri atveza i ligonine, atstatyti ir sako "jusu kepenys nebeatlaikys, jeigu dar isgersit".. Vos iseina is ligonines ir vel tas pats... Jie nevertina gyvenimo, jie nebijo mirti.. Mano mamai liga dave tai, kad jinai i viska saltai reguoja.. Jinai visad del visu pergyvendavo, del seseru, del seseru vaiku, del manes, del brolio.. Dabar as jai kartoju "gyvenk sau ir del saves, o as pati savim pasirupinsiu, nereikia del manes pergyventi".. Vakar puse nakties verkiau, nes man skaudu,as pavargau.. as nebeturiu savo gyvenimo, as visa laika ir demesi atiduodu mamai, gaminu jai maista, snekuosi su ja.. Taciau niekas man nepadeda ir niekas man neduoda pailseti.. Man paciai jau stoga rauna, as neprisimenu, kada pati normaliai valgiau, kada normaliai miegojau.. Nezinau, ar kas tai yra patyres ir galbut jus galvosit, kad tai egoistiska. Mama rupinosi manim visa vaikyste, kai sirgau, man buvo bloga, dabar as turiu rupintis ja, nes jai blogai.

Musu visu gyvenime labai daug falšo.. Darbe, parduotuveje, tarp draugu, net seimoje, tarp kaimynu. Paciuose mumyse labai to daug. Taciau kai ateina liga mes atrenkame, kas yra svarbu ir tyra, o kam neverta skirti laiko..
Siandien man labai pikta del to "dirbtinumo", nueikit i bet kuri kita SM tema.. Kiek ten pliurpalu ir nesamoniu.. O zmones, kurie uzsuka cia, supranta, kad cia daug nuosirdumo ir pagalbos. SIoje temoje niekas neskirsto, kas tu, ka cia veiki, ka veiki gyvenime, kiek pinigu turi, kaip atrodai, kokia tavo isvaizda, kokei tavo plaukai. Cia visi turi viena tiksla-liga, kuria reikia iveikti. O liga zmones sujungia. Jus visi labai mieli ir is jusu tikrai sklinda duag silumos ir nuosirdumo( kaip ta kazkas jau pastebejo)..
4u.gif

Sian ryte linkus i pamastymus, sedziu ir mastau, mastau... ATsiprasau, jeigu mano zinute paini, tikiuosi jinai nieko neizeis..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bbg23: 08 lapkričio 2009 - 12:55
Rasų lanka smagu praleisti laiką su visą šeima ir dar po ilgo laiko. wub.gif
Ačiū už tokia gržia nuoširdžia temute.
taip hemoglobino tokio per visą lyga neturėjom visada apie 80 budavo.
o monocitai žinau kad mum labai svarbus ,et reik tikėtis kad iki 18 atsistatis. dar yra
laiko.
bbg23 suprantu tave labai užjaučiu kad taip auties ,tikrai žinau ką tai reiškia ir kaip sunku kaip tao artimam žmogui blogai . kai tėčiui pablogėja tenka kasdien lėkt tai į kaimą tai į lygoninę ir maistą ruošt ir dar šeima rupintis tikrai buna sunkiu dieneliu . bet stengiuos laikytis ,aišku ir ašara nubraukiu ir draugėm pasiguodžiu ....
Duok Dieve kad tik greičiau mamai pagerėtu ,kad turėtum nors minute laisvo laiko sau .
kiek imanoma pasilik laiko sau ,gal pas drauge nors minutei užbėk kavos ,ar išeik į parduotuves ,jai mėgsti kad truputi atsipalaiduotum ir atsigautum ,es toks lėkimas be poilsio nieko gero neduos ,mamai ir visiems tu esi reikalinga stipri ir linksma . aišku nelabai aš daug ką galiu pasakyt ,nedaug dar laiko kovojam su lyga . styprybės tau ir sveikatos mamytei. 4u.gif
atsiprašau jai ką ižeidžiau tokiais pasisakimais. bet rašiau tai kas ant širdies .
Visoms sveikatos ir geros dienos
Atsakyti
QUOTE(Keirona @ 2009 11 08, 10:53)
Niekada nesutiksiu, kad liga davė kažką gerą. Davė invalidumą,depresiją, praradau darbą, bendravimą, nes sėdžiu kaime, chirurgas padarė 3-is charakiri ir vieną mažesnę operaciją.Gavau 4-is chemo ciklus.Nerandu nei vieno pliuso.Vien praradimai .
Ir kokio dydžio turi būti tas pliusas, kad už jį sumokėti tokią kainą.Tik už artimųjų gyvybę ir sveikatą mainais , sutinku be svarstymų mokėti šią kainą.
Žolė taip pat žalia, sniegas taip pat baltas,o štai dviračiu jau du metus nesivažinėjau, kilometrą nuėjusi , galvoju kaip toli reikia eiti iki namų atgal.Ot tai davimas!
Dabar gyvenu ėdama nerimo.Kiek tęsis remisija : 3,5,6 mėnesius , o gal ilgiau?
Tai kur čia tie ligos privalumai?
Kažkoks lakios vaizduotės žurnalistas pakišo mintį, kad liga duoda.
Aš visai nenorėjau skųstis, bet pasakymas apie tai , kad liga duoda kažką gero mane kiekviena kartą įveda į pasiutimą.Kam vynioti situaciją į vatą? Liga yra liga.Su ja privalai susitaikyti, ieškoti būdų ją nugalėti, nugalėti savo neviltį.
Bet šokinėti iš džiaugsmo , kad štai susirgusi vėžiu atradau savo širdyje gerą jausmelį, kurio nejutau anksčiau tikrai neprisiversiu.
Draugus galima atsirinkti ir nesusirgus vėžiu.
Dabar žinau, kad nenuvažiuosiu į Italiją, Egiptą ir Paryžių, nes iš pensijos neužteks pinigų, neturiu jėgų.Ir tai atėmė liga.
Ot tai džiaugsmas - tai davė liga , nes nueinu iki miško pasivaikščioti-anksčiaunebuvo laiko , nors šiuo metu jis man per toli.

As negalejau praeiti pro Gabijos zodzius...
Kai paziuriu i save ir klausiu, ka man ta liga dave... O praejo jau daugiau negu 20 metu, kai man diagnozavo kraujo vezi. As ismokau labiau jausti gyvenima ir kuo prasmingiau isnaudoti laika. As lengviau sprendziu konfliktus, pasidariau daug lankstesne ir tolerantiskesne. As daug praradau, visu pirma nesukuriau laiku seimos, t.y. kai man buvo virs dvidesimt ir kai buvo daug progu. As atsakiau savo kavalieriams, nes galvojau, kad gims nesveiki vaikai. Tai skaudus praradimas... As patyriau, ka reiskia buti socialiai izoliuota ir atstumta vien todel, kad esi ligone. Tuomet nebuvo interneto ir as neturejau jokio socialinio tinklo. Gerai, kad tai truko apie 2 metus. Paskui pradejau dirbti ir mokytis ir pamazu isikabinau i gyvenima...
Man atrodo, kad tie, kurie sako, kad si liga kazka dave, visu pirma turi omeny, kad liga priverte sustoti ir atsigrezti i tikrasias vertybes. Juk pasijunti tarsi ant gyvenimo bedugnes krasto ir jau vertini gyvenima is amzinybes/egzistencines pozicijos.



Miela Keirona, esu tikinti, tad manau, kad Jums liga dave Jusu brandu poziuri i gyvenima, Jusu patyrimas vertas daugiau nei aukso, nes auksas - materialus geris, Jusu geris - neismatuojamose sielos gelmese..

Nesislepkit su savo patirtim, dalinkites ja!

Atsakyti