Na, maniškė vėjaraupiais prasirgo 1,5 m būdama, negalvojau kad taip sunku bus. Vertė pūslėmis visą kūną, o labiausiai galvą, nė sveikos vietos neliko. Tepiau briliantine žaluma, kad matyčiau kur naujos pūslės verčiasi. Karščiavo smarkiai, pradėjo viduriuoti, nes išberti turbūt buvo ir vidaus organai, žarnų gleivinė taip pat. Kadangi sukelėjas virusas, dar ir komplikavosi sunkoku bronchitu

Kadangi pati seselė, tai išsislaugiau namuose su daktarės pagalba, bet jau kaip privargau, net nesinori ir prisiminti. O atrodo tokia nekalta liga, kai pasiskaičiau apie vėjaraupius, tai dabar taip negalvoju. Net po 2 sav, padarius pilną kraują su formule, buvau labai nusigandusi, nes leukocitų 22

Daktarė ramino, sako, gal per ligos piką ir 40 buvo. Tik po kelių mėn leukocitai sunormalėjo.
Šašai ir randai buvo dideli, daug, juos mažė nukrapštydavo po kelis kartus

Mama net siūlė pirštines ant rankų mauti, bet kr ten primausi 1,5 m vaikui. Tepliojau Contratubexu randams suminkštinti, tai gal ir neblogai. Dabar, kai jai 3 metukai, dauguma randų visai nublyško, ant veido antakio vietoje trys duobutės vos įžiūrimos, tik ant nugarytės duobė vienoj vietoj liko, kur pats pirmas šašas buvo. Ai, išgyvens, mano sesei visą gyvenimą nuo vėjaraupių duobutė ant paties nosies galo ir nieko

Visiems sergantiems vėjaraupiais linkiu prasirgti kuo lengvesne forma ir be komplikacijų.