Kai mamai baigiasi kantrybė..

#577
QUOTE(GiedrėM @ 2011 02 21, 08:44)
Kaip siūlote parodyti tą nusivylimą?

o ka jus paprastai darote, kai pykstate (apskritai, ne tik su vaikais)?



QUOTE(GiedrėM @ 2011 02 21, 08:44)
Matot, aš tas išdaigas suprantu kaip dėmesio reikalavimą, nes jos visada įvyksta, kai nesu su juo visu 100proc.


vaikui reikia ne demesio - vaikui reikia jaustis saugiam, mylimam.
tiesiog dazniau pastatykite save i vaiko vieta, pazvelkite i save vaiko akimis... ir tikrai rasite budu, kaip vaikui parodyti (ne zodziais, o veiksmais - maziems vaikams zodziai nesvarbus), kad ji mylite.

pagyrimai/pabarimai yra lygiai tas pats, kas visi kiti bausmes/paskatinimo variantai... pagyrimas bevertis, jei sakomas formaliai (nes "noriu parodyti demesi") - reikia ne girti, o dometis vaiko veikla. ir sakyti ne "o, kokia grazi pilis", o "matau, pastatei pili is zaliu kaladeliu." - ty ne vertinti, o tiesiog kalbeti apie tai, ka matote paminint tikslias, smulkias detales ir leidziant vaikui pratesti pasakojima apie savo veikla smile.gif

galiausiai, realybe tokia, kad su vaiku negalite buti 100 proc. tai tiesiog nerealistiska, neigyvendinama uzduotis. buvimas su vaiku visada yra kompromisas tarp vaiko ir kitu seimos nariu poreikiu - ir visiems seimos nariams tenka ismokti diplomatijos, kompromisu siekimo meno smile.gif

daug geriau vaikui atvirai pasakyti - "as gaminu valgyti, su tavimi galesiu pazaisti po pietu" (ir zinoma, pazada ispildyti), negu stengtis dalyvauti "viena akimi", formaliai
Atsakyti
#578
QUOTE(ragnez @ 2011 02 21, 10:25)
vaikui reikia ne demesio - vaikui reikia jaustis saugiam, mylimam.
tiesiog dazniau pastatykite save i vaiko vieta, pazvelkite i save vaiko akimis... ir tikrai rasite  budu, kaip vaikui parodyti (ne zodziais, o veiksmais - maziems vaikams zodziai nesvarbus), kad ji mylite.

Manau, kad jis ir jaučiasi saugus bei mylimas, kai užsiimam 100proc. O kai mane jam reikia dalintis su broliuku ar buities ruoša, jam ir kyla abejonės, ar mama jį vis dar myli. Galim tai vadint dėmesio reikalavimu, galim nevadint, esmė nesikeičia.

QUOTE(ragnez @ 2011 02 21, 10:25)
pagyrimai/pabarimai yra lygiai tas pats, kas visi kiti bausmes/paskatinimo variantai... pagyrimas bevertis, jei sakomas formaliai (nes "noriu parodyti demesi") - reikia ne girti, o dometis vaiko veikla. ir sakyti ne "o, kokia grazi pilis", o "matau, pastatei pili is zaliu kaladeliu." - ty ne vertinti, o tiesiog kalbeti apie tai, ka matote paminint tikslias, smulkias detales ir leidziant vaikui pratesti pasakojima apie savo veikla smile.gif

galiausiai, realybe tokia, kad su vaiku negalite buti 100 proc. tai tiesiog nerealistiska, neigyvendinama uzduotis. buvimas su vaiku visada yra kompromisas tarp vaiko ir kitu seimos nariu poreikiu - ir visiems seimos nariams tenka ismokti diplomatijos, kompromisu siekimo meno smile.gif

daug geriau vaikui atvirai pasakyti - "as gaminu valgyti, su tavimi galesiu pazaisti po pietu" (ir zinoma, pazada ispildyti), negu stengtis dalyvauti "viena akimi", formaliai

Na, o jei domimasi vaiko veikla "viena akimi"? Maitinu mažąjį ir skaitom knygelę; ruošiu pietus, o vaikas virtuvėje ant grindų dėlioja kaladėles ir mes kalbam taip, kaip rašote Jūs ir tt.
Atsakyti
#579
QUOTE(GiedrėM @ 2011 02 21, 12:24)
Manau, kad jis ir jaučiasi saugus bei mylimas, kai užsiimam 100proc.

tai manote, kad jusu sunus saugus ir mylimas jauciasi labai retai ir trumpai? g.gif
Atsakyti
#580
QUOTE(ragnez @ 2011 02 21, 15:42)
tai manote, kad jusu sunus saugus ir mylimas jauciasi labai retai ir trumpai?  g.gif

Ne. Čia kaip ir apsikabinimai, prisiglaudimai, pamylavimai. Juk nesėdime visą parą susiklijavę. Bet va prieina, sako tave myliu ir pasiglėbesčiuojame. Taip pat ir su tuo "dėmesiu": ateina momentas, kada vaikui jo prireikia. Aš mielai suteikčiau ir suteikiu, kada galiu. Nors, ką aš žinau, kaip 2,5m vaikas tą MEILĘ supranta. Jo mama yra JO ir niekieno daugiau. Kaip jo dvi rankos, dvi kojos, žaisliukai (vis dar). Ar jis jaučiasi saugus ir mylimas, nežinau. Jei paklausčiau, atsakytų taip, nes tokio amžiaus vaikai į visus nesuprantamus klausimus atsako teigiamai. Nekeliu sau tokių klausimų. Iškėliau tik tokį: ką daryti, kad man užsiėmus kita veikla jis nesijaustų paliktas vienas. Kad galėčiau pasakyti: va, perrengsiu broliuką, pamaitinsiu, ir galėsim tada eit piešt. Sutinku su jumis, kai sakot, kad geriau yra taip pasakyti ir ištęsėti, o ne formaliai žaisti "viena akim", bet mums išeina tik tas antras variantas. Manau, kad jis dar nesupranta laiko perspektyvos. Yra tik čia ir dabar, o po kažko - nėra.
Atsakyti
#581
Giedre, kazkodel pamaniau, kad butent jums atsakymu galetu duoti knyga "Penkios vaiku meiles kalbos". jei neskaitet - paskaitykit smile.gif
Atsakyti
#582
QUOTE(XVXVX @ 2011 02 20, 21:14)
Kokiu tada auklejimo budu reikia imtis, patarkit! jei vaikas, negirdi, gali sakyt, gali aiskint, pasakot, apsisukes vel eina ir daro blogai, musasi, reikia uzrakint visas spintas ir stalcius, kad nieko neisimtu, nepripiltu, neismetytu, nes jam smagu  rubuose duotis, smagu makiazo reikmenis ispilstyti.kaip reikia susitarti? tokiu budu ir griebiasi mamos kurios jau nebezino ka daryti, juk mamos kuriu vaikai yra ramus, kur pasodinai ten radai, kaip sakoma ir neraso tokiose temose, nesiskundzia, ir niekada nesupras to ka mes mamytes auginancios hiperaktyvius, nenustygstancius vietoj vaikus, kaip as sakau- ziuri i vaika ir matai is akiu, kad jo galvelej sukas "ka cia padaryt negero", tada gal but reiktu mamai daugiau kantrybes, bet nevisada taip gaunasi, nemanau, kad yra bent viena mama nepasakiusi vaikui grieztesnio sudrausminimo.
As auginu sunu- hiperaktyviukas, savarankiskas kiek vaikui imanoma, dukra- geriete, jie skiriasi kaip diena nuo nakties. Matyt cia genai  biggrin.gif  as buvau geras vaikas, tai matyt dukra i mane, o va anyta pasakojo apie vyra, tai sunus  vyro kopija smile.gif

na kaip matau jusu vaikiukui truputi virs 2 metuku. Manau kosmetika, padeta i virsutine lentyna jam tikrai bus nepasiekiama. Del drabuziu - geresnius sudeti aukstai. Kasdienius - lai duodasi. As pvz turiu atrinkus nenesiojamu rubu maisa, vis nesugalvodavau kur juos padet. Buvo periodas, kai jiems buvo idomu kuistis su rubais. Ismetydavo savo, pabodo man tvarkyt, tai staiga sove isganinga mintis duoti jiems ta rubu maisa. Pazaide kokias dvi savaites ir nebereik. Buciau draudus, manau butu viskas ilgiau uzsitese.
Del to 'ziuri i akis ir matosi kad nori ka blogo padaryt" zinau apie ka jus. Mano vienam vaikui irgi tiap buna. Ypac jei neiseinam i lauka kokia diena. Tiesiog per daug energijos susikaupia. Dar buna kai ateina mociute, mano mama, tada jie isvis nevaldomi darosi. Jie ja labai myli ir laukia, tai tiesiog manau emociju per daug jiems buna ir nebezino ka su jom daryt. Tokiais atvejais arba siunciu i lauka arba namie ka nors aktyvesnio pasiulau (pvz pasokinet ant kamuolio)
Atsakyti
#583
QUOTE(GiedrėM @ 2011 02 20, 16:12)
Tarkim, tokia situacija. Kai ruošiu pietus, sūnus būna su manim virtuvėj. Kiek galima, paprašau padėt, jam patinka, arba atsineša žaislų, knygelių, kalbam. Bet jei aš užsimiršusi padedu ar druską, ar aliejų jam pasiekiamoj vietoj, jis paims ir pils ant grindų, nes jam patinka. Kažkada mažas buvo išpylęs kažką, abu valėm, tai jam patiko valyt, po to kelis kartus tyčia išpildavo ir sakydavo: Einam valyt. Tai tas nepadės. Ką daryt? Su pasitikėjimu "sužaisti" kažin, ar išeis. g.gif

Jums jau rašė - teks neužsimiršt ir nepadėt pasiekiamoj vietoj smile.gif Kol liausis pilstęs ar kol užaugs iki tokio amžiaus, kad pats išpils ir pats galės KOKYBIŠKAI išvalyti, o tai nuobodžiau nei pilstymas...
Be to, gal galėtumėt tą aliejų ir druską pakeist didžiuliu bliūdu su smėliu ar manų kruopom ir puoduku su vandeniu - ir tegu pilsto sau vaikas? Aš tai klijonkę patiesdavau po tais įrengimais - paskui susuki ir išpurtai kad ir pro balkoną, nenukentės gamta manau nuo lašo manų kruopų ar smėlio... Arba ir į vonią galima (kaip aš darydavau). Papilstė ir nusibodo - ant grindų pilt... Ir netgi labai greitai, per porą savaičių.
Visa šita situacija - ne pasitikėjimo vaiku klausimas, o jūsų užmaršumo... Jis jus tiesiog mėgdžioja, jūs kažką pilstot, jis kažką pilsto - mokosi.


QUOTE(XVXVX @ 2011 02 20, 20:14)
*apsisukes vel eina ir daro blogai,
** musasi,
*** reikia uzrakint visas spintas ir stalcius, kad nieko neisimtu, nepripiltu, neismetytu
****, nes jam smagu  rubuose duotis,
*****smagu makiazo reikmenis ispilstyti.kaip reikia susitarti?


* nes jūs gal kreipiate tada į jį dėmesį, nesvarbu ,teigiamą ar neigiamą?
** ar propaguojate fizines bausmes?
*** ar tikrai visose spintose ir stalčiuose pilna pavojingų daiktų - adatų, žirklių, peilių, lengvai atsidarančių vaistų buteliukų, cheminių valymo priemonių ir t. t. ir pan.? Jei ne, leiskite lįsti į bet kuriuos, teks pakentėti kurį laiką, kol vaikas viską išžiūrinės, išdėlios, išmėtys, sudės ir tai baigsis - ilgam. Nes bus tiesiog nebeįdomu...
**** puiku, kad smagu, prabangius atrinkite aukštėliau, o su likusiais tegu sau žaidžia - dar ir nuotraukų gerų pridarysit, plius turėsit laisvo laiko, kol žais wink.gif Tai tikrai labai ilgai netruks
***** Dedam aukštai ant lentynos ar dar kur, kol bus nebepavojingo amžiaus...


Atsakyti
#584
QUOTE(ragnez @ 2011 02 20, 19:54)
viskas teisinga tik su viena salyga - jei pabuti vienam yra paties vaiko pasirinkimas.

antraip vaikui pasakote " as tave myliu ir galiu buti su tavimi tik tada, kai tu ramus, o tada kai pyksti - palieku". palikimo veiksmas (vaikas paliekamas vienas kambaryje - kur nera mamos, ten nera ir jos meiles!) priestarauja mamos zodziams (as tave myliu, nors ir pyskti). butina suprasti, kad mazam vaikui zodziai beveik nieko nereiskia - jam viska pasako tevu veiksmai ir kuno kalba (balso tonas, veido israiska, gestai).

drinks_cheers.gif cia buvo pasakymas skirtas mamytei pas kuria vaikas apsisuka ir nueina i kita kambari.

Man labai keista pasirode pasakymai apie rodyma nusivilimu. Kiek su psichologais snekejau ( karoliniskiu poliklinikoj+ ir raidos centre) tai visi vienu balsu sako kad to daryti nevalia...ju nuomone pabreziu JU NUOMONE veido israiska vaiko pykcio ar zbitkinimu metu turi islikti rami, nes rodydami savo nepasitenkinima tik provokojate vaika kartoti savo veiksmus ir taip susilaukti reakcijos.As asmeniskai specialistais labiau pasitikiu ir vaikui stengiuosi neparodyti savo blogu emociju, tiesiog kartais tiesiog nereaguoju ir jam tampa neidomu, beabejo as dar nesusiduriau su isvertimu kosmetikos ar su kitai labai pavojingais dalykais.Kai seimoj turyme tik viena vaika tai spejame paslepti daiktus greiciau nei vaikas randa. smile.gif
Atsakyti
#585
Renata,

abejoju, ar psichologai gali patarineti tevams buti bejausmiais robotais - nuo vaiku savo jausmu nepaslepsime, nes vaikai labai pastabus, jautrus ir ju demesys sutelktas i tevu kuno kalba, kurios uzmaskuoti beveik nepavyks. ka is tiesu galetu reiksti tas patarimas - tai nesureiksminti vaiku isdaigu, priimti jas kaip tam tikra vaiku raidos etapa, normalu reiskini, ir tikrai reaguoti ramiai (o ne apsimetineti). nes jei kokius nors ivykius issikirsime, reaguosime audringai, vaikai greitai ismoks tuo "mygtuku" naudotis ir sukelti tevu reakcija.

taigi pykcio (ar kitu jausmu), nuslepti negalime, bet galime juos rodyti ivairiais budais: galime, pvz., pradeti klykti "tu, bjaurybe, vel pritrupinai sausainiu" ir uzploti per uzpakali, o galime rimtu ir grieztu tonu pasakyti "as pykstu, kad pritrupinai sausainiu ant kilimo. prasau sausainius valgyti virtuveje".
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ragnez: 22 vasario 2011 - 08:52
#586
as nesuprantu kaip galima nerodyti savo jausmu vaikui, tai reiskia mes nuo pat mazu dienu pradedam meluoti vaikui. jei jis blogai ka padaro sypsokimes, gerai padaro ir sypsokimes. as visada rodau jausmus savo vaikui veido israiska ir mano mazyle net pradejo vietoj to kad sauktu ir nervotusi parodo veido israiska kad kazkas nepatinka, ar nusimine.mazi vaikai dar sunkiai supranta mums paprastus jiems sakomus zodzius, o jei juos parodai veido israiska tai jie gali suprasti ar jis gerai pasielge ar blogai.
Atsakyti
#587
QUOTE(aurute__ @ 2011 02 22, 09:55)
as nesuprantu kaip galima nerodyti savo jausmu vaikui, tai reiskia mes nuo pat mazu dienu pradedam meluoti vaikui. jei jis blogai ka padaro sypsokimes, gerai padaro ir sypsokimes. as visada rodau jausmus savo vaikui veido israiska ir mano mazyle net pradejo vietoj to kad sauktu ir nervotusi parodo veido israiska kad kazkas nepatinka, ar nusimine.mazi vaikai dar sunkiai supranta mums paprastus jiems sakomus zodzius, o jei juos parodai veido israiska tai jie gali suprasti ar jis gerai pasielge ar blogai.


viskas butu gerai, bet... emocijos yra tik emocijos - jos neturi tapti manipuliavimo vaikais priemone, vaiku elgesio vertinimo priemone (taip kaip stengiames, kad vaiku jausmu raiska (pvz., pykcio priepuoliai) netaptu manipuliavimo tevais priemone).
Atsakyti
#588
jo kas kas bet mazi vaikuciai moka lb gerai manipuliuoti tevais, bet as kazkaip jau atskiriu kur yra tikra o kur tik apsimeta, kad issireikalautu demesio, ypac tada kai mama valgyti ruosia smile.gif
Atsakyti