Aš kadangi ūmoka tai tikrai man tos kantrybės reikia, bet vis kartoju ,kad mano mergucė labai maža, kad negali ji mąstyt, kaip aš-jau senoka moteriškė ir vis skaičiuoju iki dešimt, kartais šitas padeda,o kartais tiesiog išeinu į kitą kambarį minutėlei.
Mums papuolė super geras vaikas (fiu fiu fiu per kairį petį, kad neprisikalbėčiau 
) neveda ji manęs iš kantrybės...
O kai trupina sausainį ant kilimo, paimu jį ir padedu ant stalo, jei nenori valgyti tai nėra ko nešiotis...
) neveda ji manęs iš kantrybės...O kai trupina sausainį ant kilimo, paimu jį ir padedu ant stalo, jei nenori valgyti tai nėra ko nešiotis...
QUOTE(XVXVX @ 2011 02 19, 20:14)
trejeto dienu labai geras vaikas, nerekauja, neisterikuoja.
1. vaikas neturi buti geras.
2. vaikas turi teise reiksti visus jausmus - ir dziaugsma, ir pykti.
3. jus tai vadinate "susitarimu", o is tiesu mokote vaika, kad supykes jis yra nevertas tevu meiles, nes uz parodyta pykti yra baudziamas.
tokie metodai, kaip Ferberio migdymo metodas ar per TV rodyto serialo Nanny 911, gali veiksmingai modeliuoti elgesi, taciau jie visiskai neatsizvelgia i elgesio motyvus. na, taip pat elgiamasi dresuojant gyvunus - ty naudojant bausmes ir paskatinimus modeliuojamas pageidaujamas gyvuno elgesys.
taciau butina suprasti, kad koks vaiko elgesys turi savo priezastis, tai vaiko budas pasiekti, kad butu patenkinti tam tikri jo poreikiai. elgesio modelius galima pakeisti, bet nepatenkinti poreikiai niekur nedingsta, jie islieka ir igauna vis naujas apraiskas. verta rimtai susimastyti, koki poveiki toks dresavimas tures ateityje, kai dabar nuo tevu valios priklausomas vaikas taps suaugusiuoju - ar ugdydami paklusnuma ir nuolankuma galime isauginti savarankiska, iniciatyvu, kurybinga suaugusiji? ar drausdami reiksti tam tikrus jausmus galime isugdyti jautru, empatiska suaugusiji su geru emociniu intelektu?
taip, sie elgesio modeliavimo budai tikrai gali atitikti musu trumpalaikius tikslus - cia ir dabar vaikas taps paklusnus, "geras". bet ar tikrai to siekiame ilgalaikeje perspektyvoje?
QUOTE(stripulis @ 2011 02 13, 21:46)
O kam išvis tos bausmės reikalingos? Gal geriau pasitikėt vaiku taip, kad jis pats nenorėtų to pasitikėjimo "sugriauti"? Man tai veikė kaip mirtinas stabdis prieš visokius bjaurius darbelius, ir išskyrus kelis atvejus, kai tėvą priveikė mano nevalgumas, manęs niekas niekaip nebaudė. Normaliu žmogum užaugau...
Iš esmės pritariu. Bet kaip tą pasitikėjimą parodyti 2 metų vaikui, kad jis tai suprastų?
Ir dar, kaip jam parodyti, kad tą pasitikėjimą sugriovė? Tarkim, tokia situacija. Kai ruošiu pietus, sūnus būna su manim virtuvėj. Kiek galima, paprašau padėt, jam patinka, arba atsineša žaislų, knygelių, kalbam. Bet jei aš užsimiršusi padedu ar druską, ar aliejų jam pasiekiamoj vietoj, jis paims ir pils ant grindų, nes jam patinka. Kažkada mažas buvo išpylęs kažką, abu valėm, tai jam patiko valyt, po to kelis kartus tyčia išpildavo ir sakydavo: Einam valyt. Tai tas nepadės. Ką daryt? Su pasitikėjimu "sužaisti" kažin, ar išeis.
QUOTE(GiedrėM @ 2011 02 20, 17:12)
Iš esmės pritariu. Bet kaip tą pasitikėjimą parodyti 2 metų vaikui, kad jis tai suprastų? Ir dar, kaip jam parodyti, kad tą pasitikėjimą sugriovė?
Bet jei aš užsimiršusi padedu ar druską, ar aliejų jam pasiekiamoj vietoj, jis paims ir pils ant grindų, nes jam patinka. Kažkada mažas buvo išpylęs kažką, abu valėm, tai jam patiko valyt, po to kelis kartus tyčia išpildavo ir sakydavo: Einam valyt. Tai tas nepadės. Ką daryt? Su pasitikėjimu "sužaisti" kažin, ar išeis.
Ir dar, kaip jam parodyti, kad tą pasitikėjimą sugriovė? Bet jei aš užsimiršusi padedu ar druską, ar aliejų jam pasiekiamoj vietoj, jis paims ir pils ant grindų, nes jam patinka. Kažkada mažas buvo išpylęs kažką, abu valėm, tai jam patiko valyt, po to kelis kartus tyčia išpildavo ir sakydavo: Einam valyt. Tai tas nepadės. Ką daryt? Su pasitikėjimu "sužaisti" kažin, ar išeis.
as tai stengciausi neuzsimirsti ir tiek jei jau pila specialiai.
O pasitikejima jei tirkai labai gerai supranta ir rodyt kad ji sugriove manau nereikia...nemanau kad nors vienas vaikas daro tai is blogos valios. Net jei pila ta alieju, jis tikrai pila ne del to kad tau pakenkti, o tik del to kad jam smagu valyti. Jei parodysit kad nuo to sumazejo pasitikejimas - manau vaikis liks nesuprates, juk jis tik gero norejo - isvalyt.
Dauguma komentaru tokie kategoriski 
,,mes viska isbandem'', norisi nuzuditi'', vaikas nesedi sau ramiai...'' 
Ir neturi jis to daryt, vaikui reikia isterikuot, verkti, bliauti, juoktis, gadinti.. tam ir esame tevais kad ismoknti vaika parinkt tinkama laika ir buda isreikst savo emocijas. Tokie maziai neskiria emociju i blogas ir geras. Tiesiog emocija ir reiskia ja paciu paparasciausiu jam budu.Nebus niekada svaru grazu ir kviepiancia namie kai maziukai laksto, tai normalu ir nesuprantu kodel tai dauguma taip erzina. Ar nepagalvojot pries susilaukiant kad taip bus?Kodel reikia viska taip pesimistiskai traktuoti? Trupina? arba neduokyte kad lakstytu su sausainiu arba lai trupina po visus namus, pasirinkimo laisve.Laisto alieju, tai nera ko palikinet o prie ko cia vaikas? Jis tikrai nenori pridaryti jum rupesciu, jis traktuoja tai kaip zaidima ir pramoga.Nereikia uzkrauti ant vaiko daugiau nei jis gali panest. Maniskiam 2 metu nieko neimanoma buvo paaiskinti, bet as vis kartojau ir kartojau, rodziau ir rodziau ir dabar jam 2.5 m matau rezultata.Niekada nesakiau kad jis mane nuvyle ir nenusipelne mano meiles, ir niekada nepasakysiu, nepritariu tokiam budui.Kodel jei pyksta tai blogai ir nevertas myleti? Kaip tik vertas! Mazuti tu dabar pikciurnioji, bet mama vistiek tave labai myli, tai pabuk kambary vienas ir apsiramink o kai pasijusi geriau ateik ir mes aptarsim tavo bedas.Man atrodo kad vaikas turi zinoti kad kas gyvenyme benutiktu tevai visada ji myles ir palaikys. Na o tu nuvilusiu tevu vaiku skaiciu tai galima stebeti pagal vaiku savizudybes statistika...ir ju laiskus,, mama, teti as Jus nuvyliau..." na jau ne! as savo vaiko taip neauklesiu. Yra ir kitu budu negu spaudimas, psichologinis ir fizinis smurtas.
,,mes viska isbandem'', norisi nuzuditi'', vaikas nesedi sau ramiai...'' Ir neturi jis to daryt, vaikui reikia isterikuot, verkti, bliauti, juoktis, gadinti.. tam ir esame tevais kad ismoknti vaika parinkt tinkama laika ir buda isreikst savo emocijas. Tokie maziai neskiria emociju i blogas ir geras. Tiesiog emocija ir reiskia ja paciu paparasciausiu jam budu.Nebus niekada svaru grazu ir kviepiancia namie kai maziukai laksto, tai normalu ir nesuprantu kodel tai dauguma taip erzina. Ar nepagalvojot pries susilaukiant kad taip bus?Kodel reikia viska taip pesimistiskai traktuoti? Trupina? arba neduokyte kad lakstytu su sausainiu arba lai trupina po visus namus, pasirinkimo laisve.Laisto alieju, tai nera ko palikinet o prie ko cia vaikas? Jis tikrai nenori pridaryti jum rupesciu, jis traktuoja tai kaip zaidima ir pramoga.Nereikia uzkrauti ant vaiko daugiau nei jis gali panest. Maniskiam 2 metu nieko neimanoma buvo paaiskinti, bet as vis kartojau ir kartojau, rodziau ir rodziau ir dabar jam 2.5 m matau rezultata.Niekada nesakiau kad jis mane nuvyle ir nenusipelne mano meiles, ir niekada nepasakysiu, nepritariu tokiam budui.Kodel jei pyksta tai blogai ir nevertas myleti? Kaip tik vertas! Mazuti tu dabar pikciurnioji, bet mama vistiek tave labai myli, tai pabuk kambary vienas ir apsiramink o kai pasijusi geriau ateik ir mes aptarsim tavo bedas.Man atrodo kad vaikas turi zinoti kad kas gyvenyme benutiktu tevai visada ji myles ir palaikys. Na o tu nuvilusiu tevu vaiku skaiciu tai galima stebeti pagal vaiku savizudybes statistika...ir ju laiskus,, mama, teti as Jus nuvyliau..." na jau ne! as savo vaiko taip neauklesiu. Yra ir kitu budu negu spaudimas, psichologinis ir fizinis smurtas.
QUOTE(Renata_Bo @ 2011 02 20, 17:31)
Mazuti tu dabar pikciurnioji, bet mama vistiek tave labai myli, tai pabuk kambary vienas ir apsiramink o kai pasijusi geriau ateik ir mes aptarsim tavo bedas.
viskas teisinga tik su viena salyga - jei pabuti vienam yra paties vaiko pasirinkimas.
antraip vaikui pasakote " as tave myliu ir galiu buti su tavimi tik tada, kai tu ramus, o tada kai pyksti - palieku". palikimo veiksmas (vaikas paliekamas vienas kambaryje - kur nera mamos, ten nera ir jos meiles!) priestarauja mamos zodziams (as tave myliu, nors ir pyskti). butina suprasti, kad mazam vaikui zodziai beveik nieko nereiskia - jam viska pasako tevu veiksmai ir kuno kalba (balso tonas, veido israiska, gestai).
Na, neturiu galimybės absoliučiai viską sukelt aukštai, tik žaislus palikt. Virtuvėje apatinės spintelės beveik tuščios, vaikas jose slepiasi. Aliejus tik pavyzdys buvo. Aš absoliučiai nepykstu ir nematau tragedijos, jei vaikas ištampo daiktus, surankiojam abu vėliau, kai galiu (yra dar 3mėn leliukas pas mus, tai kartais tiesiog fiziškai negaliu užsiimt su vyresnėliu, pvz kai maitinu mažąjį, skaitom knygeles ir pan). Bet yra dalykų, į kuriuos taip ramiai žiūrėt negaliu. Pvz įmetė kelis kartus daiktus į unitazą. Galvoju, iš kur taip sugalvojo Na, nebent matė, kaip išpyliau nesuvalgytos sriubos likučius
Na, nebent matė, kaip išpyliau nesuvalgytos sriubos likučius
QUOTE(ragnez @ 2011 02 20, 16:47)
1. vaikas neturi buti geras.
2. vaikas turi teise reiksti visus jausmus - ir dziaugsma, ir pykti.
3. jus tai vadinate "susitarimu", o is tiesu mokote vaika, kad supykes jis yra nevertas tevu meiles, nes uz parodyta pykti yra baudziamas.
tokie metodai, kaip Ferberio migdymo metodas ar per TV rodyto serialo Nanny 911, gali veiksmingai modeliuoti elgesi, taciau jie visiskai neatsizvelgia i elgesio motyvus. na, taip pat elgiamasi dresuojant gyvunus - ty naudojant bausmes ir paskatinimus modeliuojamas pageidaujamas gyvuno elgesys.
taciau butina suprasti, kad koks vaiko elgesys turi savo priezastis, tai vaiko budas pasiekti, kad butu patenkinti tam tikri jo poreikiai. elgesio modelius galima pakeisti, bet nepatenkinti poreikiai niekur nedingsta, jie islieka ir igauna vis naujas apraiskas. verta rimtai susimastyti, koki poveiki toks dresavimas tures ateityje, kai dabar nuo tevu valios priklausomas vaikas taps suaugusiuoju - ar ugdydami paklusnuma ir nuolankuma galime isauginti savarankiska, iniciatyvu, kurybinga suaugusiji? ar drausdami reiksti tam tikrus jausmus galime isugdyti jautru, empatiska suaugusiji su geru emociniu intelektu?
taip, sie elgesio modeliavimo budai tikrai gali atitikti musu trumpalaikius tikslus - cia ir dabar vaikas taps paklusnus, "geras". bet ar tikrai to siekiame ilgalaikeje perspektyvoje?
2. vaikas turi teise reiksti visus jausmus - ir dziaugsma, ir pykti.
3. jus tai vadinate "susitarimu", o is tiesu mokote vaika, kad supykes jis yra nevertas tevu meiles, nes uz parodyta pykti yra baudziamas.
tokie metodai, kaip Ferberio migdymo metodas ar per TV rodyto serialo Nanny 911, gali veiksmingai modeliuoti elgesi, taciau jie visiskai neatsizvelgia i elgesio motyvus. na, taip pat elgiamasi dresuojant gyvunus - ty naudojant bausmes ir paskatinimus modeliuojamas pageidaujamas gyvuno elgesys.
taciau butina suprasti, kad koks vaiko elgesys turi savo priezastis, tai vaiko budas pasiekti, kad butu patenkinti tam tikri jo poreikiai. elgesio modelius galima pakeisti, bet nepatenkinti poreikiai niekur nedingsta, jie islieka ir igauna vis naujas apraiskas. verta rimtai susimastyti, koki poveiki toks dresavimas tures ateityje, kai dabar nuo tevu valios priklausomas vaikas taps suaugusiuoju - ar ugdydami paklusnuma ir nuolankuma galime isauginti savarankiska, iniciatyvu, kurybinga suaugusiji? ar drausdami reiksti tam tikrus jausmus galime isugdyti jautru, empatiska suaugusiji su geru emociniu intelektu?
taip, sie elgesio modeliavimo budai tikrai gali atitikti musu trumpalaikius tikslus - cia ir dabar vaikas taps paklusnus, "geras". bet ar tikrai to siekiame ilgalaikeje perspektyvoje?
Kokiu tada auklejimo budu reikia imtis, patarkit! jei vaikas, negirdi, gali sakyt, gali aiskint, pasakot, apsisukes vel eina ir daro blogai, musasi, reikia uzrakint visas spintas ir stalcius, kad nieko neisimtu, nepripiltu, neismetytu, nes jam smagu rubuose duotis, smagu makiazo reikmenis ispilstyti.kaip reikia susitarti? tokiu budu ir griebiasi mamos kurios jau nebezino ka daryti, juk mamos kuriu vaikai yra ramus, kur pasodinai ten radai, kaip sakoma ir neraso tokiose temose, nesiskundzia, ir niekada nesupras to ka mes mamytes auginancios hiperaktyvius, nenustygstancius vietoj vaikus, kaip as sakau- ziuri i vaika ir matai is akiu, kad jo galvelej sukas "ka cia padaryt negero", tada gal but reiktu mamai daugiau kantrybes, bet nevisada taip gaunasi, nemanau, kad yra bent viena mama nepasakiusi vaikui grieztesnio sudrausminimo.
As auginu sunu- hiperaktyviukas, savarankiskas kiek vaikui imanoma, dukra- geriete, jie skiriasi kaip diena nuo nakties. Matyt cia genai
as buvau geras vaikas, tai matyt dukra i mane, o va anyta pasakojo apie vyra, tai sunus vyro kopija 
QUOTE(GiedrėM @ 2011 02 20, 20:02)
NBet yra dalykų, į kuriuos taip ramiai žiūrėt negaliu. Pvz įmetė kelis kartus daiktus į unitazą.
na... ir kas?
tarkim, as tik pries menesi nusipirkau normalesni telefona. iki tol turejau neduztancia, neskestancia ir apskritai nenuzudoma primityvia pigia nokia - vien todel, kad nebutu gaila, jei vaikams sautu i galva telefona ismaudyti, isardyti ar siaip netycia issprustu is ranku.
vaikai smalsus, aktyvus ir dar nezino pasaulio desniu, neturi patirties. jie ta patirti igyja tik aktyviai tyrinedami savo aplinka ir eksperimentuodami.
nesureiksmink vaiku isdaigu. paziurek su humoru. tai nereiskia, kad reikia ignoruoti padarytus nuostolius - netgi butina parodyti, kad nusiminei ar supykai, paaiskinti kodel. tiesiog nereikia manyti, kad vaikai tokius dalykus daro piktybiskai ar kazkur nusiziureje... vaiku kurybinei energijai nera ribu - ir tai gerai.
QUOTE(XVXVX @ 2011 02 20, 20:14)
Kokiu tada auklejimo budu reikia imtis, patarkit!
ne auklejimo budu reikia imtis, o pradeti dometis vaiku raidos psichologija, vaiko augimo etapais ir tu etapu ypatybemis - ir kuo dazniau i save paziureti vaiko akimis, ivairiose situacijose uzduoti sau klausima "ar as, budama vaiko vietoje, dabar jausciausi besalygiskai mylima?"
QUOTE(XVXVX @ 2011 02 20, 20:14)
ziuri i vaika ir matai is akiu, kad jo galvelej sukas "ka cia padaryt negero"
ir tik nereikia i vaiko galva ikelt savo minciu
Mano maziukei 1.3. Priesingybe ramiai sesei Lenda visur, viska ima, nesa, lipa, meto, dauzo ir t.t. namai apversti, stalciuose velnias galva nusisuktu, net netvarkau jau, palauksiu kol paaugs Kruopas ima, indu nori, rubus nesioja ir ir be galo. Bet 
nieko cia tokio! Mano poziuris gal toks atsiputes man faina, kad tokia padedeja turiu. Aisku, namie pastovus bardakas, nekreipiu demesio. Stengiuosi tik vis ugdyti savo kantrybe, kuri ir taip jau auksine
Va, gulejau lovoj, kai sirgau, tai man siuksliu deze atnese. Bet nei karto nekilo mintis bartis ar musti. Gi maza dar, nu paagus ir nebenesios, supras daugiau.
As nezinau, gal cia nuo poziurio priklauso. Mes su MB tuo klausimu sutariam. O kadangi tokie bardakai nenervina, tai ir kantrybe nesibaigia
O cia viena mama rase, kad sausaini trupina. Mums kasdien ka nors sutrupina/ispila. Ateinu ir sakau: vajeee, ir kas cia sutrupejo. Gal isvalom. Man kazkaip nekyla mintis bartis del tokiu dalyku.
Lenda visur, viska ima, nesa, lipa, meto, dauzo ir t.t. namai apversti, stalciuose velnias galva nusisuktu, net netvarkau jau, palauksiu kol paaugs Kruopas ima, indu nori, rubus nesioja ir ir be galo. Bet nieko cia tokio! Mano poziuris gal toks atsiputes man faina, kad tokia padedeja turiu. Aisku, namie pastovus bardakas, nekreipiu demesio. Stengiuosi tik vis ugdyti savo kantrybe, kuri ir taip jau auksine Va, gulejau lovoj, kai sirgau, tai man siuksliu deze atnese. Bet nei karto nekilo mintis bartis ar musti. Gi maza dar, nu paagus ir nebenesios, supras daugiau.
As nezinau, gal cia nuo poziurio priklauso. Mes su MB tuo klausimu sutariam. O kadangi tokie bardakai nenervina, tai ir kantrybe nesibaigia
O cia viena mama rase, kad sausaini trupina. Mums kasdien ka nors sutrupina/ispila. Ateinu ir sakau: vajeee, ir kas cia sutrupejo. Gal isvalom. Man kazkaip nekyla mintis bartis del tokiu dalyku.
QUOTE(ragnez @ 2011 02 20, 21:23)
na... ir kas?
tarkim, as tik pries menesi nusipirkau normalesni telefona. iki tol turejau neduztancia, neskestancia ir apskritai nenuzudoma primityvia pigia nokia - vien todel, kad nebutu gaila, jei vaikams sautu i galva telefona ismaudyti, isardyti ar siaip netycia issprustu is ranku.
vaikai smalsus, aktyvus ir dar nezino pasaulio desniu, neturi patirties. jie ta patirti igyja tik aktyviai tyrinedami savo aplinka ir eksperimentuodami.
nesureiksmink vaiku isdaigu. paziurek su humoru. tai nereiskia, kad reikia ignoruoti padarytus nuostolius - netgi butina parodyti, kad nusiminei ar supykai, paaiskinti kodel. tiesiog nereikia manyti, kad vaikai tokius dalykus daro piktybiskai ar kazkur nusiziureje... vaiku kurybinei energijai nera ribu - ir tai gerai.
tarkim, as tik pries menesi nusipirkau normalesni telefona. iki tol turejau neduztancia, neskestancia ir apskritai nenuzudoma primityvia pigia nokia - vien todel, kad nebutu gaila, jei vaikams sautu i galva telefona ismaudyti, isardyti ar siaip netycia issprustu is ranku.
vaikai smalsus, aktyvus ir dar nezino pasaulio desniu, neturi patirties. jie ta patirti igyja tik aktyviai tyrinedami savo aplinka ir eksperimentuodami.
nesureiksmink vaiku isdaigu. paziurek su humoru. tai nereiskia, kad reikia ignoruoti padarytus nuostolius - netgi butina parodyti, kad nusiminei ar supykai, paaiskinti kodel. tiesiog nereikia manyti, kad vaikai tokius dalykus daro piktybiskai ar kazkur nusiziureje... vaiku kurybinei energijai nera ribu - ir tai gerai.
Kaip siūlote parodyti tą nusivylimą?
Pasakau, kad negerai pasielgė. Matot, aš tas išdaigas suprantu kaip dėmesio reikalavimą, nes jos visada įvyksta, kai nesu su juo visu 100proc. Na, pabūna vienas ir gražiai, visada pagiriu, pvz Oho, kokį namą pastatei. Norėčiau rasti būdą, kad vaikui nereiktų išdaigomis reikalaut dėmesio. Juo labiau, kad tos išdaigos yra tokios, kurias būtina tuoj pat sutvarkyti. O mano telefonas ne tik iš prasčiausių, bet ir atmintyje tik 5 numeriai
