nerimas - Šeimos ir moters sveikata

Nerimas – tai nesuvokiamo pavojaus ar nelaimės nuojauta, kai žmogus nežino, kas jam gali atsitikti, bet jaučia vidinę įtampą, laukia kažko blogo. Nežinia dažnai išgyvenama net sunkiau negu akivaizdi būsima ar jau atsitikusi nelaimė. Nerimo apimtas žmogus nenustygsta vietoje, dažniausiai pablogėja jo nuotaika, sutrinka miegas, dingsta apetitas, kankina įkyrios mintys ir būgštavimai. Dėl nerimo žmogus būna įkyrus, daug kartų klausinėja ar teigia tą patį. Nerimas slopina kritinį, loginį mąstymą.
Nerimas gali būti situacinis ir liguistas. Situacinis nerimas kyla, kai gresia nemaloni situacija. Tai – nepatologinė nerimo forma. Tačiau kartais situacinis nerimas gali būti toks stiprus, kad sutrikdo adaptaciją ir iškyla grėsmė, jog nerimas gali tapti ilgalaikis.
Liguistą nerimą parodo tam tikri išoriniai požymiai: elgesys, veido rausvumas ar blyškumas, prakaitavimas, padidintas jautrumas, verksmingumas. Nerimą jaučiantis žmogus nuolat ką nors veikia – maigo rankomis nosinaitę, sukinėja rašiklį, vaikštinėja, negali susikaupti ir produktyviai dirbti. Kartais net pasitaiko spastinio pobūdžio skrandžio ir žarnyno sutrikimų. Nerimas neigiamai veikia vegetacinę nervų sistemą bei endokrininę sistemą. Taip pat tarsi parengia žmogų pasitikti nelaimę, o jei tos nelaimės nėra, išsenka žmogaus psichika. Atėjus tikram pavojui, žmogus nebeturi jėgų priešintis.
Nerimas yra vienas iš svarbių neurozinių sutrikimų simptomų. 1895 m. žymus austrų gydytojas psichiatras Sigmundas Freudas pavartojo terminą nerimo neurozė. Jis pastebėjo, kad nerimo neurozės atveju egzistuoja ryšys tarp libido energijos raiškos blokavimo ir pacientų nerimo atsiradimo. Jis teigė, kad nerimas atsiranda dėl vidinių konfliktų išstūmimo į pasąmonę. K. D. Horney teigė, kad žmogaus psichodinamika paremta pamatinio nerimo sąvoka: išstumtas priešiškumas perkeliamas į santykius su kitais žmonėmis ir transformuojamas pamatinį nerimą – labai intensyvų saugumo stokos patyrimą. Žmogus jaučiasi mažas, bejėgis ir nereikšmingas priešiškame pasaulyje.
Fobinis nerimas gali svyruoti nuo lengvo nesaugumo jausmo iki siaubo. Pacientas gali labai jaudintis dėl tokių simptomų kaip širdies plakimas, šaltkrėtis, silpnumas, dėl kurių atsiranda baimė prarasti kontrolę, išprotėti ar numirti. Nerimo priepuolio metu pasireiškia mišrūs somatiniai ir psichosensoriniai simptomai. Dažniausi somatiniai simptomai yra: galvos svaigimas ir pykinimas, tachikardija, drebulys, prakaitavimas, kvėpavimo sutrikimai, krūtinės skausmas, parestezijos.
Dažniausiai pasitaikantys psichosensoriniai nerimo simptomai yra: derealizacija, šviesos jautrumo pokyčiai, klausos jautrumo pokyčiai, jutimai epigastriume, depersonalizacija, vestibuliniai sutrikimai, minčių pagreitėjimas.
Viena dažniausių fobijų yra agorafobija. Pagrindiniai šio sutrikimo simptomai – baimė išeiti iš namų, būti uždarose patalpose, važiuoti automobiliu ar skristi lėktuvu, negalėjimas nedelsiant pabėgti į saugią vietą. Dėl baimės prarasti sąmonę ar numirti tokioje situacijoje jie ima tokių situacijų vengti. Jei išvengti nerimą keliančios situacijos nepavyksta, baimės jausmas gali sustiprėti iki panikos priepuolio.
Kitas sutrikimas – socialinės fobijos. Joms būdinga baimė atsidurti žmonių grupės dėmesio centre. Jos gali pasireikšti tokiais papildomais simptomais, kuriuos, beje, pacientas gali įvardinti kaip pagrindinius: tai paraudimas, rankų virpėjimas, staigus poreikis šlapintis, pykinimas. Socialinės fobijos pasitaiko vienodai dažnai tiek vyrams, tiek moterims. Socialinės fobijos paprastai susijusios su menkavertiškumo pojūčiu ir kritikos baime. Esant šiems sutrikimams, dažnai pasireiškia vengiantis elgesys, o kartais net ryški socialinė izoliacija. Skiriami ir kiti nerimo sutrikimai. Jiems būdinga tai, kad pasireiškiantis nerimas nėra sukeltas vienos aiškiai apibrėžtos išorinės situacijos. Dažniausias iš šių sutrikimų yra epizodinis paroksizminis nerimas arba panikos sutrikimas. Jam būdingi pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, kurie nesusiję su specifine situacija ar aplinkybėmis. Gali pasireikšti įvairūs simptomai, tačiau dažniausia atsiranda širdies plakimas, skausmas krūtinėje, smaugimo jausmas, galvos svaigimas. Beveik visada su šiais simptomais atsiranda antrinė mirties baimė ar išprotėjimo baimė. Priepuolis paprastai trunka keletą minučių. Reikėtų diferencijuoti panikos priepuolius, kurie gali atsirasti kitų fobinių sutrikimų klinikoje nuo panikos sutrikimo. Nors simptomai yra labai panašūs, tačiau, esant panikos sutrikimui, pasireiškia nuolatinė baimė patirti naują priepuolį, susirūpinimas dėl priepuolio padarinių, priepuolių sąlygotas elgesio pasikeitimas.
Kitas šiai grupei priskiriamas sutrikimas – generalizuotas nerimo sutrikimas. Jam būdingas nuolat jaučiamas, be aiškios priežasties atsirandantis nerimas. Dažniausi simptomai – tai nuolatinis nervingumas, virpulys, raumenų įtampa, prakaitavimas, galvos svaigimas, širdies plakimas. Šie pacientai dažnai baiminasi, kad jų artimieji susirgs ar jiems atsitiks kokia nors nelaimė. Mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas. Šiems pacientams būdingas mišrus simptomų derinys: nerimo – širdies plakimas, oro trūkumas, galvos svaigimas; depresiniai – nuovargis, bloga nuotaika, nemiga; somatiniai – galvos ar sprando skausmas, virškinimo sutrikimai; socialiniai – negalėjimas susidoroti su kasdieniniu darbu tiek darbe, tiek namuose; vegetaciniai – burnos džiūvimas, skrandžio spazmai ir kt.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis