QUOTE(AREANA @ 2010 02 15, 15:35)
Zinok man tas pats buvo as niekada apie jokias ligas negalvojau, bet kai paciai su sveikata atsirado problemu pradejau gilintis i viska, stai dabar turiu tai ka turiu

Internete prisiskaiciau apie visas ligas, paskui per telika prisiziurejau nu ir aisku nesavavaliskai pradedi viska taikyti sau. Siaip jeigu gerai pagalvojus zmogaus kunas nera tobulas, visi zmones serga, visiems buna problemu tik vieniems tu problemu daugiau kitiems maziau. O kas liecia mirti, geriau apie tai negalvoti, nes galima isproteti

Visi kada nors mirsim taip jau sukurtas sis pasaulis. O tu lucero pas specialista kreiptis nenori del savo hipochondrijos?Gal kokiu lengvu raminamuju israsis ar dar ka nors. As irgi is pradziu buvau pries vaistus, bet ziuriu geriau dabar pradedi savim rupintis nei paskui, kai be vaistu niekur negalesiu iseiti.
Ak, Merginos, ir pas mane tas pats.

O problema tame, kad perdaug gilintis i save i savo pojucius negalima. Cia kaip ziurejimas pro aprasota langa - susikoncentruosi i pirmaji plana, matysi lasus, nelabai svaru stikla ir labai neryskiai tai, kas uz lango, o kai susikoncentruosi ties antru planu, matysi dideli grazu kiema, gelyna ir saules spindulius ir issisklaidancius debesys. Lasai ant stiklo liks, bet jie negadins grazaus vaizdo, liks neryskus, nereiksmingi.
Kai prisiskaiciau internete visokiu lygu simptomu ir pradejau isiklausinet i savo pojucius, pradejau just visus ir dar daugiau. Pradedi atkreipti demesi, jaust tai, kas yra normalu ir i ka kiti net neatkreipia demesi. Cia jau prasideda paranoja ir uzsiciklinimas. Tad geriausia, uzimt savo galva kitais dalykais. Piest ir medituot tokiu atveju sunku, nes visvien mintis ikiriai sedi galvoj, o vat ten kur reikia greitos reakcijos visos blogos mintys ir ligu jieskojimas baigiasi. Pabandykit nuvaziot paslidinet

Kai leki nuo kalno ir turi galvot apie tai kur dabar pasukt, kaip sustapdyt, tai uzmirsi ir sirdies klausytis ar plaka ar ne, ir ar skauda galvo, ar pucia pilva...
Nuo vidinio isitempimo, nervingumo kune susidaro spazmai, kuriuos mes ir palaikom skausmu, permusimais, svaigimu. Pabandykit atsisest ir dar labiau isitempt, susikaustyt, suspauskit kumscius iki baltumo, kojas... pabukit tokioj padeti siek tiek o po to pradekit po kuno cm atpalaiduot visus raumenis. Jie atsipalaiduos nenoriai, nes musu kunas (kaip sake psihoterapeute) daug stipriau uzprogramuotas mirti, susikaustyti, isitempti, nei gyventi, atsipalaiduoti...

Tik specialiai atpalaidavus kuna jus pamatysite kaip jautetes kai jis buvo isitemper ir kaip dabar. Kiekviena kart kai jauciate skausma, permusimus, pabandykite dar daugiau isitempt ir po to uzsimerkus, gyliai ir leeeeeeetai kvepuojant atsipalaiduot visa kuna. Spazmai iseis o su jais ir musu isgalvoti pojuciai