
nauja temuke nerimautojoms

QUOTE(brigitauskas @ 2009 11 13, 12:46)
Ko nesijungiat prie AD temos? Nepatinkam?

gal tiesiog kai kurios turi nerima dideli bet nevartoja ad del to neina i ad tema 
http://www.agora-fob...=...ID=49&Code=

http://www.agora-fob...=...ID=49&Code=
nu taip taip, as manau, kad cia renkasi mergaites, kurios turim nerimukus, baimes, bet depresijos neturim, aisku tfu tfu tfu, nes negydomas nerimas, gali privesti ir iki depresijos
as tai ir ta temuke paskaitineju

as tai ir ta temuke paskaitineju

anoj temoj irgi tikrai ne visoms depresija, ir ne visos vartoja AD, paprasčiausiai visos dalinasi skirtinga patirtimi.
Nerimas tai nesuvokiamo pavojaus ar nelaimės nuojauta, kai žmogus nežino, kas jam gali atsitikti, bet jaučia vidinę įtampą, laukia kažko blogo. Nežinia dažnai išgyvenama net sunkiau negu akivaizdi būsima ar jau atsitikusi nelaimė. Nerimo apimtas žmogus nenustygsta vietoje, dažniausiai pablogėja jo nuotaika, sutrinka miegas, dingsta apetitas, kankina įkyrios mintys ir būgštavimai. Dėl nerimo žmogus būna įkyrus, daug kartų klausinėja ar teigia tą patį. Nerimas slopina kritinį, loginį mąstymą.
Nerimas gali būti situacinis ir liguistas. Situacinis nerimas kyla, kai gresia nemaloni situacija. Tai nepatologinė nerimo forma. Tačiau kartais situacinis nerimas gali būti toks stiprus, kad sutrikdo adaptaciją ir iškyla grėsmė, jog nerimas gali tapti ilgalaikis.
Liguistą nerimą parodo tam tikri išoriniai požymiai: elgesys, veido rausvumas ar blyškumas, prakaitavimas, padidintas jautrumas, verksmingumas. Nerimą jaučiantis žmogus nuolat ką nors veikia maigo rankomis nosinaitę, sukinėja rašiklį, vaikštinėja, negali susikaupti ir produktyviai dirbti. Kartais net pasitaiko spastinio pobūdžio skrandžio ir žarnyno sutrikimų. Nerimas neigiamai veikia vegetacinę nervų sistemą bei endokrininę sistemą. Taip pat tarsi parengia žmogų pasitikti nelaimę, o jei tos nelaimės nėra, išsenka žmogaus psichika. Atėjus tikram pavojui, žmogus nebeturi jėgų priešintis.
Nerimas yra vienas iš svarbių neurozinių sutrikimų simptomų. 1895 m. žymus austrų gydytojas psichiatras Sigmundas Freudas pavartojo terminą nerimo neurozė. Jis pastebėjo, kad nerimo neurozės atveju egzistuoja ryšys tarp libido energijos raiškos blokavimo ir pacientų nerimo atsiradimo. Jis teigė, kad nerimas atsiranda dėl vidinių konfliktų išstūmimo į pasąmonę. K. D. Horney teigė, kad žmogaus psichodinamika paremta pamatinio nerimo sąvoka: išstumtas priešiškumas perkeliamas į santykius su kitais žmonėmis ir transformuojamas pamatinį nerimą labai intensyvų saugumo stokos patyrimą. Žmogus jaučiasi mažas, bejėgis ir nereikšmingas priešiškame pasaulyje.
Fobinis nerimas gali svyruoti nuo lengvo nesaugumo jausmo iki siaubo. Pacientas gali labai jaudintis dėl tokių simptomų kaip širdies plakimas, šaltkrėtis, silpnumas, dėl kurių atsiranda baimė prarasti kontrolę, išprotėti ar numirti. Nerimo priepuolio metu pasireiškia mišrūs somatiniai ir psichosensoriniai simptomai. Dažniausi somatiniai simptomai yra: galvos svaigimas ir pykinimas, tachikardija, drebulys, prakaitavimas, kvėpavimo sutrikimai, krūtinės skausmas, parestezijos.
Dažniausiai pasitaikantys psichosensoriniai nerimo simptomai yra: derealizacija, šviesos jautrumo pokyčiai, klausos jautrumo pokyčiai, jutimai epigastriume, depersonalizacija, vestibuliniai sutrikimai, minčių pagreitėjimas.
Viena dažniausių fobijų yra agorafobija. Pagrindiniai šio sutrikimo simptomai baimė išeiti iš namų, būti uždarose patalpose, važiuoti automobiliu ar skristi lėktuvu, negalėjimas nedelsiant pabėgti į saugią vietą. Dėl baimės prarasti sąmonę ar numirti tokioje situacijoje jie ima tokių situacijų vengti. Jei išvengti nerimą keliančios situacijos nepavyksta, baimės jausmas gali sustiprėti iki panikos priepuolio.
Kitas sutrikimas socialinės fobijos. Joms būdinga baimė atsidurti žmonių grupės dėmesio centre. Jos gali pasireikšti tokiais papildomais simptomais, kuriuos, beje, pacientas gali įvardinti kaip pagrindinius: tai paraudimas, rankų virpėjimas, staigus poreikis šlapintis, pykinimas. Socialinės fobijos pasitaiko vienodai dažnai tiek vyrams, tiek moterims. Socialinės fobijos paprastai susijusios su menkavertiškumo pojūčiu ir kritikos baime. Esant šiems sutrikimams, dažnai pasireiškia vengiantis elgesys, o kartais net ryški socialinė izoliacija. Skiriami ir kiti nerimo sutrikimai. Jiems būdinga tai, kad pasireiškiantis nerimas nėra sukeltas vienos aiškiai apibrėžtos išorinės situacijos. Dažniausias iš šių sutrikimų yra epizodinis paroksizminis nerimas arba panikos sutrikimas. Jam būdingi pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, kurie nesusiję su specifine situacija ar aplinkybėmis. Gali pasireikšti įvairūs simptomai, tačiau dažniausia atsiranda širdies plakimas, skausmas krūtinėje, smaugimo jausmas, galvos svaigimas. Beveik visada su šiais simptomais atsiranda antrinė mirties baimė ar išprotėjimo baimė. Priepuolis paprastai trunka keletą minučių. Reikėtų diferencijuoti panikos priepuolius, kurie gali atsirasti kitų fobinių sutrikimų klinikoje nuo panikos sutrikimo. Nors simptomai yra labai panašūs, tačiau, esant panikos sutrikimui, pasireiškia nuolatinė baimė patirti naują priepuolį, susirūpinimas dėl priepuolio padarinių, priepuolių sąlygotas elgesio pasikeitimas.
Kitas šiai grupei priskiriamas sutrikimas generalizuotas nerimo sutrikimas. Jam būdingas nuolat jaučiamas, be aiškios priežasties atsirandantis nerimas. Dažniausi simptomai tai nuolatinis nervingumas, virpulys, raumenų įtampa, prakaitavimas, galvos svaigimas, širdies plakimas. Šie pacientai dažnai baiminasi, kad jų artimieji susirgs ar jiems atsitiks kokia nors nelaimė. Mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas. Šiems pacientams būdingas mišrus simptomų derinys: nerimo širdies plakimas, oro trūkumas, galvos svaigimas; depresiniai nuovargis, bloga nuotaika, nemiga; somatiniai galvos ar sprando skausmas, virškinimo sutrikimai; socialiniai negalėjimas susidoroti su kasdieniniu darbu tiek darbe, tiek namuose; vegetaciniai burnos džiūvimas, skrandžio spazmai ir kt.
Nerimas gali būti situacinis ir liguistas. Situacinis nerimas kyla, kai gresia nemaloni situacija. Tai nepatologinė nerimo forma. Tačiau kartais situacinis nerimas gali būti toks stiprus, kad sutrikdo adaptaciją ir iškyla grėsmė, jog nerimas gali tapti ilgalaikis.
Liguistą nerimą parodo tam tikri išoriniai požymiai: elgesys, veido rausvumas ar blyškumas, prakaitavimas, padidintas jautrumas, verksmingumas. Nerimą jaučiantis žmogus nuolat ką nors veikia maigo rankomis nosinaitę, sukinėja rašiklį, vaikštinėja, negali susikaupti ir produktyviai dirbti. Kartais net pasitaiko spastinio pobūdžio skrandžio ir žarnyno sutrikimų. Nerimas neigiamai veikia vegetacinę nervų sistemą bei endokrininę sistemą. Taip pat tarsi parengia žmogų pasitikti nelaimę, o jei tos nelaimės nėra, išsenka žmogaus psichika. Atėjus tikram pavojui, žmogus nebeturi jėgų priešintis.
Nerimas yra vienas iš svarbių neurozinių sutrikimų simptomų. 1895 m. žymus austrų gydytojas psichiatras Sigmundas Freudas pavartojo terminą nerimo neurozė. Jis pastebėjo, kad nerimo neurozės atveju egzistuoja ryšys tarp libido energijos raiškos blokavimo ir pacientų nerimo atsiradimo. Jis teigė, kad nerimas atsiranda dėl vidinių konfliktų išstūmimo į pasąmonę. K. D. Horney teigė, kad žmogaus psichodinamika paremta pamatinio nerimo sąvoka: išstumtas priešiškumas perkeliamas į santykius su kitais žmonėmis ir transformuojamas pamatinį nerimą labai intensyvų saugumo stokos patyrimą. Žmogus jaučiasi mažas, bejėgis ir nereikšmingas priešiškame pasaulyje.
Fobinis nerimas gali svyruoti nuo lengvo nesaugumo jausmo iki siaubo. Pacientas gali labai jaudintis dėl tokių simptomų kaip širdies plakimas, šaltkrėtis, silpnumas, dėl kurių atsiranda baimė prarasti kontrolę, išprotėti ar numirti. Nerimo priepuolio metu pasireiškia mišrūs somatiniai ir psichosensoriniai simptomai. Dažniausi somatiniai simptomai yra: galvos svaigimas ir pykinimas, tachikardija, drebulys, prakaitavimas, kvėpavimo sutrikimai, krūtinės skausmas, parestezijos.
Dažniausiai pasitaikantys psichosensoriniai nerimo simptomai yra: derealizacija, šviesos jautrumo pokyčiai, klausos jautrumo pokyčiai, jutimai epigastriume, depersonalizacija, vestibuliniai sutrikimai, minčių pagreitėjimas.
Viena dažniausių fobijų yra agorafobija. Pagrindiniai šio sutrikimo simptomai baimė išeiti iš namų, būti uždarose patalpose, važiuoti automobiliu ar skristi lėktuvu, negalėjimas nedelsiant pabėgti į saugią vietą. Dėl baimės prarasti sąmonę ar numirti tokioje situacijoje jie ima tokių situacijų vengti. Jei išvengti nerimą keliančios situacijos nepavyksta, baimės jausmas gali sustiprėti iki panikos priepuolio.
Kitas sutrikimas socialinės fobijos. Joms būdinga baimė atsidurti žmonių grupės dėmesio centre. Jos gali pasireikšti tokiais papildomais simptomais, kuriuos, beje, pacientas gali įvardinti kaip pagrindinius: tai paraudimas, rankų virpėjimas, staigus poreikis šlapintis, pykinimas. Socialinės fobijos pasitaiko vienodai dažnai tiek vyrams, tiek moterims. Socialinės fobijos paprastai susijusios su menkavertiškumo pojūčiu ir kritikos baime. Esant šiems sutrikimams, dažnai pasireiškia vengiantis elgesys, o kartais net ryški socialinė izoliacija. Skiriami ir kiti nerimo sutrikimai. Jiems būdinga tai, kad pasireiškiantis nerimas nėra sukeltas vienos aiškiai apibrėžtos išorinės situacijos. Dažniausias iš šių sutrikimų yra epizodinis paroksizminis nerimas arba panikos sutrikimas. Jam būdingi pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, kurie nesusiję su specifine situacija ar aplinkybėmis. Gali pasireikšti įvairūs simptomai, tačiau dažniausia atsiranda širdies plakimas, skausmas krūtinėje, smaugimo jausmas, galvos svaigimas. Beveik visada su šiais simptomais atsiranda antrinė mirties baimė ar išprotėjimo baimė. Priepuolis paprastai trunka keletą minučių. Reikėtų diferencijuoti panikos priepuolius, kurie gali atsirasti kitų fobinių sutrikimų klinikoje nuo panikos sutrikimo. Nors simptomai yra labai panašūs, tačiau, esant panikos sutrikimui, pasireiškia nuolatinė baimė patirti naują priepuolį, susirūpinimas dėl priepuolio padarinių, priepuolių sąlygotas elgesio pasikeitimas.
Kitas šiai grupei priskiriamas sutrikimas generalizuotas nerimo sutrikimas. Jam būdingas nuolat jaučiamas, be aiškios priežasties atsirandantis nerimas. Dažniausi simptomai tai nuolatinis nervingumas, virpulys, raumenų įtampa, prakaitavimas, galvos svaigimas, širdies plakimas. Šie pacientai dažnai baiminasi, kad jų artimieji susirgs ar jiems atsitiks kokia nors nelaimė. Mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas. Šiems pacientams būdingas mišrus simptomų derinys: nerimo širdies plakimas, oro trūkumas, galvos svaigimas; depresiniai nuovargis, bloga nuotaika, nemiga; somatiniai galvos ar sprando skausmas, virškinimo sutrikimai; socialiniai negalėjimas susidoroti su kasdieniniu darbu tiek darbe, tiek namuose; vegetaciniai burnos džiūvimas, skrandžio spazmai ir kt.
labai geras aprasymas lucero

Sveikos nerimautojos
Aš viena iš jūsų..
Depresijos kaip ir nerasta,bet turiu PA.
AD negeriu,bet pagal poreikį vartoju Lexotanil ir Dormicum.
Šiaip,kažkaip pastebėjau,kad kiek pasikeitė mano PA požymiai...
Gal todėl,kad PA metu pradėjau vaistus gert?
Seniau pirmiausiai pradėdavo krėst šaltis,pulsas nerealus (dažniausiai pati nesuskaičiuodavau,o imdavau spaudimo matuoklį,kuris ir pulsą suskaičiuoja) ir žinoma nerimas ir baimė.Dabar pirmiausiai atsiranda pykinimas,tada padidėja pulsas,bet ne tiek kiek anksčiau,šaltkrėtis ir baimė bei nerimas.Kažkur dingo tas pulsas nerealus,bet jį pakeitė pykinimas...

Aš viena iš jūsų..

Depresijos kaip ir nerasta,bet turiu PA.
AD negeriu,bet pagal poreikį vartoju Lexotanil ir Dormicum.
Šiaip,kažkaip pastebėjau,kad kiek pasikeitė mano PA požymiai...

Seniau pirmiausiai pradėdavo krėst šaltis,pulsas nerealus (dažniausiai pati nesuskaičiuodavau,o imdavau spaudimo matuoklį,kuris ir pulsą suskaičiuoja) ir žinoma nerimas ir baimė.Dabar pirmiausiai atsiranda pykinimas,tada padidėja pulsas,bet ne tiek kiek anksčiau,šaltkrėtis ir baimė bei nerimas.Kažkur dingo tas pulsas nerealus,bet jį pakeitė pykinimas...


man naktimis užeina didžiulė baimė, kurią sukelia koks nors net ir menkas garselis namuose ar lauke...vis vaidenasi, kad į namus laužiasi vagys....labai baisu būna, kūnas įsitempia, pradeda labai stipriai mušti širdis, sunku poto būna užmigti....vaistų jokių nenoriu gerti, kad nepriprasčiau, dėl to ir nesikreipiu į gydytoją, nes žinau, kad jie tik vaistus išrašo ir nieko daugiau....bet kaip rasti kitą išeitį

sveikutes
kaip nerimautojos laikosi? as sian pirma diena be raminamuju, paziuresiu kaip cia kas

kaip nerimautojos laikosi? as sian pirma diena be raminamuju, paziuresiu kaip cia kas

o as tai tik penktadieni labai gerai jauciausi, o dabar tai esu tokia apdujusi, nieko daryt nesinori tik gulet..
QUOTE(brigitauskas @ 2009 11 16, 12:48)
sveikutes
kaip nerimautojos laikosi? as sian pirma diena be raminamuju, paziuresiu kaip cia kas

kaip nerimautojos laikosi? as sian pirma diena be raminamuju, paziuresiu kaip cia kas

Man tai š nuotaikėlė...
Nemiga vėl pradėjo kankint,tai jaučiu grįšiu prie labai nerealių homeopatinių raminamųjų,kurie man labai padėdavo užmigt ir pailsėt,nes vėl nebepailsiu visai (lėtinis nuovargis pas mane).Šiaip šian nuo pat ryto nuliūdino,kad mano tikrai nuostabi gydytoja kardiologė serga sunkokai ir ligoninėj guli..


Tik atkutau per pamoką vieną,nes mokytojas juodut juodutėlio humoro mėgėjas
