QUOTE(Mazule @ 2012 07 10, 09:10)
KARDINALIA keičia specialybę ir pasirenka kitą specialybę.
Na, aš irgi pažįstu pakeitusių profesiją eks muzikantų. Popiuliarios kryptis - teisė (kurią galima studijuoti labai įvairiose institucijose), įvairaus plauko vadyba, psichologija.
Bet fizikų, chirurgų, informatikų ar kokios kitos panašios srities mokslininkų - anei vieno. Taigi, tas "kardinaliai" - irgi su tam tikrom išlygom.
Kodėl taip yra? Gal todėl, kad tarkim, mokslininkams fizikams Lt nėra jokių sąlygų dirbti ir užsidirbti ir geriausi - senai užsieniuose, taigi, kam rizikuoti antrąkart ir veržtis į specialybes, su kuriom čia nebus ką veikti? Dalis jų iš karto atkrenta, lieka patikimiausios - t.y., teisė, psichologija (irgi pažįstu, plati sritis, galima surasti savo nišą), administravimas (ypač, susijęs su kultūra, menais).
Ir antra. Tam, kad būtum geru muziku, reikia turėti ne tik galvą, klausą, ritmo pojūtį (kurio tarkim, neturėjo ir neturės koks potencialus informatikas). Reikia dar turėti vieną savybę, kuri kitu atveju laikoma kaip trūkumas - t.y., padidintas vidinis jautrumas. Tai formuoja tam tikrą satykį su tuo, ką groji (taip pat ir dalininkams). Ne vien žinios, intelektas ir duomenys, o dar ir asmenybinė sandara, kuri labai daug lemia muziko profesinėje karjeroje. Taigi, toks žmogus jau savaime links ten, kur tas jautrumas galės skleistis, kur jis bus naudingas, t.y., ne į informatikus, o į psichologus. Ir t.t.
Papildyta:
QUOTE(Mazule @ 2012 07 10, 09:10)
Na ne visada taip būna ir prie geriausių norų

juk paprastų gimnazijų mokiniai gali "iškristalizuoti" sau specialybę paskutiniais metais, o ką turi daryti MKČ vaikutis - jau 1 kl. būti tikras, kad bus geriausias pianistas "ant Lietuvos ar svieto"? Neįmanoma.
Neįmanoma, bet aš ir rašiau, kad pradinės klasės MKČ - gerai, neįpareigoja, o ir vaiko akiratį praplečia.
O va toliau - jau tėvų ir pedagogų atsakomybė, visgi, tokiame amžiuje jau įmanoma įžvelgti (arba ne) perspektyvą. Kam vaiką apkraut nežmonišku ir - jei gabumų didelių nesimato - ne pagal jėgas krūviu, tiek psichologiniu tiek kitokiu, jeigu paskui jis nei dirbs tą darbą, nei bus laimingas?