baisu.
Komentaras bernardinuose: "Apie p. E. Čobotienę siaubingos kalbos sklinda labai plačiai (ne tik mokykloje). Absoliuti nekompetencija, įžeidžiantis elgesys su darbuotojais (įskaitant ir fizinių veiksmų panaudojimą), diktatas, reikalavimai vertinti mokinius pagal jos supratimą ir t.t. Yra faktų, kad talentingi mokiniai palieka mokyklą dėl E.Č. diktatūros. Prieš ją parašyta kalnai skundų (rašo mokytojai, darbuotojai, tėvai), bet reakcijos jokios. Koks "stogas" ją dengia ? "
baisu.
baisu.
Man kyla įtarimas, kad "dvarionkej" šiuo metu geriau, negu MKČ....
Kas dėl pedadogų darbo sąlygų, atmosferos - tai čia vienareikšmiškai, ir jau senai taip buvo. Bet pradedu galvot, kad ir mokymosi sąlygos čia geresnės. Pastaruoju metu priimta daug jaunų veiklių talentingų mokytojų, kai kurie grįžę po užsienių. Nėra diktato ar kito "valdžios grūzo"...
Kas dėl pedadogų darbo sąlygų, atmosferos - tai čia vienareikšmiškai, ir jau senai taip buvo. Bet pradedu galvot, kad ir mokymosi sąlygos čia geresnės. Pastaruoju metu priimta daug jaunų veiklių talentingų mokytojų, kai kurie grįžę po užsienių. Nėra diktato ar kito "valdžios grūzo"...
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 10 12, 11:46)
Komentaras bernardinuose: "Apie p. E. Čobotienę siaubingos kalbos sklinda labai plačiai (ne tik mokykloje). Absoliuti nekompetencija, įžeidžiantis elgesys su darbuotojais (įskaitant ir fizinių veiksmų panaudojimą), diktatas, reikalavimai vertinti mokinius pagal jos supratimą ir t.t. Yra faktų, kad talentingi mokiniai palieka mokyklą dėl E.Č. diktatūros. Prieš ją parašyta kalnai skundų (rašo mokytojai, darbuotojai, tėvai), bet reakcijos jokios. Koks "stogas" ją dengia ? "
baisu.
baisu.Ji anksčiau buvo Dvarionkėje - visi negali atsidžiaugti, kad po baisaus visų graužimo ten išėjo lauk. Dabar MKČ. Labai tikiuosi keliaus kartu su direktoriumi
QUOTE(Mazule @ 2012 10 12, 11:11)
Ji anksčiau buvo Dvarionkėje - visi negali atsidžiaugti, kad po baisaus visų graužimo ten išėjo lauk. Dabar MKČ. Labai tikiuosi keliaus kartu su direktoriumi
Duok Dieve, kad taip ir būtų
QUOTE(Baltupyte @ 2012 10 12, 11:18)
tai dyrikas tokiu fašistinį veidą nutaisęs pasakė, nepatinka, rinkitės kitą mokyklą, cinikas...
Cia megiamiausia fraze sprendziant visas problemas
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 10 12, 11:46)
Komentaras bernardinuose: "Apie p. E. Čobotienę siaubingos kalbos sklinda labai plačiai (ne tik mokykloje). Absoliuti nekompetencija, įžeidžiantis elgesys su darbuotojais (įskaitant ir fizinių veiksmų panaudojimą), diktatas, reikalavimai vertinti mokinius pagal jos supratimą ir t.t. Yra faktų, kad talentingi mokiniai palieka mokyklą dėl E.Č. diktatūros. Prieš ją parašyta kalnai skundų (rašo mokytojai, darbuotojai, tėvai), bet reakcijos jokios. Koks "stogas" ją dengia ? "
baisu.
baisu.ta pati, bet aš niekur nerašiau ir nesiskundžiau.
Papildyta:
QUOTE(Subjektyvi @ 2012 10 12, 08:42)
O pameni mano seną, daugiau nei trijų metų senumo įrašą? 
Jei būtum "teisingai" skaičiusi ir patikėjusi ta dalimi apie "nulius", psichologinį terorą ir nenormalią konkurenciją tarp mokytojų, tarp tėvų, kai vaikai tik pėstininkai tame intrigų ir interesų kamuolyje, tada gal nebūtų dabar tiek nuoskaudų. 
Tikiu, kad išgyvenote savo "krepšelį". Aš išgyvenau savąjį, kuris buvo dar visapusiškesnis. Vienu metu buvau pakabinta ore, nes mano tėvai tuomet buvo niekas, o pakabinto žmogaus sąlygomis turėjau gyventi ir "konkuruoti" dėl vietos su vieno muzikos skyriaus vadovo dukra, kurios gabumai buvo ženkliai prastesni, bet užtat tėtukas reikšmingas muzikiniame pasaulėlyje, tad labai kišosi į tą lemiamą egzaminą, trynėsi ten. O aš buvau viena, prieš visą šį klaną su savais interesais. Ir taip pakabinta turėjau gyventi metus. Juk muzikų terpė kiek kitokia nei dailioškės, nors ir ten kaip supratau iš exmokinių yra savų blusų. Ir kaip supratau, tai niekas nesikeičia, nes tai yra tradicijos, perduodamos sulig kiekviena karta. Kas buvo prieš 20 m., kas vyksta dabar - niekas nepasikeitė Gaila.
Jei būtum "teisingai" skaičiusi ir patikėjusi ta dalimi apie "nulius", psichologinį terorą ir nenormalią konkurenciją tarp mokytojų, tarp tėvų, kai vaikai tik pėstininkai tame intrigų ir interesų kamuolyje, tada gal nebūtų dabar tiek nuoskaudų. Tikiu, kad išgyvenote savo "krepšelį". Aš išgyvenau savąjį, kuris buvo dar visapusiškesnis. Vienu metu buvau pakabinta ore, nes mano tėvai tuomet buvo niekas, o pakabinto žmogaus sąlygomis turėjau gyventi ir "konkuruoti" dėl vietos su vieno muzikos skyriaus vadovo dukra, kurios gabumai buvo ženkliai prastesni, bet užtat tėtukas reikšmingas muzikiniame pasaulėlyje, tad labai kišosi į tą lemiamą egzaminą, trynėsi ten. O aš buvau viena, prieš visą šį klaną su savais interesais. Ir taip pakabinta turėjau gyventi metus. Juk muzikų terpė kiek kitokia nei dailioškės, nors ir ten kaip supratau iš exmokinių yra savų blusų. Ir kaip supratau, tai niekas nesikeičia, nes tai yra tradicijos, perduodamos sulig kiekviena karta. Kas buvo prieš 20 m., kas vyksta dabar - niekas nepasikeitė Gaila.pamenu. Puikiai pamenu. Už tatai ir žinojau ką darysiu toliau- baigusis mokslo metams pasimsiu vaiką( pernai taip sau sakiau). Ir dėl nieko nekovosiu ir neįrodinėsiu.
QUOTE(flight @ 2012 10 12, 10:36)
Šiaip, jei kalba eina apie konkursus, ypač - vietinius, respublikinius, tai ten tikrai vienodai šviečia tie vaiko gabumai. Jei sugeba paruošt ir atlikt scenoje rimtą konkursinę programą - tai vadinasi, yra tie gabumai. Ir jie pas visus konkursinius, su retom išimtim - daugiau mažiau vienodi. Taigi, kas lemia, kad vienas bus laureatas, o kitas - tarkim, diplomantas ar tik dalyvis? Ogi, pedagogo statusas 
Kiek žinau, iki šiol vyksta slapti pasitarimai ir susitarimai, iš serijos: "tu duok balą mano vaikui, aš - tavo", arba - "katedros vedėjui visi balai" ir t.t.
Kita vertus, yra tarptautiniai konkursai, kai kuriuose jų (reikia žinoti, kur važiuoti) šitų nesąmonių nėra ir vertinimas pakankamai objektyvus.
O kas dėl egzaminų - vertinimas normos ribose, jei vaikas gerai groja, tai jo specialiai žlugdyti niekas nesiruošia..
Kiek žinau, iki šiol vyksta slapti pasitarimai ir susitarimai, iš serijos: "tu duok balą mano vaikui, aš - tavo", arba - "katedros vedėjui visi balai" ir t.t. Kita vertus, yra tarptautiniai konkursai, kai kuriuose jų (reikia žinoti, kur važiuoti) šitų nesąmonių nėra ir vertinimas pakankamai objektyvus.
O kas dėl egzaminų - vertinimas normos ribose, jei vaikas gerai groja, tai jo specialiai žlugdyti niekas nesiruošia..
aha, užtat ir reikia suėsti vaiką dar iki egzamino, stengtis visaip jog neišlaikytų įskaitos, kaip mūsų atveju.
Aš metus vaikščiojau pernai į kas antrą užsiėmimą- ir mokytoja nė karto vaikui nepataisė rankų, kartojo kad rankos pačios atsistoja, nepamokė nei vieno judesio, netaisė nei dinamikos, nei ritmo. Ir būtų galima patikėti jog vaikas tikras asilas, bet trečią klasę jis baigė aukščiausiu lygiu, o į ketvirtą klasę tik atėjęs jis sužinojo jog groti jis nemoka apskritai, kad visi kūriniai kuriuos jis grojo iki to- tame tarpe ir tribalses invencijas tai tik pirmoko lygis, ir tai jas jos pirmokai moka geriau, kad per dvi valandas ji gali bet kokį vaiką pamokyti lapo kūrinį išmokyti groti ir jis gali jį sugrot salėj. Žodžiu stebuklų man pasakojo daug ir įvairių, nedirbo tik su vaiku, ir aš neturėjau jokių poveikio priemonių, nieko negalėjau pakeisti. Kadangi aš galėjau vertinti pagal kriterijų- Gabrielė darė taip ar nedarė(aš neturiu muzikinio išsilavinimo), iki pirmos įskaitos ir neįvertinau tokio ėdimo laipsnio. Tik tai, kad vaikas nepaprastai daug serga- va kas mane neramino. Su amžinu virusu, bet temperatūra nebuvo ta, kad jis nebūtų galėjęs muzikuoti. Prasirgo pirmo semestro2/3 ir jis jam buvo neužskaitytas ne dėl ligos, o dėl to kad...nesugrojo tiek kūrinių, kiek pagal programą priklausė. Priklausė išmokti 8- jis išmoko septynis. Gerai. Pirmą įskaitą jis išlaikė. Ir gamų įskaitą jis išlaikė 10. Ir trečiai įskaitai jis ruošėsi- tam kad neišlaikytų buvo imtasi to ko buvo imtasi.
QUOTE(alfija @ 2012 10 12, 19:29)
Aš metus vaikščiojau pernai į kas antrą užsiėmimą- ir mokytoja nė karto vaikui nepataisė rankų, kartojo kad rankos pačios atsistoja, nepamokė nei vieno judesio, netaisė nei dinamikos, nei ritmo.
Paviešinkit pavardę. Pas tokias leisti vaikų NEGALIMA.
Bet, juk galima keisti specialybės mokytoją, jei kas netinka/nepatinka.
Kodėl taip drastiškai iš karto nusprendėt atsiimti? ar pati dukra jau nebenorėjo muzikuoti?Man savo laiku irgi "nepastatė rankų" kaip turi būti, tai turėjau persilaužinėti jau daug vėliau, studijų metais. Rankos pačios neatsistoja, jei ką.
QUOTE(flight @ 2012 10 12, 20:23)
Paviešinkit pavardę. Pas tokias leisti vaikų NEGALIMA.
Bet, juk galima keisti specialybės mokytoją, jei kas netinka/nepatinka.
Kodėl taip drastiškai iš karto nusprendėt atsiimti? ar pati dukra jau nebenorėjo muzikuoti?Man savo laiku irgi "nepastatė rankų" kaip turi būti, tai turėjau persilaužinėti jau daug vėliau, studijų metais. Rankos pačios neatsistoja, jei ką.
Sūnus. Nebenorėjo visiškai ir kategoriškai. Pianiną dabar apeina ratu ir tiek.
Vilija Geležiūtė.
Na ji skaitėsi tiesiog prestižine mokytoja- Čobotienė su ta pačia Geležiūte mane pasistačiusios purtė, kad jau pas tą Geležiūtę tai eilės norinčių mokytis.
Rudenį prašiau kitos, bet kokios. Be tų stovinčių eilių. Sakė, ne negalima, bus adaptacija.
Pirmus tris metus mokėsi pas Kondrotaitę G., jam ten tiko ir patiko, ir man patiko. Kažkas ten atsitiko kolektyve, krūvyje, ar tiesiog kad ji įstojo į doktorantūrą- nesigilinau, bet mes gavom šitą mokytoją. Su nerviniu tiku, kur amžinai seiles per dantis švokštė.
Tai va, kai mes mokėmės pas Gabrielę, tai būdavo vaikui pratimai pirštams, rankoms, tas kūrinio atlikimas. Mokytoja jam pagrodavo naują kūrinį- tada jau mokydavo. Ir pirmus du paruošiamojoj klasėj- pas Atamalian buvo viskas gerai. Tikrai gerai ruošė ir paruošė, tas dvi instrumento mokytojas vertinu kaip suitktą gėrį, jomis labai džiaugiausi ir džiaugiuosi. O pernai
.
Aš iš viso nesivaikiau prestižo, būtent, kad man psichologinis klimatas buvo labai svarbus, vaiko išbuvimas vaikystės periodą, nesiekiau kad jis būtų daugiau nei ketvirtokas, kaip tuo metu ir buvo. Mokinys. Jis buvo kitoks, buvo laisvas, naivus vaikas, geraširdis ir nesinešiojantis vidinio nei žvaigždės, nei kitokio užtaiso. Skyrėsi ir gabumu ir psichine sveikata - labai reikėjo tą galvą nukirpti, nes jis neatitiko tų kriterijų ir tų įsivaizdavimų. Jis į tą sužvaigždėjusią aplinką reagvo ramiai- mokytojas jam buvo tik mokytojas, ir to mokytojo pasiekimai jam reiškė mažai. Kas iš vaiko ir realu, jam gyvenimo patirties trūko įvertinti mokytojos buvusią jaunystę. Ir tai kokia ji buvo kažkada.
Neliūdna, kai paskaitau kad jais kažkas skundžiasi, o kartu ir pati kaip ir pasitikrinu, kad ne mano kokie įsižeidimai, ne įsiskaudinimas už vaiką tokį matymą man davė, bet kad va ir kitiems kliūva tos pačios pavardės ir tuo pačiu rakursu, ar kiek kitokiu, bet apie tą patį.
- labai reikėjo tą galvą nukirpti, nes jis neatitiko tų kriterijų ir tų įsivaizdavimų. Jis į tą sužvaigždėjusią aplinką reagvo ramiai- mokytojas jam buvo tik mokytojas, ir to mokytojo pasiekimai jam reiškė mažai. Kas iš vaiko ir realu, jam gyvenimo patirties trūko įvertinti mokytojos buvusią jaunystę. Ir tai kokia ji buvo kažkada.Neliūdna, kai paskaitau kad jais kažkas skundžiasi, o kartu ir pati kaip ir pasitikrinu, kad ne mano kokie įsižeidimai, ne įsiskaudinimas už vaiką tokį matymą man davė, bet kad va ir kitiems kliūva tos pačios pavardės ir tuo pačiu rakursu, ar kiek kitokiu, bet apie tą patį.
alfija, skaitau ir verkiu. Žinok visada verkiu, kai pasakoja štai tokias ir kitokias istorijas. Dabar dar mokosi draugės dukra pradinukė, kiek pasakoja apie visokius baisius dalykus, tiek verkiu. Abi verkiam. Bet sakė viskas, į penktą klasę nebeis, perves į kitą mokyklą ir toliau tęs pradėtą kelią, bet kitoje aplinkoje ir su kitais žmonėmis.
Skausminga girdėti, skaityti, nes prisimenu save, vaiką, paauglę, ir kiek visko buvo. Tik štai tėvai nekovojo dėl manęs, viskas buvo tik mano vienos rankose. Tie pergyvenimai, stresai, nuoskaudos ir kt. Tada buvo labai sunku ištverti ir nepalūžti iki galo, nes buvo momentų, kai pusiau palūždavau. Tada savaitėm nelankiau mokyklos, nes tiesiog negalėjau net įeiti pro tas duris. Visur būdavau, eidavau pas klasiokus į svečius (ir anie buvo tokie patys, užsiknisdavo), ar į kiną, aplankiau visus Vilniaus kinoteatrus, nuo Šeškinės iki Antakalnio, su kuprine, instrumentą slėpdavau visokiuose užkaboriuose (dabar kai pagalvoju, gi siaubas, gi galėjo dingti, bet matyt antiek buvo px).
Apie nepastatytas rankas, tai čia vos ne įprastas reiškinys. Aš mokiausi pas dvi žydes, viena iki šiol dirba, Asia - isterikė, tai nei viena nepastatė rankų taip kaip reikėjo. Nepaisant to, vis tiek gerai grojau, tik kai patekau pas auksinių rankų ir šviesaus proto profesorių, po MKČ, jis tik pasakė, kad jūs visi tokie šleivi kreivi iš tos galeros ateinat, ir sutvarkė mano rankas mažiau per pusmetį ir man viskas pradėjo taip lengvai slysti. Taip kad čia tie techniniai "pravalai" yra klasika. Jei mano laikais taip buvo, jei ir dabar tokie moko, patys tikriausiai su šleivom rankom groja, tai kitaip ir nemoka.
Skausminga girdėti, skaityti, nes prisimenu save, vaiką, paauglę, ir kiek visko buvo. Tik štai tėvai nekovojo dėl manęs, viskas buvo tik mano vienos rankose. Tie pergyvenimai, stresai, nuoskaudos ir kt. Tada buvo labai sunku ištverti ir nepalūžti iki galo, nes buvo momentų, kai pusiau palūždavau. Tada savaitėm nelankiau mokyklos, nes tiesiog negalėjau net įeiti pro tas duris. Visur būdavau, eidavau pas klasiokus į svečius (ir anie buvo tokie patys, užsiknisdavo), ar į kiną, aplankiau visus Vilniaus kinoteatrus, nuo Šeškinės iki Antakalnio, su kuprine, instrumentą slėpdavau visokiuose užkaboriuose (dabar kai pagalvoju, gi siaubas, gi galėjo dingti, bet matyt antiek buvo px).
Apie nepastatytas rankas, tai čia vos ne įprastas reiškinys. Aš mokiausi pas dvi žydes, viena iki šiol dirba, Asia - isterikė, tai nei viena nepastatė rankų taip kaip reikėjo. Nepaisant to, vis tiek gerai grojau, tik kai patekau pas auksinių rankų ir šviesaus proto profesorių, po MKČ, jis tik pasakė, kad jūs visi tokie šleivi kreivi iš tos galeros ateinat, ir sutvarkė mano rankas mažiau per pusmetį ir man viskas pradėjo taip lengvai slysti. Taip kad čia tie techniniai "pravalai" yra klasika. Jei mano laikais taip buvo, jei ir dabar tokie moko, patys tikriausiai su šleivom rankom groja, tai kitaip ir nemoka.
