buvau pamiršusi, kad verkti moku..
Limour, jau rasiau ir pasikartosiu
esat be galo stipri mama
labai grazi seima ir angeliukas
... o aš, žinokit, verčiu, žiūriu ir... šypsausi... net nežinau, kodėl... bet už tai jaučiuosi labai laiminga
...
_fly_, tikrai?
... nepatikėčiau
_fly_, tikrai?
QUOTE(Limour @ 2010 01 07, 11:43)
kad tada pirmą ir paskutinį kartą kokių vienerių metų laikotarpyje verkiau, kai tu matei
QUOTE(Limour @ 2010 01 07, 11:43)
... o aš, žinokit, verčiu, žiūriu ir... šypsausi... net nežinau, kodėl... bet už tai jaučiuosi labai laiminga
...
... todėl, kad turėjai galimybę ją pažinti...
grozis,va tokias jas abi atsimenu,grazuoles raudonam vezimuke
atsimenu Rutele ir tokia-angeliuka,grazu,ramu,jautru,maniau neverksiu-dejedziaugiuosi pazinus,sia nuostabia mamyte,zavuole Rutele ir Agnyte,bei gudruole Urtyte
butinai aplankysiu Rutele.Nezinau,kodel bet kai kurie sutikti kelyje zmogeliukai palieka gilu pedsaka ir daug graziu minciu,prisiminimu,taip yra ir su Limour ir Rutele.
QUOTE(_Fly_ @ 2010 01 07, 09:25)
buvau pamiršusi, kad verkti moku..
o kad taip apie rūkymą dar pamiršt :]]]]
Šiltas reportažiukas, labai
prisiminiau Mažąjį princą ir lapę :]]
Mano gyvenimas labai neįvairus. Aš medžioju vištas, o žmonės medžioja mane. Visos vištos tarp savęs panašios, ir visi žmonės tarp savęs panašūs. Taigi man truputi nuobodu. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mano gyvenimas nušvis lyg saulė. Aš pažinsiu tokį žingsnių garsą, kuris skirsis nuo visų kitų. Kiti žingsniai mane verčia lįsti į žemę. Tavo žingsniai mane išvadins lauk iš urvo kaip muzika. O be to, žiūrėk! Matai, ten - javų laukas? Duonos aš nevalgau. Iš javų man jokios naudos. Javų laukai man nieko neprimena. Ir tai liūdna! Bet tavo plaukai yra aukso spalvos. Taigi kaip bus puiku, kai tu mane prijaukinsi! Aukso spalvos javai man primins tave. Ir man bus malonu klausytis vėjo šiurenimo javuose...
Gražus tas prisijaukinimas ir šiltas ...kaip bežiūrėsi
QUOTE(hi
@ 2010 01 07, 17:40)
O aš galiu pasakyti, kad man pavyko
aš silpnesnės valios







