QUOTE(Voverė @ 2010 01 08, 09:08)
Pati geriausia knyga mano gyvenime ......... skaičiau 100 kartų ir dar tiek ir daugiau skaitysiu ...... naivi, vaikiška, bet labai teisinga ..... visa tiesa vaiko akimis per neiškraipytą prizmę.
O an labiausiai patinka šios dvi citatos:
"Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta:
matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis."
Ir
"- Susipažinti gali tik su tais dalykais, kuriuos prisijaukini,- tarė lapė.- [COLOR=red]Žmonės neturi laiko ko nors pažinti. Jie nusiperka viską jau gatavą iš prekybininkų. Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirkti draugų, tai draugų žmonės ir neturi. Jei nori turėti draugą, prisijaukink mane!"
Ir dar apie avies piešimą.......
"Kai viskas taip paslaptinga, kaip tu nepaklausysi. Nors man tai atrodė didelė nesąmonė, atsidūrus už tūkstančio mylių nuo bet kurių gyvenamų vietų ir žiūrint į akis mirčiai, tačiau išsiėmiau iš kišenės popieriaus lapą ir automatinį plunksnakotį. Bet, atsiminęs, kad daugiausia buvau mokęsis tik geografijos, istorijos, skaičiavimo ir gramatikos, pasakiau vaikiūkščiui (truputį nepatenkintas), kad nemoku piešti. Jis atsakė:
-
Nieko. Nupiešk man avį."
Čia jau mano sapalionės
Kiek šimtų tūkstančių kartų mes darome ne tai , ko esame mokesi? Ir ką norėtume daryti? Paprastas vaikiškas teiginys " Nieko, kad nemoki (negali/neturi laiko/tau nerūpi....) , o tiek paslepia ir atskleidžia......tarsi tai būtų gyvybės ir mirties klausimas, o kartu ir visiškas nereikšmingas pasakymas : "Nieko..."
Atseit nenusimink, tu dar turi šansą, būti tokiu......... geresniu, kantresniu, žmogiškesniu.
Gal aš ne ta koja šiam pasauly išlipau?