Autistukai

mes irgi turejom "puoduko soki" - kai budavo pilnas - visi keturi sokdavom ratu

Apskritai, DISC tyrimas yra tik nurodantis kryptį, neverta prie jo prisirišti, kaip prie esminio, nors tik tai ir gali pasiūlyti VRC vaikams iki tam tikro amžiaus. Aš iš principo nedaryčiau jo, jeigu tai neliestų neįgalumo popierizmą. Apskritai į VRC nesikreipčiau. Kreipčiausi pagalbos į privačius konsultantus, kurie nukreiptų reikiamu keliu lavinant vaiką ir jam padedant ir samdyčiau specialistus, ką sėkmingai darau ir dabar. Vienintelis skirtumas tik tas, kad man truputį davė informacijos VRC ir truputį gavau pati privačiai. O realiai - ką jie padeda kartą į metus? Arba ką jie padeda tose savo eksperimentinėse programose? Ogi menkai ką. Laikas per trumpas ir laukimas eilėse per ilgas. Be to, dar gi ir nuo vaiko priklauso. Va, pabuvom mes toj autistų eksperimentinėj programoj. Buvo vaikų, kuriems tip-top tiko ta metodika ir aplika. O mano vaikui netiko aplinka, nes jo klausai nustatytas hiperjautrumas ir jam kenkia triukšmas, o triukšmo ten buvo labai daug, nes pakliuvom į vieną grupę su dviem nuolat isterikuojančiais vaikais. Tai vėl gi... Kiek naudos davė tos trys savaitės - daugmaž galiu nujausti. O kas nustatys, kiek žalos? Juk turėjau jį girdyti raminančiais sirupais tuo laikotarpiu, kad galėtų bent po kelias valandas naktį ramiai pamiegot, ką jau kalbėt apie dienos isterijas iki dusimo...

Sutinku su Rita. Bet humaniskiau butu jei taip tiksliai atsilikimo nenustatinetu. T.y. sakytu pvz: didesnis atsilikimas kalboje, mazesnis motorikoje pvz. Kokias kreives galetu sudarineti. O jie bac! Ir raso: kalba kaip metu kudikio!!!! Man asmeniskai didziulis stresas buvo.
Rita, tavo avataras toks liudnas, melanholiskas... toks stilingas. Nzn kam tai sakau. Siaip. Man patinka.

O aš jei galėčiau atsukti laiką atgal, tai visai nebūčiau vežus į VRC. Iki to turėjau nuostabų vaiką, ir visos VRC specialistės po n kartų per dieną negalėjo atsistebėt kaip gerai išauklėtas vaikas, pažiūrėkit koks pavyzdinis auklėjimas ir t.t. Bet sutiko jis ten nevaldomų, hiperaktyvių, piktybiškų vaikų, tiksliau vieną tokį ir beje išmoko tai ko niekad nenorėjau, kad jis mokėtų. Daržely auklėtoja iš pirmos dienos tada pasakė, ką vaikui padarėt, kad jis per 3 sav. taip pasikeitė... ir deja nesugrąžinamai... pamatė, kad mamos nebūtina visada klausyt, kad galima muštis, eiti kur nori ir kada nori, išsidirbinėti prie stalo ir t.t.

mano avataras? Nu dėkui - čia jis simbolizuoja kažką, kas baigiasi šiame pasaulyje ir prasideda kitame, kadangi klajoju tarp dviejų, savojo ir Augustino, tai va ir avataras toks

Dėl atsilikimo nustatymo. Pernai buvau šokiruota VRC specialistų (ne visų) tyrimo metodais. Šiemet, priėmiau jau tai, kaip taisyklę ir išmokau pervertinti gautus rezultatus. Jokiu būdu nesislepiu ir nebėgu nuo diagnozės ir fakto, kad vaikas atsilieka, tačiau skaičiai neobjektyvūs. Na, kad ir logopedės išvados. Susinervino vaikas pas psichologę (o susinervinti jam daug gi ir nereikia, tiesiog kažkas netaip įvyko ir jis pasiuto, atsisakė kažką daryt ir pan.). Tuoj pat buvo logopedės vertinimas (iš kabineto į kabinetą). Tą dieną vertino kaip jis sugeba parodyti kūno dalis. Atėjau ir bandžiau kalbėtis, kad nukeltų tyrimą kitai dienai, kad jis dabar susinervinęs ir tikrai žinojau, kad nieko gero nesigaus. Na ir tikrai. Jis kategoriškai atsisakė rodyti kūno dalis, kas buvo įvertinta, kaip nežinojimas ir nesuvokimas. Na, nesakau, kad jis tobulai suvokia tai, aš išvis nežinau, kiek jo "mokėjime" yra dresūros ir kiek suvokimo, tačiau nors ir išdresiruotas, bet parodyti veido dalis jis tikrai moka, tegul ir mintinai išmokęs, bet moka... O įvertintas kaip nemokantis. Atatinkamai ir visos kitos sritys. Nelanksti sistema leidžia išvadoms būti tik apytikslėms, kartais - labai net apytikslėms, tik nurodančioms, bet tikrai ne konkrečioms ir vienintelis pliusas iš viso to yra tai, kad su tokiom išvadom, mes gaunam didesnę neįgalumo pašalpą (o tai mums labai reikalinga specialistams samdyti). Tačiau, kai nunešu išvadas kur nors, visi pučia akis, kaip taip gali būti. Mūsų logopedė kategoriškai su jomis nesutinka, bet ką aš galiu padaryt, yra kaip yra...

Poyu o apie kelintus metus tas supratimas atejo?
Nanuk mano bernas dar vyresnis bet su klozetu neikaip. Tik puodukas ir tai nesipraso jei pasodinu tai padaro jei nori. Ir dar beda kad kitiems priesinasi neseda ant puodo. Darzeli nelabai pavyksta. mociutei irgi nelabai. Na zodziu baisi sita probleme pas mus. nors mums jau virs triju

Laiko tarpas - viena savaitė. O rezultatai gavosi galima sakyti identiški.

Papildyta:


O mūsų poliklinikos vaikų psichiatrė tą Vilniaus VRC vos ne kad dievina ir kiekvieną kartą mus sutikusi, vis primena, kad mums ten reiktų nuvažiuoti ir gauti įvairių praktiškų patarimų
Viskas, užteks sėdėti - einu skambinti logopedei.

Kaip smagu, kokie jūs šaunuoliai.

Jėga!

Oi, pradėsiu bijoti to VRC.

Mano sūnui irgi virš trijų metų, o su puodu draugauti pradėjo neseniai - nuo rugsėjo mėnesio pusės. Darželyje atrodo leidžiasi pasodinamas.

As irgi nebuciau vezus..Ilgai masciau ar reikia man pasakot kas mums nutiko VRC,bet manau kad reikia.Kada mano vaikui buvo 7 metai ,ji pagulde i viena palata su 13 metu bernu ,su seksualinem problemom.( manes prase pirma savaite nelankyt,kad vaikas priprastu)Kada as atvaziavau ji savaitgaliui paimt namo ,jis buvo labai dirglus ir nuolat verke.As pagalvojau kad cia stresas del ligonines.Pirmadieni ,kada reikejo ten grizt,mazius iskele baisiausia isterija,net bande nusokt nuo tilto,kad tik ten neeit.Kita diena as atejau jo aplankyt,ir man vaikas is jo palatos papasakojo kad mano tomas pastoviai verkia del to kad ji naktim skriaudzia tas didzkis..as isklausinejau savo vaika.Jis papasakojo kad kiekviena nakti pas ji ateina tas bernas ir vercia daryt visokius nepadorius dalykus .As nulekiau pas psichologe ,o ji man pradejo aiskint kad vaikas tik nori atkreipt mano demesi,kad jis viska meluoja.As pasiemiau vaika namo.Kita diena man paskambino is VRC ir paprase ateit.Ten atsiprase ir pasake kad tas vaikas uzdaritas i izoliatoriu,tai kad Tomas jau gali grizt..pasiunciau as juos labai toli..norejau kreiptis i televizija,bet labai jau buvo gaila vaiko.Daug metu neprisimeniau tos istorijos,manau kad ir vaikas neprisimena. Nezinau ar verta buvo tai rasyt cia..

todėl kad vienintelė oficiali valstybės politika. Kita vertus, niekur kitur gydytojai ir negali nukreipti. Aš esu gavus ten ir naudos, ne viską pritaikiau, bet viską įdėmiai išklausiau. Bet tai įvyko tik šiemet, pernai buvo kiti specialistai pakliuvę ir apart neobjektyvių tyrimo rezultatų negavau nieko, išskyrus susitaikyti, susitvarkyti neįgalumą ir pervesti vaiką į spec.darželį. Daugiau - nič nieko. Šiemet jau kitaip. Gal dėl to, kad jau tapom pastoviais "klientais", o gal dėl to, kad pakliuvo geresnės specialistės, nežinau nuo ko tai priklauso. Neslėpsiu, dėkojom taip pat. Gal ir tas kažkiek turėjo įtakos. Bet dėkojom ne dėl to, kad kažkur "prasimušt", o dėl to, kad šįkart tikrai jutau dėmesį ir gavau naudingos informacijos. Iš esmės VRC specialistai yra tikrai neblogi. Va tik darbo sistema baisiai nelanksti. Na, negali Disc'o nukelt kitai dienai, nors trys savaitės priešaky ir viskas, nors kuolą ant galvos, negali ir taškas, privalo šiandien ir tiek...

Įsivazduoju, kaip smagu Maniškiui prieš savaitę buvo pavykę į puoduką, o dabar vėl nebesigauna nieko

Bet užstat šiandien iš ryto stovėjo, o aš rankoje laikiau puodelį (arbatinį) - tai tik žiūriu, jau daro, aš tik kyšt tą puodelį ir viską į jį padarė Vis ne ant grindų

tai yra baisu... Bet tai kodėl tas vaikas iškart nebuvo izoliuotas, juk visi žinojo su kokia problema jis paguldytas... Eilinį kartą pasitvirtina mūsų valstybės politika (VRC čia tik maža dalis viso to) - nedaryti nieko, kol kažkas neatsitinka. Tik, leiskit paklausti, o kas įvertins, kokia žala padaryta jūsų vaikui? Baisu, neturiu žodžių...