Ar imtumėt vėl paskolą būstui?

Aš jokios dūdelės nepučiu, nugi nemoku dūdele groti (gėda prisipažinti)
Kadangi aš paskolą ėmusi, tai ramia širdimi ir pasisakau, nes nesu žalia šioje mėsmalėje.
O mūšis daugiau man panašus į turinčius gerus finansus ar užnugarius ir tokių neturinčius. Duok Dieve tie, kurie neturi nesusitries imti paskolos vien dėl ėmimo fakto ir nežlugs finansiškai galutinai (visgi brangsta viskas sparčiu tempu, tegul bent pirmų mokesčių palaukia )

Taip, imčiau. Nei nepastebėjau, kaip prabėgo 2 metai, liko tik 8. Elementaru - neturim alternatyvų kur gyvent. Nes jei nuomočiaus rinkčiaus gerą ir, natūralu, nepigų butą, tad kam mokėt dėdulei, geriau sau, kad ir mokant keliais šimtas daugiau.
Papildyta:

Kaip taip gali būti? Man tiesiog įdomu čia ėmėt kokiais 2007m, kokios tuomet sąlygos buvo?

vat su siuo as visiskai sutinku.
Nes zinau pora seimu, kad eme paskola uzejus tam paskolu bumui, kai buvo duodama i kaire ir i desine ir vos ne tiek, kiek norisi. Neapskaiciavo savo pajamu+islaidu galutiniam variante. Tas pats butas, kuri pirko pries 5 metus, siuo metu kainuoja 140tukst. pigiau tai galima ir plaukus nuo galvos nusirauti...Plius ju finansai ne tokie jau ir dideli, kai pagalvoji, tai vat tokiu atveju as tikrai neimciau paskolos
Dabar kalbu is savo varpines. Kai turi nama, nemazai zemes, gali inevstuoti, pristatyti pirti, tarkim, visa tai kelia kaina parduodant. Ir kur ta zeme pirkta, taip pat priklauso kaina. As nzn, ar ryzciausi imti paskola, tarkim, 3 kamb. butui Bajoruose, kaip daugelis dare, imokos uz 3 kamb buta, menesiui siekai 3 stukes Nevertas man kad ir koks butu butas, kai reziume permoki daug daug tukstanteliu..nes jo kaina 300-400 stukiu be apdailos. Man namas yra daug dudesne vertybe Tik aisku, cia ir vel ta pati dsikusija iskyla, kad neturint finansinio uznugario, kazkokiu papildomu stabiliu pajamu ir t.t imti paskola daug rizikingiau, nei visa tai turint
As esu uz paskolas tik tada, jei tikrai tai leidzia finansai, o ne tai, kad TURETI (buna juk ir tokiu). O kas bus po 10-20 ar 30 metu, nieko nzn..Ar pasiemusiam paskola, ar ne. Faktas, kad imant paskola irgi viskas turi dvi puses. Ne vien gerumas turint ne nuomojama busta, bet ir atsakomybe, kaip bebutu. Todel kirkvian seima pries imdama paskola turi daug, be galo daug apsvarstyti.

Oi, kad isiveliau i sia diskusija, kad net galo nera , manau, butu pats laikas jau ir man is jos pasitraukti

2006metais. Žinoma, jog ėmėme maximumui metų, kaip kitaip kai neturėjome nieko, apart darbą ir vienas kitą O dar ir agitatorių buvo nemažai, kurie kalbėjo lygiai tą patį, ką ir daugumą šiame forume. Proto nėra, kiti agituoti moka... Nesakau nieko, 3 pirmi metai buvo puikūs, bet kai suvoki, jog dienos šviesos nebematai, susimąstai ar gyvenimo prasmė - butas
Vėlgi aš nieko prieš paskolas, bet turi būti protas, galimybės ir finansai. Žmogus turi suvokti, jog permokės ir stipriai + jog bankai tikrai nėra tokie gailestingi kaip dedasi ir t.t.. Nelįsiu į kiekvieno piniginę, ten rasim skirtingas sumas, todėl ir ši diskusija beprasmė. Vieni gavo puikiomis sąlygomis, kiti ne. Aš manau, kad vertėtų diskutuoti apie tai, kad žmonės visų pirma, apsvarstytų savo galimybes ir siūlyti tai daryti. Gaila, nu nesu tipiška lietuvė ir man nėra džiaugsmas kito vargas

tiesa sakant, man neidomi jusu situacija
kodel, ir taip yra aisku koks bent kiek sveiko proto turintis zmogus imtu paskola ilgesniam laikui, sumoketu daugiau palukanu, jei galetu paskola ismoketi per trumpesni laika tiesiog bankai, ypatingai pries pora metu, labai jau atsakingai vertino imanciuju paskolas pajamas ir net darbo vietas is kolegu girdejau, kad kai kurie negavo paskolos, nes ju sutuoktiniu darboviete neatrode patikima

Akcent o jusu paskola buvo salyginai nedidele, bet labai ilgam laikotarpiui kitaip niekaip neisivaizduoju, kad imoka 200lt, o palukanos 1000lt ar paskola litais buvo?

as dar viena tokia. Man gaila, jei kazkas kitam blogai, o agitacija sioj temoj "kad imkit paskola bet kokiu budu" yra visai netinkama
Tikiuosi, kad daugelis is cia pasisakanciu pasieme paskola tikrai geromis salygomis, daug ka apsvarste ir t.t. o ne aklai, kaip minejau, kad tik TURETI, o kokia kaina, tai jau nebesvarbu..Reikia juk ir gyventi. Keliauti. Pildyti svajons (daugiau-maziau).
Papildyta:

o jus man isviso neidomi nei kaip gyvenat, nei kur , nei po kieno stogu, nei su kuo.
Papildyta:

kvepia izeidimu

o tai ka darytumet? visa gyvenima nuomuotumetes? ka del vaiku tuomet darytumete?
Papildyta:

as irgi imciau tokiom salygom..kur cia tokias duoda,kokiai sumai ir kuriam laikui?

ne, tikrai ne A asmeniskai turiu uzsienyje buta ir galiu isvaziuoti bile kada tenais gyventi ir darbas manes visada laukia. As savo situacijoje esu visiskai tikra labai daug kuo. Neesu tikra, jei kas neduokdie nutiktu su sveikata, tarkim. O del visa kita, as esu optimiste ir realiste visa gyvenima, taip kad, neturiu tam problemu. O tenais as ir viena dirbdama pilnai islaikyciau 3 asmenu seima. Pradziai to pilnai pakaktu Taipip kad, tikiuosi, atsakiau i klausima pilnai

Akcent, nenorejau jusu izeisti kadangi jus mane pazistate, tiketina, kad ir as jus taip pat
Parasykite i AZ , kas jus
Papildyta:

ar as kazkur temoje pasakoju apie save ka, kur ir uz kieno pinigus perku?

nesusireksminkit, ten buvo kalbeta abstrakciai

Tai buvo pries 7 metus

Paskola buvo 2450000lt, po 40metų būtume atidavę 500000lt. Kaip sakiau, buvome vieni, jauni, kvaili, niekas nerėmė, o agitavo visi. Būtų pravertęs protingo žmogaus komentaras ir raginimas: vaikai pagalvokit ar pajėgsite. Paskola buvo litais, paskui eurais, ir fiksuotos, ir ne - košmaras. Kodėl aš dar šioje temoje sėdžiu: ne visi suvokia savo galimybes, ne visi taip smagiai mokės tą paskolą, ne visi gaus palankias sąlygas ir t.t. O patikėkit kaip sunku yra turėti tą paskolą.
Kai pardavinėjome, vėlgi niekas nepalaikė, dar ir pasišaipė (ką gi parodysime kitiems, nebus ką demonstruoti. Laikykit nagais dantimis tą butą, o kai jau visai bus šakės, tada ir žiūrėsite ką daryti Kadangi mėgstame žiūrėti į priekį toliau ir niekad nelaukiame, kada jau badas į akis žiūri - pardavėme). Suvokėme kokių meterialistų pasaulyje gyvename Ir kaip toj Paškevičiaus dainoj jautėmės: Šiam pasauly visko būna, atsimerki vieną rytą ir dairaisi, ar čia juoktis, ar čia verkti - nežinai. Kas mylėta, kuo tikėta, lyg žaliu lietum nulyta, Ąžuolais vijokliai virtę, o vijokliais ąžuolai.
5 metus viską ką turėjome krovėme į butą: pinigai, laikas, patys darėme remontą... Viską pardavę pasakėme sau, jog investicijos nuo šiol bus tik į save, o tai ir į kapus nusinešti eis. Pabaiga liūdna gal, bet pamokanti