QUOTE(Marija1 @ 2009 11 24, 02:24)
Puiki iliustracija rezultatų, kai: ar prie darbo prileidžiami atgrubnagiai, ar darbams atlikti naudojama apie 79 $ kainuojanti įranga (t.y.- "maišoma" praktiškai "iš akies"), ar renkamasi pigiausi termoputų variantai.
Kita problema: tai kas vadinama "termoputomis"- turi bent 8 "rūšis". Deja- mažai kas domisi tokiais dalykais tiek, kad galėtų tinkamai pasirinkti. Vien PU "porūšių" charakteristikos gali skirtis gerokai virš dvigubai, ir pigiausių variantų charakteristikos neprilygs mineralinei vatai, o vandenį "siurbs" kaip kempinė.
Kai kalbama apie "stebuklingas" termoputų savybes- visada omenyje turima išimtinai uždarų porų ir didelio tankio poliuretano ar polyisocyanurato termoputos. Skiriasi jos tuo, kokios dujos ir kokiu spaudimu proceso metu "įkalinamos" porose. Polyisocyanurato termoputos aišku bus "lyderės". Tačiau nereikia pamiršti vieno niuanso: "tikrosiomis" charakteristikomis laikomos tos, kai termoputos "išleidžia kvapą"- paprastai po 6 metų eksploatacijos. Deja, bet tik užsienyje, teismo įpareigoti termoputų gamintojai (po "karo" su vatos gamintojais), skelbia "tikrąsias" charakteristikas. Minėtų normaliai sureagavusių termoputų "išleidžiamas kvapas"- tos pačios dujos, kuriomis kasdien kvėpuojame, todėl kalbos apie jų poveikį sveikatai- kiek perdėtos. Nors yra termoputų "rūšys", kurių kitaip kaip nuodais nepavadinsi, bet jos LT nėra įvežamos (kiek žinau
).
Iki šiol karkasinėje statyboje populiariausiu termoputų panaudojimo variantu buvo: virš 3 cm "kietų" termoputų "sandarinimas" ir toliau šiltinama mineraline vata. Pastaruoju metu vis dažniau renkamasi vien termoputos (net ir LT).
Ne veltui paminėjau karkasinę statybą. Kam termoputos reikalingos naujoje mūrinėje statyboje- nežinau: visada yra pigesni alternatyvūs sprendimai.