Namo apšiltinimas purškiama termovata

todel, kad sudetyje yra apie 10 % atviru poru. neesu as didelis specas uztenka pasivartyti gamintoju technines specifikacijas ir paskaityti kelis straipsnius

Kurie dazniausiai yra uzsakomieji ir rasyti paciu ju . Viska pasako CE sertifikatai . Kurie gaunami bandymais

Mano nuomonė čia mažiausiai svarbi. Termoputos ir vata bendraamžės, todėl info apie panaudojimo praktiką- rasite vienodai. Jei sutrumpintai (kad nereiktų versti krūvas failų):

* Pirmu Nr. eina "sveikas" buterbrodas. Jei spėjama, kad termoputos atlaiko bet kokį tyčiojimasį iš jų- tai netiesa. Vata taipogi lygiai taip pat neatlaiko. Apjunkite drėgmę, šaltį ir deformacijas- ir liks tik laiko klausimas, kada tos putos sudulės. Todėl termoputos tarp gegnių stebuklinga panacėja bus tik tuomet, kai visi reikalavimai išpildyti. O kai buterbrodas "sveikas- atsirandantys mikroplyčiai tarnauja kaip tas pats šiltinimas. Čia kaip sveikam organizmui mikrobas- paprasčiausiai sunaudojamas kaip kalorijos.

* Antru Nr. bus toks nemalonus faktas, kad PUR/PIR celėse dujos uždarytos po didesniu spaudimu, ir pastoviai dėl to veržiasi į laisvę. Su šiuo nenumaldomu laisvės troškimu visai neblogai tvarkosi folijos. Purškiamos termoputos tokio navaroto neturi, todėl iš pardavėjų pusės būtų visai gražu, jei ir LT būtų pateikiami ne vien laboratoriniai stebuklingi rodikliai, bet ir po pvz. 6 metų eksploatacijos. Turbūt tokio stebuklo nesulauksime, ir geriau naudoti folija dengtas plokštes, termoputoms paliekant tarpų sandarinimo funkciją. Be to, taip išlieka galimybė nesupūdyti medienos "iš miško ant stogo"- galima įrengti "kvėpavimą".

* Toliau seka tai, dėl ko taip draskosi cezas. Jis mato niūriausias realijas su visais tautiškais prieskoniais: gegnės bus "iš miško ant medžio" (ką ten iki tokių subtilybių, kaip kad ne iš kievienos rąsto vietos ta gegnė gali būti išpjauta), pats stogo nuolydis mažai kuo skirsis nuo plokščio ir dar plotai ribojami tik fantazijos (kam ten rūpi, kad stogas bus daugiau kaip gyvas).

Todėl 51 % statau ant cezo pozicijos. Negalima civilizuotų šalių patirties aklai perkelti į LT. Nėra pas mus ne tik tokių "medinių" tradicijų kaip pvz. JAV- o kaip tik ten termoputos pritiko idealiai. Kai nuo pradžių vadovaujamasi principu "kuo pigiau"- geriau termoputas palikti ramybėje.
49 % palieku jo oponentams tik dėl to, kad viską galima juk atlikti ir kokybiškai- be tautiškų racionalizacijų. T.y.: kartu su termoputomis- perimti ir statybos kultūrą.

Na va, ir sulauket demagogo atsakymo.
Kaip visada papilste is tuscio i kiaura, bet nieko konkretaus ir naudingo.
Taip, tai didysis statybininkas-filosofas AVOY!!!

Siaip, tai klausimas buvo apie eko vata....

žmogaus paprašė, jis ir išdėstė savo nuomone, kam to sargazmo

Aha, apie ekovata nieko neparase o as ir noreciau deti ekovata, jeigu neisgirsiu kazka negero apie ja.

kartu su "kultura" perimti ir kainas..

kalibruota isdziovinta impregnuota svedishka mediena VS mediena is artimiausios lentpjuves..

Nesijaučiu kaltas, jei šimtus kartų aptartas klausimas, iliustruotas ir nuorodomis į pirminius info šaltinius, ir video- Tamstai vis dar neaiškus, ir iš to nesugebate išpešti jokios naudos. O kai pats tingite gilintis į visą kontekstą, o tik laukiate sugromuluoto atsakymo "TAIP" arba "NE"- galiu tik palinkėti sėkmės loterijoje.

P.S. Jei būti iki detalių tiksliems- klausimai buvo du.
Papildyta:

Kai nesvarbu šiltinimo kokybė, o tik šiltinimo storis už priimtiną kainą (perdanga)- kodėl gi ne. Visais kitais atvejais- geriau naudotis proga, ir įsirengti "kietą" šiltinimą. Bet čia tik mano nuomonė- viena iš beveik 7 milijardų.
Papildyta:

Galima interpretuoti lietuviškai: nėra mansardos- nėra problemų ir su "is artimiausios lentpjuves". O jei ir mansardos norisi, ir kokybiškai medienai gaila, ir kokybiškam apšiltinimui gaila- čia tik žmogaus nesugebėjimo planuoti problema (ir jokiu būdu ne finansinė).

is lentpjuves nereishkia nekokybishka, o reishkia - neisdziovinta, neobliota, nekalibruota, neimpregnuota ir kelis kart pigesne.. ir ekovata puikiai pades susitvarkyti su ta dregnumo problema - tiesiog leis isdziuti.. ir esant avarijai bei patekimui vandens is lauko - velgi leis isdziuti.. termoputos tokio suteikt negali, todel reikalauja papildomu islaidu visur. Negalima buti biski turtingam - reikia buti labai turtingam.. uz viena siule patrauksi - viskas mezginis issiardis.. ir t.t.

Atviru poru putos ir pacios isdzius ir leis isdziuti. O uzdaru poru putos, "esant avarijai", net neleis patekti vandeniui, bei pacios nesuslaps.

O jei suslaps ekovata ar akmens vata, tai jau tikrai bus daug papildomu islaidu...

na jeigu skaityti, kad poliuretano reikia dvigubai plonesnio storio negu vatos, tai jeigu purksti 15cm, kaina gaunasi kosmosas.
man idomu ar tikrai ekovatai galima nedeti garo izoliacijos (pleveles), kazin ar ekovata pelija taip kaip iprasta vata? ekovata deti man butu dar kaip argumentas, kad joje nera formaldehiho, kuris kaip zinia labai didelis nuodas. poliuretano ekologiskumas man truputi mistiskas, vienur raso, kad ekologiskas, kitur raso, kad nuodas, neturiu tvirtos nuomones apie ji.

sveiki, tikiuosi su klausimu čia pataikiau
mūsų 20 metų senumo sodo namo sienos plytinės, su tarpu. pardavėjas aiškino, kad ten nuo senų laikų keramzito privaryta.. ogi pasirodo tuščias tas tarpas. iš lauko siena taipogi nešiltinta, tai šildom dabar praktiškai lauką.. nustojus kūrent namas staigiai atšąla iki 11-12 laipsnių
taigi man kilo toks klausimas, ar apsišiltint namą putų polistirolu kokių 15cm ar į tarpą kažko pripurkšt? abu variantai kol kas ne pagal kišenę, teks rinktis kurį vieną..
tik klausimas - kurį?