Apie šitą darbą kažkiek galvojau tik tada, kai dar buvau studentė ir nelabai įsivaizdavau, ką čia tektų daryti. Dabar jau žinau, kad tai ne man, išprotėčiau.

Beje, dar visai neseniai dirbau vaistinėje, tai iš savo pusės galiu pasakyt, kad MA tikrai labai sunku, o kaip tuos pardavimus jie išlaiko ir pasikelia, tai kartais net neįsivaizduoju. Pas mane pačią ateidavo tokia atstovė, kurios kiekvienas vizitas atrodydavo maždaug taip: "laba diena, aš tokia ir tokia, šiandien papasakosiu apie šitą produktą, jis daro tą ir tą, štai jums dar informacinis bukletas, viso gero." Ir viskas tokiu monotonišku balsu, kaip per pamoką. Jei pirmąkart matyčiau MA ir nežinočiau, ką jie daro, tai net nesuprasčiau, kas tai buvo ir kad reikia čia tą produktą dabar užsakyt.

Tiesa, nieko ir neužsakydavau, nebent jau kažko tikrai prireikdavo.
Dar viena MA buvo man atnešus dovanų kažkokį pasibaigusio galiojimo kremą (vis tiek dar labai geras) su tvirtu įsitikinimu, kad dabar jau tikrai imsiu pastoviai užsakinėt jų produkciją.

Na, pasijutau, tarsi atrodyčiau visiška vargšė su tuo kremu.

Kas dar labai nepatikdavo, tai kai kurie agresyvūs MA, kurie netgi piktai imdavo atakuot, kodėl neužsakom daugiau jų vaistų. O kodėl turėtume? Už tušinuką?
Suprantu ir jūsų poziciją dėl vaistinių "žvaigždučių", bet kartais ta poza atsiranda ir dėl tokios priežasties kaip valdžios spaudimas, kai užsakinėji tai, ką reikia, o ne ko malonūs MA prašo.