QUOTE(sauleleee_ @ 2009 12 04, 22:08)
kartais buna isimciu...
QUOTE(svilikelis @ 2009 12 05, 14:03)
buvo, kad stačia galva nėriau į kitus santykius, o buvo ir taip, kad nieko nesinorėjo ilgai. dabar irgi nesinori nieko. o kiek laiko bus šitas kosmosas.. kas gali žinoti
klausyti reikia savo vidaus
Naujus santykius pradėjau po ilgalaikės draugystės nutraukimo praėjus pusantrų metų.. manau, man buvo pats tas, niekur neskubėjau, džiaugiaus gyvenimu, per tą laikotarpį tapau 'n' kartų stipresne asmenybe. Nieko su niekuo nelyginu, jokios maišaties nejaučiu, esu tokia laiminga, kokia dar niekad nebuvau 
Is esmes sau pats nepaaiskinsi kada tau isimylet ar sutikt tinkama zmogu - savaite po skyrybu, ar praejus penkiems metams Kada gauni ta galimybe mylet ir buti mylimas, reikia tuo naudotis, nes gali ateiti laikas, kai nebebus nei kam, nei ko myleti
Kada gauni ta galimybe mylet ir buti mylimas, reikia tuo naudotis, nes gali ateiti laikas, kai nebebus nei kam, nei ko myleti
tikrai kiekvienam labai skirtingai, nes ir isgyvena kiekvienas savaip, taciau bent jau mano gyvenime buvo pakankamai ilga draugyste po kurios kazkaip tai menesio begyje atsirado zmogus, su kuriuo man isties buvo be galo gera..tas zmogus kaip draugas salia manes jau beveik 5 metai, taciau visada jausdavau su tuo zmogumi labai ypatinga jausma...o kai tik issiskyriau su ilgametciu draugu jis buvo mano ramstis...neneigsiu, jog ilga laika tiesiog nelabai suvokiau kokie mano jausmai jam, nes pati buvau po skyrybu baisiai pasimetusi, nors isoreje atrode, kad esu stipri ir manes tai labai stipriai nepaliete, taciau as dar ilgai viduje negalejau susivokti, kas yra tikra, o kas ne...turbut po puses metu tik supratau, o gal tik tada galejau pamilti ta zmogu, kuris dabar yra salia manes...
aisku ir palygindavau pradzioje, o dabar jau matau, kad tai visiska priesingybe su kuria man labai lengva ir ta meile jau pasverta ir labiau apgalvota nei ta, kuri buvo prie sia
o visada juk reikia kazkokio laiko, kad uzgytu zaizdos....lieka jos ir tie zmones palieka kazka mumyse...gera ar bloga...svarbiausia manau nelaikyti pykcio..taip lengviau ateity pacioms...
aisku ir palygindavau pradzioje, o dabar jau matau, kad tai visiska priesingybe su kuria man labai lengva
ir ta meile jau pasverta ir labiau apgalvota nei ta, kuri buvo prie sia o visada juk reikia kazkokio laiko, kad uzgytu zaizdos....lieka jos ir tie zmones palieka kazka mumyse...gera ar bloga...svarbiausia manau nelaikyti pykcio..taip lengviau ateity pacioms...
QUOTE(svilikelis @ 2009 11 30, 00:45)
Labas. Kaip jaučiatės išsiskyrus ir susiradus naują draugą/ meilę? Ar iš pradžių nebuvo sunku? Nelyginot jo su senuoju? Nesvarstėt, ar gerai/blogai padarėt? Ypač įdomu, kaip buvo/yra toms, kurios išsiskyrė po ilgos draugystės ir labai greitai sutiko kitą žmogų. Aš po išsiskyrimo (kuris nebuvo vienadienis procesas) galima sakyti iš karto pradėjau susitikinėti su kitu žmogumi. Ar tai normalu? Iš pradžių galvoje buvo visiška maišalynė (gal blogai darau? ar taip normalu ir tt.) senoji meilė tikrai buvo stipri ir tikra, bet mane graužia sąžinė, kad galbūt reikėjo bandyt ją išlaikyt, nors aišku ne nuo manęs vienos tas priklausė. Ar kažkam buvo panašiai? Kaip jautėtės? Su nauju draugu man tikrai gerai, bet kankina visokios mintys: gal per greitai, gal aš dar nežinau ko noriu ir tt. Kartais sukyla prisiminimai ir užspaudžia gerklę, bet šiaip galvoju, kad man dabar žymiai geriau ir galėčiau būt laimingesnė. Bet ta sąžinė neduoda ramybės - gal man reikėjo stengtis dar labiau ir taikytis, prašyt bandyt dar kartą, nes daug metų senasis buvo mano vienintelis ir jau maniau, kad bus visą laiką. Gal aš per greitai sutikau susitikt su kitu vyru ir per mažai stengiausi? Nors su naujuoju jaučiuosi ramesnė, saugesnė ir daug visokių kitų niuansų, bet galbūt aš pasirinkau kaip man lengviau ir geriau ir per mažai ,,dirbau" senos draugystės vardan. Nors jei draugystė jau tampa darbu...Nebežinau...patarkit
Kadangi mano visos meiles baigesi su meiles jausmu , o gal jo ir nebuvo tai kazkaip lengviau viskas.O lyginti tai visada nejuciomis lyginu visus ir visas
Sveikos skaitau Jūsų pasisakymus ir vis klausiu kas bus man.. 
issiskyrem (jo iniciatyva) po 7 metu draugystes... Tikrai per tuos metus buvo daug nuoskaudu, barniu ir pan... Dazniausiai del jo kaltes.. O dabar (pries nepilna savaite), jis pareiske, kad nebeskaudins manes daugiau niekada, nes per tuos metus per daug mane yra iskaudines... Ir viskas... Jauciuosi tragiskai, as jam viska atleidau, as padaryciau viska kad tik jis gryztu.. nezinau, gal tik dabar jauciuosiu taip, nes man jo begalo truksta, reikia kad jis butu salia... Nieko nenoriu, noriu tik jo... Gal as per savanaude ar isvis neturiu pagarbos jausmo sau, bet as be jo negaliu 
nezinau kaip su tuo susitaikyti
skaitau Jūsų pasisakymus ir vis klausiu kas bus man.. issiskyrem (jo iniciatyva) po 7 metu draugystes... Tikrai per tuos metus buvo daug nuoskaudu, barniu ir pan... Dazniausiai del jo kaltes.. O dabar (pries nepilna savaite), jis pareiske, kad nebeskaudins manes daugiau niekada, nes per tuos metus per daug mane yra iskaudines... Ir viskas... Jauciuosi tragiskai, as jam viska atleidau, as padaryciau viska kad tik jis gryztu.. nezinau, gal tik dabar jauciuosiu taip, nes man jo begalo truksta, reikia kad jis butu salia... Nieko nenoriu, noriu tik jo... Gal as per savanaude ar isvis neturiu pagarbos jausmo sau, bet as be jo negaliu nezinau kaip su tuo susitaikyti
QUOTE(*rasa* @ 2010 03 19, 14:27)
Sveikos skaitau Jūsų pasisakymus ir vis klausiu kas bus man.. issiskyrem (jo iniciatyva) po 7 metu draugystes... Tikrai per tuos metus buvo daug nuoskaudu, barniu ir pan... Dazniausiai del jo kaltes.. O dabar (pries nepilna savaite), jis pareiske, kad nebeskaudins manes daugiau niekada, nes per tuos metus per daug mane yra iskaudines... Ir viskas... Jauciuosi tragiskai, as jam viska atleidau, as padaryciau viska kad tik jis gryztu.. nezinau, gal tik dabar jauciuosiu taip, nes man jo begalo truksta, reikia kad jis butu salia... Nieko nenoriu, noriu tik jo... Gal as per savanaude ar isvis neturiu pagarbos jausmo sau, bet as be jo negaliu nezinau kaip su tuo susitaikyti
skaitau Jūsų pasisakymus ir vis klausiu kas bus man.. issiskyrem (jo iniciatyva) po 7 metu draugystes... Tikrai per tuos metus buvo daug nuoskaudu, barniu ir pan... Dazniausiai del jo kaltes.. O dabar (pries nepilna savaite), jis pareiske, kad nebeskaudins manes daugiau niekada, nes per tuos metus per daug mane yra iskaudines... Ir viskas... Jauciuosi tragiskai, as jam viska atleidau, as padaryciau viska kad tik jis gryztu.. nezinau, gal tik dabar jauciuosiu taip, nes man jo begalo truksta, reikia kad jis butu salia... Nieko nenoriu, noriu tik jo... Gal as per savanaude ar isvis neturiu pagarbos jausmo sau, bet as be jo negaliu nezinau kaip su tuo susitaikyti Na, patarti manau tokiu atveju nelabai yra ka, nes sneket visada yra lengviau nei padaryti, nes protas daznai sako viena, o sirdis visai ka kita
Galiu tik uzjausti, palinketi stiprybes bei vilties,kad viskas susitvarkys
QUOTE(*Beautiful*eyes* @ 2010 03 19, 22:39)
Na, patarti manau tokiu atveju nelabai yra ka, nes sneket visada yra lengviau nei padaryti, nes protas daznai sako viena, o sirdis visai ka kita Galiu tik uzjausti, palinketi stiprybes bei vilties,kad viskas susitvarkys
Galiu tik uzjausti, palinketi stiprybes bei vilties,kad viskas susitvarkys Aciukas, giliai sirdyje dar turiu mazyte vilti... Vis mastau, gal jam reikia pabuti vienam, pagalvoti.. Nusprendziau duoti jam laiko, nerasyti nieko, nelisti i akis.. O tada laikas parodys savo..
QUOTE(*rasa* @ 2010 03 20, 10:08)
Aciukas, giliai sirdyje dar turiu mazyte vilti... Vis mastau, gal jam reikia pabuti vienam, pagalvoti.. Nusprendziau duoti jam laiko, nerasyti nieko, nelisti i akis.. O tada laikas parodys savo..
na kaip sakoma viltis mirsta paskutine
bet idomios man pasirode jo priezastys issiskirimo 
keistai skamba, kad zmogus nenori skaudint kito-ji palieka, o kodel negalima likti kartu ir daryt kita zmogu laiminga,nekreciant kvailysciu?
Vat grynai tema man... nes labai dažnai apie tai pamąstau. Draugavome tik metus, bet na galima sakyti buvo ta pirmoji tikra labai stipri meilė. O gal ne meilė, kas ten žino... bet tiesiog labai stiprus jausmas, kai labai gera su tuom žmogumi ir daugiau nieko nereikia, lengva bendrauti, gali būti savimi iki sielos gelmių. Tai mane tik viena kankina, ar aš kada nors dar tai išgyvensiu, ar jau nebe? Man kažkaip atrodo, kad taip pat mylėti nebegali, visada būna skirtingai. Tikiu, kad vėl galima pamilti, bet to kas buvo jau nebeatkartosi
