
Yra kas į skyrybas, kaip ir į santuoką, žiūri žymiai atsakingiau, pasveria, labai gerai apgalvoja. O kiti gi ar skirtis, ar tuoktis, ar su antspaudu, ar be jo, vienodai lengvai žarsto. Šalaputrai kažkokie

QUOTE(Subjektyvi @ 2011 09 27, 15:40)
Šalaputrai kažkokie
Geras žodis tokiems apibūdinti 


QUOTE(Doremifa @ 2011 09 27, 11:55)
Tuomet ka reiskia "issvaistyti/atiduoti graziausi metai"? Galiu suprasti, kad zmogui santuoka svarbi, kad nesvarbi, bet dabar prakalbote kaip lape apie vynuoges.
As sakiau kazka apie atiduotus graziausius metus?Kad ir po 7m.santuokos,jei vyras zmona pamestu del kitos,lygiai taip pat butu isvaistyti metai.
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 09 27, 12:20)
Dėl tos santuokos. Žinoma, ir santuokoje gali pabėgti į visas keturias puses, bet tai šiek tiek kitaip. O susimetus, va kaip tam pvz., gyveno nei paleista, nei pakarta, septynis metus, ir laukė oro pilių. Iš kitos pusės gerai, kad nesusituokę, nėra ką dalinti. Bet kita vertus, nejau tik po septynerių metų atsiveria akys.
O gal nėra intuicijos, kad ne tas vyras, kuris vertas buvimo kartu ir "iššvaistytų metų", gerai Doremifa parašei apie tas vynuoges.

O gal nėra intuicijos, kad ne tas vyras, kuris vertas buvimo kartu ir "iššvaistytų metų", gerai Doremifa parašei apie tas vynuoges.

Kad ir butu po metu draugystes susituoke,vis tiek butu issiskyre,jokio skirtumo.Ar tu priskiekei baznycioje,ar ne,tavo jausmu tai nekeicia.Jei jau jis susirado kita,bet kokiu atveju ja butu palikes.
Butent,kad ji galvojo,kad jis vertas tu 7m.laukimo,del to ir nesiskyre.Ar nezinote nei vieno atvejo,kai po 10 m.draugystes susituoke?Po keliu metu draugystes reiktu nelaukti ir skirtis?
Jo veiksmai rode,kad jis myli,kad stengiasi del ateities.Kaip ir sakiau,nezinant visos situacijos smulkiau,nereikia susidaryti klaidingos nuomones.
QUOTE(Aimeja @ 2011 09 27, 13:12)
Beje, kiek teko pastebėti, tai kad ir nemažai metų išgyvenę kartu nesusituokę, bet vyras kažkaip nelaiko savęs susituokusiu, užimtu, o moterys priešingai, visa gerke rėkia, kad jie šeima.
O man atvirkščiai teko pastebėt, pažįstu dvi ilgametes nesusituokusias poras, kur vyras visada pristato savo draugę kaip žmoną, tuo tarpu ji niekaip nedemonstruoja esanti su juo šeima, dar gi kartais ir nusišaipo iš tokių pristatymų


Nors sutinku, kad ko gero, dažniau vistik būna atvirkščiai

Manau, vyrai dažnai bijo pačių vestuvių: O jei ji norės didelių, prašmatnių, su daugybe giminių.
Visa tai vyrai girdi - vieną kartą garsiai pakomentavai kokių įžymybių vestuves, o tam jau atrodo, kad ir tu tokių nori, o jam gal kišenė neneša žiedui su deimantais... taip sėdi ir laukia geresnių laikų bijodamas nuvilti savo damą.

QUOTE(Aimeja @ 2011 09 27, 14:03)
Subjektyvi, būtent dėl to, kad žmonės nebrangina jausmų. Negalvoja. Yra viena , kai sakykim vyriškis merginos siekia metus, du, kai tikrai mato, kad ji jam reikalinga, o mergina savo ruožtu irgi negula pačią pirmą dieną su juo ir nevaidina šeimos. Visai kitaip kai, pamačiau, viskas, jau meilė, jau guli, paguli mėnesį vyras ir jam atsibosta, jis tampa medžiotoju, juk tiek aplinkui yra kurios guls bet kada su juo. Kam čia dar kažko siekti, jei pačios ant kalo kabo. Pamažu toks žmogus jau net nemoka mylėti , jis myli tik save ir tenkina tik savo poreikius.
Pritariu.

Papildyta:
QUOTE(aggree @ 2011 09 27, 23:47)
Manau, vyrai dažnai bijo pačių vestuvių: O jei ji norės didelių, prašmatnių, su daugybe giminių.
Visa tai vyrai girdi - vieną kartą garsiai pakomentavai kokių įžymybių vestuves, o tam jau atrodo, kad ir tu tokių nori, o jam gal kišenė neneša žiedui su deimantais... taip sėdi ir laukia geresnių laikų bijodamas nuvilti savo damą.

Ne maziau bijo ir moterys.Labai lengva isteket ar vest,o va but tikram ar verta keist gyvenima,ar tai tikrai tikrai ta antroji pusele...labai sunku

QUOTE(Sindea @ 2011 09 28, 00:32)
Labai lengva isteket ar vest,o va but tikram ar verta keist gyvenima,ar tai tikrai tikrai ta antroji pusele...labai sunku
Matyt dėl to paprasčiau yra tiesiog gyventi ir matyt kas ir kaip, nei stačia galva pulti į santuoką, o tik tada pagalvoti kas ir dėl ko.

Bet ne septynis ar dešimt metų
Vėl gi, yra kas ir po kelių savaičių draugystės ir romantiškų pasimatymų puola jau į sutuoktinio glėbį, yra kam ir po pusmečio "viskas aišku". Ir tarp šių sąjungų yra labai nevykusių ir net labai sėkmingų, ilgamečių, jau anūkus ar proanūkius myluoja. Nėra taisyklių. Bet svarbiausias momentas, arba tu perkandai tą žmogų, didžiuma punktų, ar suvoki, kiek jis yra ta antroji puselė, arba ne. Ir tos, kurios tiek metų tamposi su vienu vyru, po to guodžiasi, kad išbarstė jam gražiausius savo metus, vaisingiausius, atidavė savo jaunystę dovanai, gali tik guostis. Nes be jausmų, dar yra ir smegenys, protas, pragmatiškumas. Labai sveika savęs kartais paklausi "o kas iš to??"

Viskas priklauso nuo žmonių požiūrio.Mano patirtis: 9 metai sugyventinių duonos, per tą laiką du vaikai, po antrojo gimimo praėjus 4 mėn., buvo santuoka.Neseniai buvo du metai ,kaip susituokę.Tuoktis didelio entuziazmo nei aš,nei antra pusė nerodė, tiesiog galvojom, kad gal ir reikia,juk du vaikai yra, tėvai vis paspausdavo,kad netvarka,reikia tuoktis.
Baisu buvo, kas čia bus po vestuvių - pasirodo, ogi nieko , viskas tas pats,kaip iki tol, tik prisiminimų prisidėjo ir popieriukas santuokos liudijimu vadinamas.Dabar suprantu,kad mano nenoras tekėti buvo iš baimės ,kad po to kažkas pasikeis, kad jausiuos suvaržyta , pririšta prie žmogaus,priklausoma.Tikiu, kad vestuvės iki vaikų ir nepradraugavus šimto metų atrodo šventiškesnės, bet kai po tos euforijos užgriūva kasdienybės rutina, tai po to dažnai ir kyla daug problemų.Tos rutinos gal gerai ir iki vedybų paragauti. Bet... kiekvienam savo.
Baisu buvo, kas čia bus po vestuvių - pasirodo, ogi nieko , viskas tas pats,kaip iki tol, tik prisiminimų prisidėjo ir popieriukas santuokos liudijimu vadinamas.Dabar suprantu,kad mano nenoras tekėti buvo iš baimės ,kad po to kažkas pasikeis, kad jausiuos suvaržyta , pririšta prie žmogaus,priklausoma.Tikiu, kad vestuvės iki vaikų ir nepradraugavus šimto metų atrodo šventiškesnės, bet kai po tos euforijos užgriūva kasdienybės rutina, tai po to dažnai ir kyla daug problemų.Tos rutinos gal gerai ir iki vedybų paragauti. Bet... kiekvienam savo.
Na, ir aš pažįstu dvi poras: pirma jau ilgą laiką kartu, turi vaiką, nevedę dar, gyvena laimingai, antra susituokė po 4 mėn nuo pirmo susitikimo ir pažinties, vedę jau 3 metai, susilaukė vaiko, gyvena laimingai. (Na, bent jau tiek kiek matosi kitiems) Kaip viskas klostysis toliau matysim.
Nėra kažkokios taisyklės. Kai pats jauti, kad nori ir žinai kada tau laikas, tada ir laikas,niekas negali pasakyti.
Ir va aš mastau kaip Naktine, kad po santuokos kažkas pasikeis, kažkas baisaus, kažko bijau. Tai matyt dar ne laikas, jei baimė yra...
Nėra kažkokios taisyklės. Kai pats jauti, kad nori ir žinai kada tau laikas, tada ir laikas,niekas negali pasakyti.
Ir va aš mastau kaip Naktine, kad po santuokos kažkas pasikeis, kažkas baisaus, kažko bijau. Tai matyt dar ne laikas, jei baimė yra...
QUOTE(Naktine @ 2011 09 28, 09:36)
..Tuoktis didelio entuziazmo nei aš,nei antra pusė nerodė, tiesiog galvojom, kad gal ir reikia,juk du vaikai yra, tėvai vis paspausdavo,kad netvarka,reikia tuoktis.
..Dabar suprantu,kad mano nenoras tekėti buvo iš baimės ,kad po to kažkas pasikeis, kad jausiuos suvaržyta , pririšta prie žmogaus,priklausoma.
..Dabar suprantu,kad mano nenoras tekėti buvo iš baimės ,kad po to kažkas pasikeis, kad jausiuos suvaržyta , pririšta prie žmogaus,priklausoma.
Taip, tai ir yra nesituokiančių kertiniai arkliukai: būti laisvai, nepriklausomai, nesuvaržytai. Su ta vėliava ir žygiuoja. Kad betkada galėtų išeiti. Kodėl? Nes nepasitiki žmogum, nesitiki iš jo atsakomybės, atsidavimo, padorumo. Tai gi, pasilieka supaprastintą galimybę kuo paprasčiau išsiskirti. Tačiau jei geri santykiai, jausmai, padorumas, pagarba, ko bijoti, kodėl nepasitikėti tuo žmogumi? Kad su antrankiais prie radiatoriaus prirakins po ceremonijos?

QUOTE(Sindea @ 2011 09 28, 00:32)
Ne maziau bijo ir moterys.Labai lengva isteket ar vest,o va but tikram ar verta keist gyvenima,ar tai tikrai tikrai ta antroji pusele...labai sunku 

As bijojau su ex tuoktis... Matyt giliai sirdy zinojau, kad jis ne man ir buvau su juo, nes aplinkiniai ikalbejo, kad jis tinkama partija.
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 09 28, 09:04)
Bet svarbiausias momentas, arba tu perkandai tą žmogų, didžiuma punktų, ar suvoki, kiek jis yra ta antroji puselė, arba ne. Ir tos, kurios tiek metų tamposi su vienu vyru, po to guodžiasi, kad išbarstė jam gražiausius savo metus, vaisingiausius, atidavė savo jaunystę dovanai, gali tik guostis. Nes be jausmų, dar yra ir smegenys, protas, pragmatiškumas. Labai sveika savęs kartais paklausi "o kas iš to??"

As savo "graziausiu metu" nesigailiu, nelaikau ju issvaistytais, kaip tik atvirksciai, buvo viskas gerai, mielai vel pakartociau ta pati gyvenima kartu ir... lygiai taip pat skirciausi, nes tiesiog laiku pajutau, kad mes netinkam. As per tuos metus panasu, kad buvau laimingesne nei ta, kuri per sesis metus susituokia ir issiskiria du kartus.
Blogiausia tai, kad visuomeneje ji yra issiskyrus, t.y. ji nebera senmerge, o as buciau laikoma senmerge vien todel, kad nebuvo vestuviu.