QUOTE(alfija @ 2011 02 07, 12:07)
aš nebijau. Aš žinau, kad nuolat vartojant alkoloidų medžiagų turinčių preparatų išsivystys labai rimti miego sutrikimai. Ir kai jau trisdešimtmetis bus visišku invalidu galės sakyti - ačiū mama už arbatėles. Priprantama yra ne prie žolės, yra priprantama prie poveikio. O nuolat gaunat iš šalies medžiagas, organizmas praranda bet kokį gebėjimą pasigaminti pats. Ir viskas. Čia ratas ir užsidaro.
Ačiū, alfijuk, už išsamų ir tikrai suprantamą paaiškinimą bei kantrybę aiškinant.
Tikrai suprantu "profesionalo siutą"...
Arbatų nemigai gydyti nevartojam, bet jas geriams ir gersim (gal dėmesingiau seksiu žolių veikliąsias medžiagas), kaip vakarinį šeimos ritualą (gal pats ritualas, ne žolės ramina: tuo metu aptariama diena, bendraujama). Taip darė mano močiutė, mama, darau ir aš. Neatsisakysiu šimtmečiais taikytų peršalimų gydymo receptų. Turiu artimų bičiulių gydytojų. Kartais viena iš pokalbių temų tampa, kas tai yra tradiciniai gydymo metodai. Atranda jie ten mokslinį pagrindimą. Per šimtmečius tradicinė patirtis suformavo ištisą veikiančią sistemą. Praktikuoti, manyčiau, galima tik tai, ką labai gerai žinai ir tai, kas yra išmėginta. Labai džiaugiuosi, kai dar gaunu argumentuotą specialisto paaiškinimą.
Ne į temą, bet labai smalsu alfijos nuomonė apie rožės užkalbėjimą (ypač, kai nebepadeda antibiotikai, gulėjimai ligoninėse, o padeda ... bobutė).