QUOTE(Garbe @ 2012 03 07, 01:31)
Berniukus prižiūrime savanoriškos globos principu (savaitgaliais, per atosotgas, šventes, vasarą) jau 3 metai. Suptis niekuomet nebuvo nustoję. Ir supasi labai energingai.
Sakau, kad šis įprotis jau baldus laužyti pradeda ir aplinkiniams pailsėti trukdo.
Kaži, ar tai išaugama? Kaip tokiems žmonėms, vėliau, prisitaikyti? Kaip gyventi sukūrus šeimą?
Sakau, kad šis įprotis jau baldus laužyti pradeda ir aplinkiniams pailsėti trukdo.
Kaži, ar tai išaugama? Kaip tokiems žmonėms, vėliau, prisitaikyti? Kaip gyventi sukūrus šeimą?
Jus manote kad sitie vaikai taip ir nenustoja suptis? Is tikruju labai skausminga tema, nes pas mus vaikas jau daugiau negu metai, supasi kai atsibunda, kai sakau jam eik miegoti, ir jis vienas lovoje, tada pradeda suptis. Tada tenka man kartu su juo gultis, kad jis ramiai uzmigtu. Naktimis prabundu nuo lovytes garso , miegame viename kambaryje. Tai ir laukiu, kada gi pagaliau jam nereikes sito? O gal reikes visa gyvenima taip daryti? Ka jis jaucia kai taip daro? Paaugs, gal atsakys i sita klausima man