Sveikos mamytes!
Na, nebesusilaikiau ir as si karta... Lankeme eziuku grupe. Lankeme-ne visai tas zodis. Tiksliau -pasirodydavome ir vel dingdavome. Nueinam pora dienu iki pietu ir sergam. Tikrai niekad niekam neturejau jokiu priekaistu. Nesu kvaila ir bandanti ieskoti del visko kaltu. Labai gerai suprantu, kad mano vaiko imunine sistema tokia, vos tik kas nusiciaudo, susisnarglina ir ji iskart iskrenta su trenksmu. Nemanau, kad normalu eiti i darzeli kelias dienas (ilgiausiai teko isbuti penkias) ir paskui pusantro menesio sirgti. Ne siaip namie tupineti, bet sirgti. Isties ji visai nusilpo ir as pati labai pavargau. Nei i lauka iseiti, nei grynu oru pakvepuoti, nei isvis kur nors islisti. Na, manau, jus mane supratot. Bet esme stai kame. Siandien nuejome i darzeli, nusprende is jo issibraukti. Juk mes vis tiek negalime jame isbuti ne savaites. Gal kazkam kitam labiau reikia musu vietos. Ir susiduriau su kazkuo nelabai man suvokiamu. Vos tik pasirodeme, susidureme su tokiu direktores priesiskumu! Iki siandien buvau labai geros nuomones apie ja, bet po siandien... Eme vartyti lankomumo lapus, puole aiskinti, kad musu grupeje dar niekad taip nebuvo, kad visi vaikai lankytu darzeli, o yra butent taip,kaip ji sako. Nesigincyju. Isties yra vaiku visa laika lankanciu grupe. Jiems ir ju teveliams nuosirdziai pavydziu. Zodziu ji iskart uzeme kazkokia gynybine puolamaja pozicija-darzelyje silta, vaikai jame neserga ir jie (darzelis) nekalti. Lyg as nors kada nors ka nors buciau pasakiusi ar kaltinusi. Nuosirdziai-niekada. Yra, kaip yra. Kazkaip labai jau ji norejo mums atverti akis, kokie mes kazkodel esame blogi. Tiek to. Gal ji del to geriau jauciasi... Ir dar! Pasirodo mes negalime taip paprastai is jo isibraukti. Mums buvo pareiksta, kad issibraukti galime tik nuo kito menesio pirmos dienos, o, kadangi siandien yra vasario 2d., tad dar visa menesi mes privalome lankyti darzeli. Dovanokit, bet cia as suglumau. Mums buvo pareiksta, kad isibrauke mes niekad i darzeli nebepapulsim. (Na, ir bala nemate, eisim tiesiai i mokykla) bet kodel mes privalom dar menesi ji lankyti? Vel ir vel sirgti...Ar del ikimokyklinuko krepselio? Mums buvo pasakyta, kad negalime issibraukti kada norime ir kada nori darzelis, galime tik tada, kada leidzia svietimo mininterija, neva yra tokios nuostatos. Bet kokios jos? Nes pasiskambinus i svietimo mininterija apie jokias panasias nuostatas niekas nera girdejes. Tai kaip yra?
Kazkokia nesamone. Savo mergaites as i darzeli tikrai neleisiu. Nenoriu, kad ji vel eilini karta susirgtu. Bijau ir del jos ir del saves. Esu

ir kaskart susirgus jai, as vis sunkiau pati issikapstau is ligu. Bijau ir del ateinancio mazylio. Na, kiek galima...
Aisku ir pinigu uz nelankyma moketi nenoreciau. Kaip bebutu, jie mums yra dideli. Dar bandysime aiskintis kaip ir kas. Jei nebus kitos iseities, teks sumoketi uz visa menesi pilna kaina, nors ir neapsilankysime grupeje. Bus kaip bus. Bet isties tai taip pavargau visiems uz viska, ir dar neaisku uz ka moketi...
Nezinau, del ko parasiau. Bet ar kas esate susidure dar su panasiu absurdiskumu?
Tiesa, o del aukletoju... Jurga yra labai nuostabi aukletoja. Labai gaila, kad ne ji pagrindine. Tiek meiles ir rupescio del vaiku! Dar siame darzelyje yra tokia man pazistama aukletoja Kristina. Va, kad daugiau tokiu aukletoju, tada ir musu vaikams beliktu tik pavydeti.