Ar abejojote prieš įvaikinant?

jeigu Jūs vaikinatės vaiką turėdami savo- jo atžvilgiu elgiatės nusikalstamai.

man atrodo, naivu tikėtis, kad būna nesužeistų paliktų vaikų. tai beveik neįmanoma. vien emocijos prieš gimstant jau sužeidžia.

jūs užsienyje? ar ten privalomi tokie kursai kaip Lietuvoj? ar buvot?





gal galit plačiau pagrįst savo nuomonę? įdomu

as nesu is tu naiviuju,zinau ir maciau kad tikrai yra imanoma,pvz Tailando,ivairiu Afrikos saliu,galima ir Lietuvoj.Man atsiunte dokumentus su siulomu vaikuciu istorijomis,jos baisios,skaitai ir negali patiket,turbut mane lb isgasdino...Kursai privalomi taip yra 4,ne dar nelankiau...Sukilo didziules emocijos gavus popierius,suabejojau ar tikrai susitvarkysiu,todel ir rasineju cia

Papildyta:
[quote=Andro,2014 03 01, 22:12]
jeigu Jūs vaikinatės vaiką turėdami savo- jo atžvilgiu elgiatės nusikalstamai.
[/qu
ka jus turite galvoje?gal galima placiau?nezinau ar supratau teisingai,turint savo vaiku negalima isivaikinti?kuo tai nusikalstama ivaikintojo vaikiuko atzvilgiu?

jeigu norite tik kokybiško nesugadinto vaiko, tai verčiau susilaukt biologinio, daugiau šansų, kad būsit patenkinta "produktu". apskritai tokiu atveju, mano supratimu, nereik įsivaikint. pasiryžimas turi būti daug didesnis nei baimė dėl vaiko traumų. turint omenyje, kad užsienyje įvaikinimas dar yra ir pinigų klausimas, tai galimas dalykas, kad ir aprašyme nesužinosite visos tiesos. argi gali kokios vaiko teisės žinoti viską, kas vyko su biomama, kas vyko šeimoje, ar nepatirtas seksualinis ir fizinis smurtas? kad to nebus aprašyme, tai nereiškia, kad tas vaikas bus mažiau sužalotas nei su baisesne žinoma patirtimi. jūs verčiau palaukit, pereikit kursus, apsilankykit pas psichologą. dalykas rimtas. jeigu jus taip sukrėtė vien aprašymai, kaip įveiksit vaiko paauglystę?

Matyt nemoku skaityti tarp eilučių, nepastebėjau, kad rašytų, kad nori tik kokybiško nesugadinto vaiko

Mane irgi yra sukrėtęs ne vienas aprašymas. Ir dabar sukrečia, nors jau du vaikai įvaikinti. Ir ką? Tai neturi nieko bendro su tuo kaip įveikinėjame paauglystę.

Tiesiog tos traumos būna labai skirtingos. Ir sau pasakyti, kad susidorosiu su bet kokia situacija yra per drąsu. Dėl to ir būna abejonės, nerimas.

ieško "nesužeisto". tikisi tokį gauti iš trečiųjų šalių ar LT. man tai asocijuojasi su kokybės paieškom. esu įsitikinus, kad nebūna "nesužeistų" ir įvaikinimas ar globa neturėtų būti orientuotas į lengviausių, pageidautina visiškai nesužalotų, vaikų paiešką, nes ne patirties aprašymas viską nulemia, pvz. lytinį smurtą patyręs mažametis nebūtinai bus prastesnis, netinkamas įvaikinimui.

mano pačios aplinkoj yra du atvejai, kai įsivaikino "nesužalotus kūdikius" ir nusivylė. bet problema, mano akimis, ten tikrai ne vaikuose ir ne jų kilmėj, o požiūryje, kad iš įvaikinto vaiko gali drįsti reikalaut "kokybės":

1. įsivaikino vienišos žuvusios moters mergytę. o iš jos, o košmare, nieko nesigavo: kad ir kiek bandė įtėviai ją padaryt "normaliu" žmogumi, ji vis tiek nebaigė mokslų. (ironizuoju, jeigu ką)

2. įsivaikino ne alkoholikės, o šiaip vienišos nelaimingos paliktos 10mėn sūnų. iš to vaikelio išaugo sunkus vaikas, sunkus paauglys. žolė, vagystės, bėgimai iš pamokų. dori įtėviai tampė po psichologus, psichiatrus, dauguma rasdavo hiperaktyvumą, vienas vaiko depresiją.

Abiem atvejais šeimoj, giminėj, aplinkoj girdima išvada:"na ir genai! kokia prigimtis, mes tam vaikus tiek davėm, o jis šitaip...."
Man tai atrodo žiauru, kad žmonės įsivaikino nesuprasdami, kokia tai rimta ir sudėtinga situacija, kad 10mėn kūdikis jau yra su didžiuliu netekties bagažu, kad tai nėra tik miela graži lėlytė 10mėn ramiai pralaukusi savo naujų tėvelių lovytėj. kad viskas, kas patirta net ir motinos įsčiose, gali turėti ir greičiausiai viena ar kita forma turės atgarsį ateityje. ir tie, kas nori įsivaikinti, turi suprasti, kad nesužeistų NE-BŪ-NA.

o šiaip labai gerai, kad žmonės abejoja. vadinasi, mąsto

Manau, kad verta GERAI paieškoti kiek galima mažiau sužeisto. Normalu, kad ne kiekvienas sužeidimo laipsnis įveikiamas kiekvienam...
Dabar nebesielgčiau taip pat naiviai, kaip jūs...bla bla bla, nesužeistų nebūna ir t.t... labia svarbu KAIP IR KIEK sužeistas, ir ar aš pajėgi tvarkytis su TOKIAIS sužeidimais.
Jūsų aprašytais atvejais nepajėgė susitvarkyti su MINIMALIAIS (anot Jūsų) sužeidimais.

aš niekaip nesielgiu, šiai dienai tik plepu ir nepuolu nieko daryt neapsvarsčius.

ne nepajėgė, o tiesiog turėtų susitaikyti, kad negali kito asmens valdyt 100proc., nereikia dėl to graužtis ar ieškot kaltų, nereikia susikoncentruoti tik į tas bėdas. tiesiog yra kaip yra. pasaulis margas, vaikų visokių yra. gi ne žmogžudžiai išaugo, ne kalėjimuose sėdi (vagystės smulkios, tikiuosi, išaugs, subręs vaikinas, kitu atveju išvis reikia džiaugtis, kad kasininkė, o ne moterų pataisos namuose ar kur viešnamyje Vokietijoje, šeimą normalią moteris sukūrė)

as sakau kad neieskau kokybiu ir idealu,vis kazka dadedate,nu bet tai niekis...Svarbu kad jus diskutuojat,man tikrai labai svarbi kiekviena nuomone,nesijauciu tvirtai siame apsisprendime...Deja,aprasymuose butent visi vaikuciai buvo seksualiai isnaudojami,plius dar kai kurie kankinami fiziskai,laikomi baisiose salygose ir t.t,jie visi pazeisti psichiskai,reikalingos pagalbos jiems is ivairiu specialistu,todel ir nesu tikra,ar as jiems busiu didesne atrama ju gyvenime,ar visos tos tarnybos ir specialistai...

Tikiuos jei rašote taip tvirtai tokią nuomonę, tai turim teisę į diskusiją . pakomentuokit plačiau, nes matau ne man vienai tai įdomu ? Turiu tris savo bio, ketvirtas įvaikintas ? kame nusikaltimas ?
gal galima jūsų nuomonę . ačiū .

tiesiog kelios žinutės neaiškios

kaip gaila...