Vaida2D, po truputi atsiras tos tradicijos tavo namuose.Matys tavo vyras,kaip jus su mazaja laukiat, puosiat namus, dziaugiates, ir jis uzsikres ta nuotaika. O mazoji pradzioj priims kaip zaidima,veliau tie malonus dalykai bus jau kaip vaikystes prisiminimai.
Musu eglute irgi vos ne palubej, kitaip kazin kas is jos liktu.
Gin, tai ar namai savi ar tevu namai, gal ne tiek svarbu. As irgi augau tik su mama, tetis mire kai man net pilnai 4 metuku nebuvo. Tos tradicijos nebuvo kazkokio ypatingosd, gal daugiau kaip butinybe, kad taip reikia.Nemoku tiksliai pasakyti. Veliau, kai as savo seima jau turejau, mama pasake- tu dabar gaspadine, daryk kaip tau patinka, Tada ir patiekalu jau budavo reikiamas skaicius.O anksciau , kai buvom dviese,budavo ir duona kaip patiekalas. Budavo plotkeliai,sienas,kuciukai,laselis vyno,o valgiu minimaliai.Kiek gali dviese suvalgyti.
Tiesiog as po viena kita dalyka vis "priklijuodavau" prie viso to laukimo ir ruosos.
Butinas patiekalas isliko burokeliu sriuba su dziovintais baravykais.Tik aguonu pieno nemego nei mama,nei as. Tai jis kazkaip ir pasimirso
Peledziuku pokalbius girdejau
Pradzioj nejauku, bet dabar jau zinau ,netgi laukiu kada cia jie prades aiskintis santykius.
Ir liūdniausia, kad kai niekam išskyrus tave nereikia tos šventės ir tradicijų, tai nieko per daug ir nepakeisi... Bet juk galėtumėt pas tavo mamą važiuoti Kalėdų dieną šventinių pietų 
Aptemtukas jis kaip kojne 
o tam mašinų turguj tokių stalų kartais nematei? būtent tokiom kojom, apvalių ir pasiplatinančių 
