Vat ruošiuosi Kalėdoms, Kučioms ... ir susigraudinau

Šiaip Kalėdas visada sutinkame pas mano tėvus, nes nors šiek tiek gilesnės tradicijos nei vyro tėvų... Gaila, kad labai miglotai pamenu Kalėdas pas senelius

, nors pas juos augau iki 8 metų... mat senelis buvo " Komunistas

, užtai sedėjęs konclagery, o po konclagerio vos neišvežtas į Siberiją, užtat, kai pas jį 1947 kažkur atėjo kažkoks CK narys kviesti iš naujo į komunistus - atsisakė ir suplėšė senajį komunistų bilietą, bet taip ir liko visa gyvenimą netikinčiu.... ateistu....Baba...atsikelusi iš Belorusios ( iš čia mano ugningas būdas ) atvirkščiai - rytas vakaras pietūs bažnyčia

, ir mane tąsėsi kartu

Pamenu tik, kad su seneliu eidavom eglutės į mišką kirsti

( nors žemė buvo nacionalizuota, mes vistiek išdidžiai eidavom jos kirsti į savo " buvusį " " esamą " mišką...... pamenu, kaip diedukas sakydavo, kad ankščiau ar vėliau tai bus mano....... taip, dabar jau mano, bet nebedžugina, nes nei dieduko nei babos nebėra... ) O mano tėvai...... gyvenimo įskaudinti, vėtyti ir mėtyti.... tėtis 6 metus kaip disidentas praleido už grotų, mama likusi su vienerių metų kūdikiu ant rankų susirgo taip, kad dar dabar nelabai atsigavus... taigi lyg ir yra tradicijos, lyg ir nėra..... Pati atžalų neturiu, neturiu kam perduot meilę, rūpestį ir globą.... nebent krikštodukrytei ir 2 netikriem ( nes ne mes krikštijom, bet taip jaučiames ) krikšto sūnums... bet vėlgi.... tik aplankyk juos ir iš karto išgirsti " ką šį kart man nupirkai? "... deja, laukia ne manęs, o dovanų, į kurias sudedu tiek meilės ir globos ir rūpesčio....
Tiesiog linkiu ramių Kūčių gražiam, mielam šeimos rate, linksmų laimingų džiugių Kalėdų, meilės laimės ir sveikatos Jums ir Jūsų šeimoms