QUOTE(balta @ 2010 01 01, 21:45)
Ar apie šias dar nerašei, ar aš netyčia pražiūrėjau?
Apie Pedrą Paramą arba rašiau, arba įsivaizduoju, kad rašiau
Tai tas magiškojo realizmo pradininkas, ne toks spindulingai žėrinčiai komercinis kaip Marquezas, kuris, beje, jį sakosi mintinai mokėjęs ir iš jo mokęsis, bet niūriai gotiškas, minimalistiškas, keistas, o mane labiausiai nupirkęs tokiu prijomu, kai (neskaitykit neskaitę, tai sugriaus jūsų būsimą malonumą)
pagr. herojus, labai realistiškas, numiręs vidury knygos, pasakojimą pirmu asmeniu tęsia iš po žemių ir tiek pat realistiškai. Gūūūduuuu
Tai klasika, šiaip, buvo mano skylė išsilavinime daugel metų, o jos užkimšimas labai pasiteisino
Apie kitas dvi nerašiau. Dubravka dar bręsta, o Barnesą kai skaičiau pavasarį, oi, kaip spirgėjau, kaip norėjos pasidalyt. Pirmiausia, Kiulkiui mintyse siūliau šitos knygos trečią skyrių, kuriame pasakojama apie Medūzos plausto istoriją ir pagal ją sukurtą paveikslą, tai dėl to, kad tuo metu jo, t. y. Kiulkio, salone jis pats ir kalbėjo apie kai kuriuos paveikslus diskusijoj apie Mirtį Venecijoj (paveikslai buvo tiesiogiai nesusiję, bet lygiai dėl to ir dabar šią rekomendaciją perduodu). Visi 10 skyrių superiniai, juos jungia tam tikri motyvai: vanduo, katastrofos, švariųjų ir nešvariųjų atskyrimas, ir tam tikras stilius, turbūt autoriaus humoras (apie tvaną: Lijo 40 dienų ir 40 naktų? Na jau ne, juk tai būtų buvusi paprasta angliška vasara čia ne citata, nes knygos neturiu, o perduodu kaip tai prisimenu). ½ skyrius, pasakojantis apie svarbiausią dalyką gyvenime meilę, nuvylė. Todėl, kad tikras rašytojas nefilosofuoja ir nepamokslauja. Man šitas romanas turėtų vadintis 10 pasaulio istorijos skyrių
QUOTE(balta @ 2010 01 01, 21:45)
Bet priminei man ne tik, kad man didžiojo ekrano malonumai neprieinami, bet ir užmynei ant nuospaudos, kad apleidau savo mylimą skyrelį
, ale pati mane ir atitempei į KSK, o laiko viskam praėjusiais metais neužteko
. Žadu pasitaisyti
, jei vėl kokios aplinkybės neiškrės pokšto.
Buvo kas išgirdo
Aš irgi grįšiu. Rašysiu ir ataskaitą 2009-ųjų. Dabar, laikinai, kursuoju tarp ligoninės ir namų, tai parašysiu vėliau.
QUOTE(balta @ 2010 01 01, 21:45)
Filmų sąraše radau ir vieną, tiesiogiai susijusį su mano 2009 m. nuograuža: Marguerite Duras "Hirosima, mano meilė". Atidėjau paskaičiusi kažkiek puslapių, nes nutariau, kad šiuo atveju man
Aš tai pirmiau skaičiau, ir nečiut nesigailiu. Net ir nežinojau, beje, tada, kad scenarijus. Čia apskritai mano mėgstamiausia Duras knyga: Moderato cantabile ir Hirosima, mano meile in 1. Nors, aišku, dėl pirmojo kūrinio, dėl jo
QUOTE(agnuzeb @ 2010 01 02, 23:29)
Ir dar siulyciau pskara iteikti Savunei, Anei, Darbingai ir Baltai
pskara tipo po skarą? Aš iškart savąją tada griebiu, nes mat jau į Stambulą bilietukai e-kišenėj, o skara labai pravers tenai gintis nuo rūsčiųjų išakų
