QUOTE(Jurzole @ 2009 12 15, 15:39)
Ai, siaip tai labai sunku paaiskinti ir pailiustruoti visus tuos niuansus, kalbant apie skirtumus tarp ivairiu saliu. Vienintele isvada, kurios as kol kas priejau, yra tai, kad rojaus is tiesu niekur nera
, ir kad zmogiskoji prigimtis visur yra ta pati. O pilietiskumo/samoningumo koeficienta (salies mastu) nulemia visgi pragyvenimo lygis... sakykit, ka norit, o as tebelieku tuo isitikinusi
Nu nesiseka man aiskiai mintis destyti...
Sunku nesutikti. Ir mintis labai aiškiai dėstai.
Tačiau aš įsitikinusi, kad pragyvenimo lygis yra tik viena iš sudedamųjų pilietiškumo/sąmoningumo dalių.
Per didelis "riebalinis sluoksnis" taip pat kartais trukdo judėti ir mąstyti pilietiškai. Kai visuomenė orientuota vien tik į perteklinį vartojimą, tuomet ir sąmoningumas apsnūsta. Pilietinis sąmoningumas, man regis, stovi ant moralinio/vertybinio pamato. Jei tokio pamato nėra, tuomet galimi patys nemoraliausi įstatymai ir visuomeninės santvarkos. Žmogiškąjai prigimčiai, kuri , kaip mes teigėme, yra netobula ir nuodėminga, galima įteigti daug ką, pvz. kad viena tauta yra geresnė ir vertingesnė už kitas , arba, kad galima vogti prisiduriant prie atlyginimo. Tiesa, šis atvejis labiau įmanomas sunkmečiu, na, o kai yra per didelis riebalų sluoksnis, tuomet dingsta motyvas siekti kažko daugiau, galvoti giliau. Atsiranda tarsi savotiškas "aklumas", toks vaikiškas ir niekuo nepagrįstas optimizmas.
Tad, kur tas aukso vidurys? Kaip jį pasiekti? O gal tai ir yra Pažadėtoji žemė, o krikščioniškai tariant, Rojus.
labai reikia, o as net neisivaizduoju kur tai, nors Kaune ir gyvenau studiju laikais 
