Kai vyras išsigalvoja įvairius dalykus

Sveiki,
Manau kiekviena esame susidūrusi ar žinome,kad vaikai išsigalvoja įvairius nebūtus dalykus...bet čia vaikai...dėja taip daro ir mano vyras,dažnai pats susimaišo,man pasako vienaip,kažkam kitam kitaip.Sakykim nuperka kokį daiktą,pasako,kad kainavo sakykim 100lt...prie manęs,bet jau sako broliui,kad mokėjo 150lt.,savo mamai vėl kitą sumą,galų gale paklausiu,tai kiek iš tikro mokėjai,jis net nepasimetes pasako,kad 100lt,tik susimaišė sakydamas kitiems,tada pasimetu ir nežinau kuom tikėt,kiek jis iš tikro mokėjo.Konkretesnė situacija,kai jis pasakė,kad jo brolis nori pagyvent pas mus,nes nesutaria su tėvais(kad nesutaria,tai ir aš žinau).Susitinku aš tą brolį(mes labai gerai sutariam),ir paklausiu dėl kraustymosi pas mus,tai jis tada nustemba,sako gyvenime taip nesakiau.Kažkada ir išsišnekėjom su jo broliu apie jo tokius susigalvojimus,sakė,kad toks jis yra.Mano tėtis su juo dirbo,tą patį pastebėjo...Vienas jo bendradarbis buvo pas mus svečiuose,tai numetė tokią frazę,kad jis "fantastas" ,čia sakinyje viename nuskambėjo.Ir tokių panašių situacijų pilna,jos yra išgalvotos,net nerašau,kad sumeluotos,o tiesiok kartais iš oro paimtos,bet kas keisčiausia skamba realiai,kad patiki,tik po kiek laiko iš kitų žmonių bendrų kalbų suprantu,kad jis man pripasakojo nesamonių.Žinoma yra ir teisybės pasako,bet tada jau nebežinau ar tikėt ar ne,kol su laiku nepaaiškėja.Kas svarbiausia,tai nėra piktybiniai melai kažkokie,aplamai tai nepiktybiška,atrodo,kad susapnavo ir papasakoja apie tuo metu aktualius dalykus,tik realiai po kiek laiko paaiškėja,kad nieko panašaus nebuvo.
Gal atsiras mamyčių psichologių ar gal kurios vyras ar pažystamas toks yra(jei dar tokių yra ),tiesiog tokios situacijos kartais mane pastato į nepatogią situaciją,ar tiesiog pati jaučiuos apgauta,nieko nežinanti,pradžioj dar nebuvo didelės bėdos,bet dabar tiesiog sunku taip gyvent,kai nežinai ar tai tiesa ar vėl išsigalvojimas.Bandžiau psichologijoj domėtis,nieko neradau...Tikiuosi supratot "bėdą" ir galėsit padėt.
Pati bandžiau su juo kalbėt apie tai,jis tyli,nieko nesako,apsimeta,kad negirdi arba nusuka kalbą.Aš labai abejoju ar išeitų pašalint šitą jo "bėdą".Ar čia jo toks būdas,ar psichologinė problema.Aš jį myliu ir visada "nuleidžiu" jo tuos išsigalvojimus,bet kuo toliau vis darosi sunkiau...

Na, tikrai nesu psichologė, tik galvoju, kad jeigu dar taip nėra, tai vistiek greitai bus taip, kad tu tikrai pradėsi nepasitikėti juo. Negalėsi tikėti tuo ką jis sako. O tai jau yra labai nekas. Manau, kad taip reikėtų ir pradėti su juo kalbėtis.
O ką jis sako, kodėl taip "meluoja"?

Na MB nera toksai ir as ne,na ir is seimos tokiu nera.Bet pazinojau pora tokiu zmoniu--keisti jie man --meluoja ir patys nesupranta-kad vistiek suzinosi teisybe ir jiems simtas metu del to .Nzn kaip reiktu kovoti su tokiais,bet manau,kad yra seimu ir jie kazkaip gyvena.Laikykites tik tiek galiu patarti,o ka jau nuspresite,tai jau cia tik jums zinoti

Turim artimųjų tarpe tokį žmogų. Į jo kalbas nebekreipiam dėmesio, bet mums kas - gyventi kartu nereikia. Mėginau ieškoti informacijos šia tema, rimtų mokslinių straipsnių neradau, bet iš to ką perskaičiau tampa aišku, kad tai - patologija.
http://mano.zebra.lt...norastis/92117/.
http://lt.forum.26l....ai-topic1810058

Turejau drauge tokia. Praejo truputi laiko, kol supratau, kad ji nuolat meluoja (visiems, ne tik man), issigalvoja ivairius ivykius/nuotykius. Meginau ja aukleti, t.y. gedinti, prasyti, kad nemeluotu nors man. Nepadejo. Ji eme pykti, kad prie jos kabinejuosi ( ???). Draugyste nutraukiau, nes negalejau su tuo susitaikyti. Koks gi gali buti bendravimas su zmogumi, kai jo besiklausydama nuolat galvoji: sako tiesa ar meluoja? Suprantu temos autore ir uzjauciu, bet nemanau, kad yra vilties ka pakeisti. Uzjauciu dar ir del to, kad draugai nuo jusu gali nusisukti, nes kas gi nores bendrauti su tokiu "fantastu"...

Ačiū visoms už komentarus.Straipsniukus pasiskaičiau,šį bei tą tinkamo radau - ačiū .Dėl draugų,tikimės nenusisuks ,yra tokiu,kurie nuo mokyklos ir bendrauja.O šiaip pagrinde šeimos.
Aš ir manau,kad tai nepataisomas dalykas...pagyvensim-pamatysim,kaip čia bus...matyt teks susitaikyti gal neprieisim iki drastiškesnių priemonių,nes šiaip yra nuostabus žmogus...yra vyru kur su didesnėm ydom.

Sveikinu, Enora, jei turit tiek stiprybes, kad su tuo susitaikyti. As negaleciau. Tik norejau paklausti, ar ir jusu draugystes laikotarpiu jis nuolat meluodavo? O gal tuomet nemelavo? Tada jau butu tikimybe, kad gal bent truputi pasitaisys...

Galbut tai ne issigalvojimas, o tiesiog toks charakterio brouzas - nekreipti demesio i smulkmenas, interpretuoti. Kalbant apie daiktus, zmonai dazniau sakoma mazesne suma (neislaidauju) o prie svetimu - didesne (galiu sau leisti). Ypac jei daiktas kainavo 119.99 ir tiksliai neprisimenama kaina, toks atvejis tikrai galimas.
Su apsigyvenimu - gal snekejo su broliu ir jam issprudo, kad noretu/butu smagu/blogiausiu atveju tektu pagyventi pas jus, o vyras perspejo is anksto arba blogai suprato tai.
Darbe tenka bendrauti su labai daug skirtingu zmoniu, esu pastebejes kad zmogaus nuomone ar tiesa viena ar kita tema gali paskeisti per diena, kad ryte sako viena, o vakare visai ka kita ir pats to net nepastebei. Ir tai tikrai nera psichikos liga..

1.Kai znomai sakoma viena suma, o draugams kita, tai nera nekreipimas i smulkmenas ar interpretavimas, o melas. Nekreipimas demesio i smulkmenas, tai yra kai sakyciau "na nezinau, kiek tiksliai kainavo, gal 119, gal 129, nepamenu tiksliai". Bet ne kai vienam sakoma 100, kitam 150, o paskui vel 100. Cia jau yra akivaizdus melas (o zmonai pasakyta netiesa tai irgi yra melas).
2. Nuomone gali keistis, bet tiesa???? Tiesa keistis negali! Gali keistis nuomone, tokia kaip "man patinka geltonos spalvos megztinis", o kita diena sakyt "nu nepatinka sitas geltonas megztinis". Bet jei zmogus viena diena sakys, kad vasara buvo Egipte atostogaut isvaziaves, o kita diena sakys, kad visa vasara niekur is namu nebuvo isvaziaves, tai cia skaitysis tiesios pasikeitimas? Ne. Kazkuris jo pasisakymas apie vasara bus melas.

pilnai sutinku, nes as pati kartais "nusifantazuoju"... Nezinau kodel, bet jei nenoriu sakyti kiek tas daiktas kainavo, tai imu ta suma snekedama vieniem padidinu, kitiem sumazinu, o koks cia skirtumas... Nieko nematau cia blogo, cia toks bruozas Meluojama gi nepiktybiskai

Buvo nuo pat pradžių,tiesiog dar nepažinojau tiek gerai ir labai neatkreipiau dėmesio,o tik po laiko susidėliojo viskas...prisiminiau dabar dar vieną atvejį.Kai pradžioj draugystes,maždaug po mėnesio pasakė,kad užsakė man grandinėlę ir turėtu greit padaryt , aišku nustebau ir nelabai patikėjau,nes buvo nelogiška ,kadangi buvom nedaug pažystami,bet ir neėmiau per daug į galvą.Aišku tą grandinėlę daro iki šendien .Kartu ir juokas ima,bet ir erzina,kam bereikalingai sakyt tokius dalykus.Ir daug tų tokių atvejų,tiesiog "nuleidi" ir tiek,bet kai kabama apie rimtesnius dalykus,imi galvot tikėt ar ne.
Papildyta:



Matot,gal aš per daug noriu,bet kadangi gyvenam kartu ir norėčiau,kad tai tęstusi iki gyvenimo galo,norėtūsi tikėt,pasitikėt,kad bent man sakytų kaip yra.Būna kiekvienam,kad nepasakom,nedasakom ar kiek pridedam kartais.Bet kas liečia jį,tai jis man pasako,kad pvz. šnekėjo su savo mama apie kažkokį dalyka ir,kad ji dar su manim pašnekės, o su ja kai susitinku,nieko ji man nesako,o kai užklausiu nustemba...nu ir pan. ,tai ir pačiai kažkaip nemalonu. Gal jei man taip vienai atrodytu,tai galvočiau,kad pati išsigalvoju,bet,kad ir iš aplinkinių(jo draugų ar giminaičių) esu netiesiogiai,bet bendraujant kompanijo ir pan.,kad ka jis pasako,jie net nebekreipia dėmesio ar kaip čia paaiškint,ar tiesiog nežiūri rimtai į jo pasakymus,tai aš ir pradėjau po kiek laiko stebėt ir pastebėt jo tuo išsigalvojimus.

Man tai iškart kyla klausimas - ar Jūsų vyras sąmoningai bando nuo Jūsų slėpti kažką ir dėl to meluoja ar visgi jis tai daro nevalingai? Grubiai tariant sakyčiau, kad jei vyras sąmoningai meluoja, tai kažkas netvarkoje santykiuose (nepasitiki Jumis, negerbia, išduoda...), o kai meluoja nevalingai - kažkas netvarkoje su vyru. Man panašiau į antrą variantą.

Turėjau aš vaikiną, kuris, kaip paaiškėjo po to, kai nutraukėm santykius, man buvo primelavęs oj kiek visko - nuo smulkmenų iki didelių dalykų, pvz, pasakojo, kad slaugo vėžiu sergančią mamą arba kad pačiam diagnozuotas vėžys, nors abu gyvi sveiki iki šiolei. Tikėjau juo, nes pirmi rimti santykiai, ir taip auklėta esu - sunkiai patikiu, kad žmonės nori mane apgauti. Pasirodo, aplinkiniai matė jo melagystes, bet man nieko nepasakojo, tiesiog žinojo apie jo šitą "bruožą" ir tiek.

Kodėl žmogus taip elgiasi? Man pirma mintis - kad tai žmogus iš nepalankios šeimos, konkrečiau - iš alkoholiko (maniškis toks ir buvo). Alkoholikų vaikams būdinga meluoti, fantazuoti, nes taip jie a) išmoksta gintis nuo sunkiai pakeliamos realybės;b) susikuria fantazijų pasaulį, kuriame saugiau, geriau nei namie; c) saugo savo šeimos paslaptį. Ilgainiui tai tampa įpročiu, o įpročių, kaip žinia, mes taip paprastai neatsisakome... Apskritai kalbant, jei žmogus meluoja, vadinasi, jam kažkada toks elgesys buvo naudingas (pasirodyti geriau nei esi, būti priimtam, nuslėpti kažką svarbaus) ir iki šiol jis nėra išmokęs bendrauti nemeluodamas. Aš taip suprantu.