QUOTE(enora @ 2009 12 22, 14:20)
prisiminiau dabar dar vieną atvejį.Kai pradžioj draugystes,maždaug po mėnesio pasakė,kad užsakė man grandinėlę ir turėtu greit padaryt , Aišku tą grandinėlę daro iki šendien .
Papildyta:
Matot,gal aš per daug noriu,bet
Papildyta:
Matot,gal aš per daug noriu,bet
Del tos grandineles... tai gal reiketu uzsiminti, kad gal ilgokai ja daro
O kodel per daug norit. As su savo vyru esu isgyvenusi jau daugiau kaip 6 metus ir tikrai galiu pasakyt, kad jis man arba nera sumelaves, arba as to nezinau. Visiskai, nei vieno karto! Toks musu susitarimas nuo pat draugystes - nenori sakyt, nesakyk, bet nedrisk man meluot! Buna, kad ir as kazko nepasakau, nutyliu arba atsakau: nesakysiu. Bet nemeluoju jam. Todel ir stebiuosi, kaip galima gyvent su "fantastu". Juk jei man meluotu, prarastu pasitikiejima ir PAGARBA, o pagarba seimoje manau, kad yra svarbiausia.
QUOTE(artitoli @ 2009 12 22, 16:41)
Turėjau aš vaikiną, kuris, kaip paaiškėjo po to, kai nutraukėm santykius, man buvo primelavęs oj kiek visko - nuo smulkmenų iki didelių dalykų, pvz, pasakojo, kad slaugo vėžiu sergančią mamą arba kad pačiam diagnozuotas vėžys, nors abu gyvi sveiki iki šiolei.
Jetus! Ne Arunas kartais Turejau toki ikyroka gerbeja. aiskiai pasakiau, kad nieko tarp musu nebus, tai atleke i namus, kai atidariau, tai prie duru bliove, kad ka tik is daktaro, jam vezi diagnozavo, nedaug gyventi beliko... Ai, gyvas iki siol,o jau virs 10 m. praejo.