QUOTE(enora @ 2009 12 22, 14:20)
prisiminiau dabar dar vieną atvejį.Kai pradžioj draugystes,maždaug po mėnesio pasakė,kad užsakė man grandinėlę ir turėtu greit padaryt
, Aišku tą grandinėlę daro iki šendien
.
Papildyta:
Matot,gal aš per daug noriu,bet


Papildyta:
Matot,gal aš per daug noriu,bet
Del tos grandineles... tai gal reiketu uzsiminti, kad gal ilgokai ja daro

O kodel per daug norit. As su savo vyru esu isgyvenusi jau daugiau kaip 6 metus ir tikrai galiu pasakyt, kad jis man arba nera sumelaves, arba as to nezinau. Visiskai, nei vieno karto! Toks musu susitarimas nuo pat draugystes - nenori sakyt, nesakyk, bet nedrisk man meluot! Buna, kad ir as kazko nepasakau, nutyliu arba atsakau: nesakysiu. Bet nemeluoju jam. Todel ir stebiuosi, kaip galima gyvent su "fantastu". Juk jei man meluotu, prarastu pasitikiejima ir PAGARBA, o pagarba seimoje manau, kad yra svarbiausia.
QUOTE(artitoli @ 2009 12 22, 16:41)
Turėjau aš vaikiną, kuris, kaip paaiškėjo po to, kai nutraukėm santykius, man buvo primelavęs oj kiek visko - nuo smulkmenų iki didelių dalykų, pvz, pasakojo, kad slaugo vėžiu sergančią mamą arba kad pačiam diagnozuotas vėžys, nors abu gyvi sveiki iki šiolei.
Jetus! Ne Arunas kartais
