Kokia begalinė mamos stiprybė ir koks gerumas...Kokie gražūs, kokie gilūs ir švelnūs žodžiai išsakyti, kai širdį skausmas drąsko.
Stiprybės ir ramybės Jums...
Seniai mano močiutė(amžiną atilsį) pasakojo istoriją, o gal tik legendą, nežinau, kaip ten iš tikro buvo. Istorija tokia- palaidojo mama savo mažutėlį vaikelį. Ir ilgai verkė. Prisisapnavao jai tas vaikelis, vilkintis baltais iki žemės marškinėliais, paprašė-"mamyte, nebeverk, kai tu verki mano marškinėliai visai šlapi lieka, o kaip man ten su šlapiais vaikščioti?...