Ice, žinoma tau spręsti, tačiau nemanau, kad jums būtų blogiau, jei pasakytum teisybę.
Nanuk, aišku, gal tavasis mažylis išaugs, duok Dieve. Maniškis, koks fainuolis bebūtų, tačiau tikrai iš jo elgesio ypatumų galima nuspėti, kad jis kitoks, ypatingas.
Ir galėčiau užsimušdama meluoti... kai artėja 6 metai, nelabai ką jau jau ir beprislėpsi. O sakau tiems, kuriems aiškinti nedaug reikia.
Ice, tavo padėtis dėkingesnė, medikai yra medikai. Ir jei jie nesusidūrę, jie pasikaitys. Tau lengviau bus.
Jonukas neužmirš, tačiau gali būti trauma. Baisiausiai, jei niekas kitas negali jo suprasti, kaip tu supranti.
o kodėl tokios normos egzistuoja? nes kažkas tokias sukūrė, o mes matom, kad blogai sukūrė, tai kas mums draudžia perkurti? Juk čia mums reikia pagal jas gyventi, tai susikurkim tokias, kad visiems būtų smagiau, o ne tokias, kad reikėtų bėgti ir slėptis. Žmonės juk darė daug klaidų, pvz manė, kad žemė plokščia, degino kitus ant laužo, išsirinko Hitlerį ir tt. Tai jeigu būtų normalus jūsų požiūris, kad reikia formuotis pagal egzistuojančias normas, tuomet autistai išvis būtų deginami ant laužo, ar dar kas blogiau būtų. Be to, net jeigu jūs pasiliksit prie to, kad reikia derintis prie tų, kurie yra tokie dėl savo neišmanėliškumo, ar tikrai jūs gyvensit pilnavertį socialinį gyvenimą? Ar čia skaitosi pilnavertis, kai nuolat bijai žmonių, kad jie ko nesužinotų, neužsipultų, nemuštų?
Dar noreciau pridurti, kad daug kas priklauso nuo sutrikimo sunkumo.
Pvz ICE atveju yra tikimybe, kad Jonas pasivys, pasitaisys laikui begant ir neliks to sutrikimo.
Bet jei sutrikimo laipsnis yra sunkus, tuomet manau slepti yra kvaila.
Man psichiatre Levo ta pati patarinejo ir pasakojo apie seima, kuri augino mergaite su ivairiapusiu, ir neigaluma turejo, ta mergaite nezinojo nieko iki 18 metu ir po to jai niekas nepasake, mokesi normalioje mokykloje ir viskas buvo daugmaz normaliai, o jei pasakytu aplinkiniams ir ji pati zinotu kas butu? Ji uzsikabintu sau stampa: esu autiste. Atsirastu kompleksai. Aplinkiniai jei net neskriaustu bet nuolaidziai su ja bendrautu, vis vien laikytu kitokia, nesveika... kam to reikia???
Papildyta:
Na F, esate idealiste. As esu realiste. Gyvenimas yra toks koks yra. Vienas lauke ne karys ir jei zmogui nepatinka jis gali negyventi galu gale... Na ziauriai issireiskiau, bet ... taip yra.
Pvz ICE atveju yra tikimybe, kad Jonas pasivys, pasitaisys laikui begant ir neliks to sutrikimo.
Bet jei sutrikimo laipsnis yra sunkus, tuomet manau slepti yra kvaila.
Man psichiatre Levo ta pati patarinejo ir pasakojo apie seima, kuri augino mergaite su ivairiapusiu, ir neigaluma turejo, ta mergaite nezinojo nieko iki 18 metu ir po to jai niekas nepasake, mokesi normalioje mokykloje ir viskas buvo daugmaz normaliai, o jei pasakytu aplinkiniams ir ji pati zinotu kas butu? Ji uzsikabintu sau stampa: esu autiste. Atsirastu kompleksai. Aplinkiniai jei net neskriaustu bet nuolaidziai su ja bendrautu, vis vien laikytu kitokia, nesveika... kam to reikia???
Papildyta:
QUOTE(F @ 2010 01 03, 00:31)
o kodėl tokios normos egzistuoja? nes kažkas tokias sukūrė, o mes matom, kad blogai sukūrė, tai kas mums draudžia perkurti? Juk čia mums reikia pagal jas gyventi, tai susikurkim tokias, kad visiems būtų smagiau, o ne tokias, kad reikėtų bėgti ir slėptis. Žmonės juk darė daug klaidų, pvz manė, kad žemė plokščia, degino kitus ant laužo, išsirinko Hitlerį ir tt. Tai jeigu būtų normalus jūsų požiūris, kad reikia formuotis pagal egzistuojančias normas, tuomet autistai išvis būtų deginami ant laužo, ar dar kas blogiau būtų. Be to, net jeigu jūs pasiliksit prie to, kad reikia derintis prie tų, kurie yra tokie dėl savo neišmanėliškumo, ar tikrai jūs gyvensit pilnavertį socialinį gyvenimą? Ar čia skaitosi pilnavertis, kai nuolat bijai žmonių, kad jie ko nesužinotų, neužsipultų, nemuštų?
Na F, esate idealiste. As esu realiste. Gyvenimas yra toks koks yra. Vienas lauke ne karys ir jei zmogui nepatinka jis gali negyventi galu gale... Na ziauriai issireiskiau, bet ... taip yra.
QUOTE(Nanuk @ 2010 01 02, 23:32)
Dar noreciau pridurti, kad daug kas priklauso nuo sutrikimo sunkumo.
Pvz ICE atveju yra tikimybe, kad Jonas pasivys, pasitaisys laikui begant ir neliks to sutrikimo.
Bet jei sutrikimo laipsnis yra sunkus, tuomet manau slepti yra kvaila.
Man psichiatre Levo ta pati patarinejo ir pasakojo apie seima, kuri augino mergaite su ivairiapusiu, ir neigaluma turejo, ta mergaite nezinojo nieko iki 18 metu ir po to jai niekas nepasake, mokesi normalioje mokykloje ir viskas buvo daugmaz normaliai, o jei pasakytu aplinkiniams ir ji pati zinotu kas butu? Ji uzsikabintu sau stampa: esu autiste. Atsirastu kompleksai. Aplinkiniai jei net neskriaustu bet nuolaidziai su ja bendrautu, vis vien laikytu kitokia, nesveika... kam to reikia???
Pvz ICE atveju yra tikimybe, kad Jonas pasivys, pasitaisys laikui begant ir neliks to sutrikimo.
Bet jei sutrikimo laipsnis yra sunkus, tuomet manau slepti yra kvaila.
Man psichiatre Levo ta pati patarinejo ir pasakojo apie seima, kuri augino mergaite su ivairiapusiu, ir neigaluma turejo, ta mergaite nezinojo nieko iki 18 metu ir po to jai niekas nepasake, mokesi normalioje mokykloje ir viskas buvo daugmaz normaliai, o jei pasakytu aplinkiniams ir ji pati zinotu kas butu? Ji uzsikabintu sau stampa: esu autiste. Atsirastu kompleksai. Aplinkiniai jei net neskriaustu bet nuolaidziai su ja bendrautu, vis vien laikytu kitokia, nesveika... kam to reikia???
nekritikuoju - tiesiog manau tas pasakymas kas vaikui yra - nelygus pasakymui - as darziuke pasakiau, pirmiausia direktorei, salia pavaduotoja buvo - jin paklause kas tai per sutrikimas, direktore atsake - kai vaikas nesidomi aplinka ir linguoja - tada as mandagiau pasakiau kad ne tiesa, kad nedidelis skaicius vaiku su autizmu taip elgiasi, jie skirtingi ir butent mano vaiko sutrikimas - yra kitoks sio pasaulio, aplinkos suvokimas, ji kitaip viska priima, todel raida pagal kitus vaikus atsilieka, aukletojoms irgi pirmiausia ka padariau - paaiskinauu kas jai, kaip ir kada ji gali elgtis - ir ka jos turetu daryt tais atvejais - jauciu - mano mergaite ten mylima, gauna daugiau demesio, ner streso jai - nes visi zino kaip elgtis - kad jos netrikdyt
F, suprask, kad kai susilauki vaiku arba istinka artima rimtos bedos, principu ribos labai isblunka... Tenka ploninti liezuvi pries gydytojus, aukletojus, taiikytis su vaiku tevo silpnybemis ..etc..tiesiog pajunti pasaulio svori ir gyvybes trapuma, todel taikaisi, kur imanoma taikytis Reikia buti ypatingai stipria, kad laikytis ir nenusileist savo principams - tai siekiamybe 
Reikia buti ypatingai stipria, kad laikytis ir nenusileist savo principams - tai siekiamybe
QUOTE(Nanuk @ 2010 01 03, 00:35)
Na F, esate idealiste. As esu realiste. Gyvenimas yra toks koks yra. Vienas lauke ne karys ir jei zmogui nepatinka jis gali negyventi galu gale... Na ziauriai issireiskiau, bet ... taip yra.
Čia ne argumentai, teiginys nepasidarys teisingesnis vien dėl to, kad po jo bus pridurta "taip yra", tuo labiau, kad mano gyvenimas toks nėra. Tai aš realistė, realiai suvokiu, kad toks elgesys kaip jūsų yra kelias į visuomenės žlugimą, visišką žmonių susvetimėjimą. Jūs sakot, kad norit gero savo vaikučiui, bet negi jam bus gerai gyventi tokioj "visuomenėj", kur žmonės nepasitiki vieni kitais ir bijo vieni kitų?
Aš kolkas neikam irgi neafišuoju, kad vaikas turi autizmo bruožų. Na, man tai kolkas taip priimtina. Pritariu Nanuk. Kas bus vėliau - vienas Dievas težino. Kolkas nenoriu varginti savęs pesimistiškomis nuotaikomis (nors jų pasitaiko). Kadangi kasdien nors mažulytę kruopelytę, bet vis kažkokio progreso pastebiu - gal dėl to viltis miršta paskutinė. Deja, tas progresas tik elgsenoje, bet ne kalboje. Kad ir pvz. puoduko reikalai. Jau matau, jau stebiu, kad vaikas vis labiau supranta, vis labiau klauso, vis dažniau pats kelnytes nusimauna ir sedasi ir padaro, dažnai nepadaro, bet bando...na, laužiam ledus. Pirmyn, pirmyn, pirmyn sraigės greičiu...O kad būčiau neužimta mama! Atrodo, kalnus nuversčiau dėl savo vaiko. Bet yra taip kaip yra - turiu, privalau visur suspėti. Negaliu taip imti ir visko mesti.(čia daugiausiai turiu minty savo mokslus - daug pati sveikatos pradau, kol dasikasiau iki jų)
QUOTE(kosemalose @ 2010 01 03, 00:42)
F, suprask, kad kai susilauki vaiku arba istinka artima rimtos bedos, principu ribos labai isblunka... Tenka ploninti liezuvi pries gydytojus, aukletojus, taiikytis su vaiku tevo silpnybemis ..etc..tiesiog pajunti pasaulio svori ir gyvybes trapuma, todel taikaisi, kur imanoma taikytis Reikia buti ypatingai stipria, kad laikytis ir nenusileist savo principams - tai siekiamybe
Reikia buti ypatingai stipria, kad laikytis ir nenusileist savo principams - tai siekiamybe Kaip suprasti, ploninti liežuvį?
Aš nesakau, kad reikia nesitaikyti. Sakau, kad reikia nepropaguoti ydų, ypač kai susilauki vaikų. Nes tai reiškia, kad vaikui reikės gyventi dar ydingesniame pasaulyje, negi galima linkėti to savo vaikui?
F, man visuomet įdomios tavo mintys, nes tu žvelgi mūsų vaikų akimis, kas neduota mums.
Tačiau aš suprantu abi puses, kartais labai sunki ta kova su vėjo malūnais...
Nanuk, taip, tu teisi, greičiausiai tai priklauso nuo sutrikimo laipsnio, na ir vaiko amžiaus.
Tačiau aš suprantu abi puses, kartais labai sunki ta kova su vėjo malūnais...
Nanuk, taip, tu teisi, greičiausiai tai priklauso nuo sutrikimo laipsnio, na ir vaiko amžiaus.
O dėl visuomenės LT aš geriau patylėsiu. Duokdie, kad mūsų proproanūkiai gyventų jau kitoje lietuviškoje visuomenėje. Gali čia kiek nori spardytis, kiek nori būti optimistas, bet gyvename "tamsiame miške" ir dar ilgai gyvensime.
QUOTE(Ice @ 2010 01 02, 23:52)
O dėl visuomenės LT aš geriau patylėsiu. Duokdie, kad mūsų proproanūkiai gyventų jau kitoje lietuviškoje visuomenėje. Gali čia kiek nori spardytis, kiek nori būti optimistas, bet gyvename "tamsiame miške" ir dar ilgai gyvensime.
ne viskas taip blogai - yra daugybe ir puikiu zmoniu
QUOTE(kosemalose @ 2010 01 02, 23:42)
F, suprask, kad kai susilauki vaiku arba istinka artima rimtos bedos, principu ribos labai isblunka... Tenka ploninti liezuvi pries gydytojus, aukletojus, taiikytis su vaiku tevo silpnybemis ..etc..tiesiog pajunti pasaulio svori ir gyvybes trapuma, todel taikaisi, kur imanoma taikytis Reikia buti ypatingai stipria, kad laikytis ir nenusileist savo principams - tai siekiamybe
Reikia buti ypatingai stipria, kad laikytis ir nenusileist savo principams - tai siekiamybe Mhm, tikrai taip...
