Autistukai

Tikrai neištvertų, tie baimės priepoliai baisus dalykas, temperatūra pakyla iki 40, kūnas virpa, išpila šaltas prakaitas.Aš jį palieku tik kai neturiu kitos išeities- reikia pačiai pagulėti ligoninėje. Daugiau niekada nebuvo be manęs. Tada gauna daugiau raminamūjų, kažkaip susitvarkom.Aš esu jo saugumo garantas, todėl apie atostogas vienai geriau pasvajosiu...

o su juo paciu neina susitart, papirkt ji kokiom dovanelem

Milda irgi buvo labai prisirisus prie manes - niekad nemaniau kad ji pasiliks kur be manes - net i vonia eidavom kartu, nesneku apie parde ar dar kazka - bet mes snekejom daug - aiskinau kad TURIU iseit, ji TURI pabut viena, uz tai gaus tai, ko labai nori (lauktuviu) - ir nieko - dabar as per duris - ji iskart - dovanu bus?

Mūsų DISC'O rezultatai kortelėje, o patvirtinta kopija nukeliavo į komisiją. Aš per tą kraustymosi chaosą pamiršau nusirašyti ar nusikopijuoti, tik įgrūdau voką vyrui, kad tas nuvežtų dokumentus, kad per kraustymosi chaosą jie nepradingtų.
taip kad nieko pakomentuoti negaliu, tik žinau, kad nieko ten lionksmo rezultatai nerodo Pvz. ekspresyvi kalba 13 mėn. Šitą pamenu.

Sveikos,

dėl negalios pažiūrėsiu darbe, įsakyme dėl negalios labai aiškiai apibrėžta kuo vadovaujantis ir kokio laipsnio suteikiama negalia.
PA, jei neklystu, diagnozuojamas tik nuo 6 metukų, nes tik tokio amžiaus yra testai, kuriais tiriamas IQ.
Atsižvelgiama ir į ligos kodą, ir į DISC'ą, Bartel'į. Pvz.: mano vaikui diagnozuoti įvairiapusiai raidos sutrikimai, pagal kodą jam negalia nepriklauso, tačiau pagal DISC'ą, pagal kitas šalutines ligas - vidutinė. Taip pat jei pagal dvi ar daugiau ligas priklauso lengva, tuomet duoda vidutinę (sumuojasi).
Pirmadienį aiškiau pacituosiu, dabar tik nuotrupos, kurias prisimenu. Galima ir per LRS teisės aktų paiešką susirasti, bet jei daryti keitimai, sunku susigaudyti, darbe per duombazę pažiūrėsiu sukomplektuotą.
Be to, dažnai iki dvejų metų vaikams duoda lengvą, jei sutrikimai liečia raidos problemas, nes jų pozicija, kad ar taip, ar taip tuos mazgiukus prižiūrim ik 2 metų. Na čia mūsų lietuviški ypatumai.

Atėne, įsivaizduoju kaip tau sunku, gerai, kad mano turi du garantus :mane ir močiutę... Tai viena kitą pavaduojam. Ir kitų nebrokuoja... Tik pavydus tiems garantams iki begalybės. Tik dukterėčia išvažiavo, vieną vienam gale, kitą kitam laikėm Abiems būtinai to pačio, pas tą patį. Jei vienas šikniuka pasodina ant kelių, būtinai ir kitas bruka

Nuo sumušimų man labiausiai pasiteisina Traumeel S tepaliukas, nors ir homeopatinis, tačiau labai gera sudėtis ir veiksmingas.

Ice, jūsų potyriai naujuose namuose - superiniai.

Prakalbote apie vaikų palikimą. Jonukas kažkaip apsiprato, jau galiu palikti močiutei, nebereikia slaptomis pabėgti nuo jo, jau supranta paaiškinimus, kad man/mums REIKIA išeiti ir kad aš jam parodysiu atia, o jis man nusiųs butuką pro langą (mano tėvai gyvena pirmame aukšte, tai taip ir mojuojamės po keletą minučių, kai išeinu )
Pavasarį turiu galimybę išvykti 3 mėn. praktikai į UK (pagal Erasmus programą). Kai dalyvavau konkurse, dar nebuvau labai stipriai į tas "autizmo vėžes" įvažiavusi, dar galvojau, kad vaikas augs, po 3 gimtadienio jau kažkiek susikalbėti galėsiu ir pan. Dabar jau esu tvirtai apsisprendusi - arba važiuojame į UK visi 3 arba aš niekur nebevažiuoju. Šiaip jau yra užsivedęs visas mechanizmas, susijęs su išvažiavimu, manęs jau ten laukia balandį, tad važiuoti kaip ir nebegaliu. Nu bet šakės, kaip aš nebenoriu važiuoti. Man baisu, kaip vaikas ištvers kelionę, man baisu, kaip ten vyras leis laiką su vaiku - senelių juk nebus - aha, priprantame prie gero greitai). Nu vienžo, dangus grius plyš - bet vaiko aš nepaliksiu (nors mano mama dar kalbina mane važiuoti vienai). Iš tikrųjų ir tie britai nelabai nuraukia, ko aš čia su šeima užsigeidžiau atvažiuoti, nors aiškinau, kad vaikas turi kalbos problemų (kažkaip apie autizmo bruožus nepanorėjau užsiminti...)
Sunkus pavasaris laukia...Nors kas ten žino - gal visai bus viskas ir gerai.
Papildyta:


Aha, džiaugiuosi aš . Kažkaip vaikas visai puikiai suprato - kad dabar jo namai čia Vaiką todėl ir atvedėme į naujus namus naujųjų išvakarėse, kai jau viskas buvo sutvarkyta, jokio chaoso, viskas savo vietose ir paruošta šventei.
Tik tas naujos didesnės erdvės jautimas mane kažkiek neramina. Greičiau ne dėl vaiko, bet dėl kaimynų Šokinėja, bėgioja, šoka, trepsi, bumsi, kamuolį mėto, mašinos bežaidžiant nukrenta nuo palangių Nu džiaugiasi jis, kad vietos daugiau. Oi kaimynams nepavydžiu Dar įsirenginėjant, jei ką pakaldavome truputį nuo 20-21 val. ar net anksčiau baladojo į radiatorius (iš apačios). Dabar beveik kad laukiu, kada vėl pabalados po mano vaiko šuolių Pvz. šiandien vakare sunkiai galėjau nuvaryti į lovą, muziką virtuvėj įsijungė, centriukas žypsi, į langus kažkiek šviečia prožektoriai nuo netoliese esančios mokyklos stogo, bute šviesos užgesintos, vienžo - surengė jis man diskaną

Patiesk kilimą gal - vis šiokia tokia garso izoliacija.
O dėl Jonuko autistiškumo gali ir užsiminti. Taip tau paprasčiau bus.
Tu mediciną studijuoji? - su atmintim pastaruoju metu nekas, lyg pro miglas prismenu, kad kažkas mūsų skyrelyje mediciną studijuoja...

Ice, o kodel tu nenori vaziuoti be vaiko? Truputi nesupratau.

Maniskis labai prie manes ir tecio buvo "prisiklijaves" iki 1.8 metu kazkur, o po to palaipsniui tai praejo. Dabar pasilieka ir su seneliais ir su teta ir jos draugemis (zaidzia jos slepynes ir gaudynes su juo tai labai laimingas buna), del svetimu visiskai net nezinau... nebijo kaip anksciau, bet palikti kazkaip ir nebandzius, nepasitikiu svetimais zmonemis.

O as atvirksciai patariu nesakyt bent jau kelis metus niekam. Bent jau jei ruosiates ten gyventi ilgai.
Vaikai kaimynu uzaugs ir badys visa gyvenima i Jona pirstais, nes bus informuoti teveliu... kieme jis bus atstumtas, nors ir isaugs ir atsistatys visiskai ir negales netures, o zmones prisimins visa gyvenima tai ir laikys raupsuotu. Tokia liudna tikrove ICE. Niekam nesakyk geriau. As pvz visiem sakau, kad kalba veluoja, tinginukas, reik logopedo ir tiek... o jei stebisi del elgesio sakau hyperis, energingas vaikas ir tiek. Apie jokias negales ir diagnozes nesakau, kad po to Levo neskriaustu ir pan.

nu jos atveju ir as vaiko nepalikciau - matyt per didele tryzna esu - vis tik ne dvi trys dienos ir ne savaite, o vaikutis ypatingas

Nu laba diena, o galėtum pati palikti vaiką 3 mėn? Nu savaitei, dviems, bet trečią savaitę man jau pačiai pradėtų stogelis važiuoti O juk lavinu aš jį daugiausiai, jis mano "krislas akyje". Seneliai lieka seneliais, rūpestingi geri, gal net per daug rūpestingi, močiutės ir senelio numylėtinis, dėl kiekvienos smulkmenos mano mama daug labiau pergyvena nei aš pati. Tėtukas mūsų irgi labai geras, bet koks jis bebūtų geras - jis vie tiek ne aš, ne mama, kuri žino daugiau smulkmenų apie vaiko rūpinimąsi. O jei dar susirgtų, kas geriau žinotų, jei ne aš kokius vaistus sugirdyti, kaip juos apskritai sugirdyti? Na, nesiplėsiu. Jei nors kiek jis kalbėtų...mokėtų pasakyti, ko nori, pasiskųsti ką skauda, kas nepatinka, ko liūdi, pyksta... Bet dabar tik iš akių, mimikos ir elgsenos galima apie tai nuspėti...

Aš bijau ne "prisiklijavimo" prie manęs, jis puikiai pabūna be manęs, bet bijau apskritai tokio ilgoko išsiskirimo ir net gal to, kad toks ypatingas vaikas gali pamiršti mamą

Aš studijuoju podiplominėse studijose/rezidentūroje ortodontiją.

O ar išvis verta bendrauti su tokiais žmonėmis? nesuprantu, kokia prasmė slėpti teisybę, negi taip norisi bendrauti su žmonėm, kurie autistus laiko raupsuotais? man tai čia žiauru atrodo, visiškas nusižeminimas

jei zmogus bent kur susidures su panasia beda - tokie pasiaiskinimai juokingi atrodo - dangstymas kazi ko, vyniojimas i vata - as uz teisybe, uzsienyje be to kitokie zmones - jie tolerantiskesni

As nesu tokia kategoriska siuo klausimu. Taip, be abejo neturetu taip buti, bet zmones yra tokie del savo neisprusimo ir kietazieviskumo. Pasaulis yra ziaurus. Reikia "formuotis" pagal egzistuojancias formas, jei nori gyventi pilnaverti socialini gyvenima. Galima aisku spjauti i visus, bet as pirmiausia mastau apie tai, kad mano sunus kentes ir jis dar ilgai nesupras to apie ka mes dabar diskutuojame, o kai ateis laikas ir jis supras, jis jau bus aplinkos suzalotas psichologiskai ir pasekmes to liks visam gyvenimui.
P.S> Cia mano nuomone, ja isreiskiu, bet niekam neprimetineju.

ICE, dabar supratau. Na, aisku reik pasverti kas svarbiau. Ir jei galima nevaziuoti tai nevaziuoti.