Autistukai

Pabandyk paklaust ka jis zino apie savo problema,ir ka jis apie tai mano.Gali paklaust ar jis nori kad tu jam paaiskintum ar geriau specialistas. As saviskiui pradziai trumpai paaiskinau,tada daviau knygute paskaityt o veliau jau ejom kartu pas psichologe ,kad mums atsakytu i klausimus . Gali pradziai pasiklaust pas gyditoja kaip geriau jam taip papasakot.

Na matyt man nelemta paaiskinti jums savo pasauleziura, nes kiek aiskinu matau kad neteisingai suprantate. Gaila.

apie ką tu čia?

As supratau Man atrodo, kad kartais yra "sveika" kai ka nutyleti, kai kur 'pagrudauti' ar siaip tiesiog tureti savu mazu paslapciu. Kartais net "sveika" svelniai sumeluoti, kad motyvuotum, paskatintum kita zmogu tobuleti ir veikti (ta kartais taikau darbe). Tik be abejo, kaip ir visur reikia tureti saika, neturi tai dominuoti.
Juk ziurekit net savo vaikams mes sakome: o saunuolis, kaip graziai padarei, kaip tau sauniai sekasi ( nors viduj zinom, kad ne taip ir viskas puiku), bet sakyti tokius zodzius butina.
Zodziu ta linija tarp melo ar tiesiog tiesos nesakymo, nutylejimo tokia plonyte, kad net sunku pasakyti, kur tesingas elgesys, poziuris, o kur- ne.

Kodėl tu manai, kad nesuprantu, aš tik elgiuosi kitaip nei tu, nesuprasti ir nepritarti yra skirtingi dalykai, kiekviena turim savo vertybių skalę ir dar skirtingai sugraduotą, tai ir dėstom prioritetus skirtingai

as puikiai suprantu ka nori pasakyt - tik sakau kad as elgiuos kitaip - juk kiekvienas turim savo patirti, kaip ir minejo, savo vertybes ir nemanau kad del to turetumem pyktis - juk ir esam skirtingi zmones

Būtų visai neįdomu, jeigu visos čia pritariamai linksėtume galvomis. Nebūtų įdomių diskusijų, įvairių nuomonių

Kuo puikiausiai suprantu ir pritariu, tik tyliu:)

Kas dare sunkiuju metalu kraujuje nustatyma? Kokie rezultatai? Ir kas jums interpretavo tyrimo rezultatus?

Sveikos. Įkeliu:


LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO,
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S

DĖL NEĮGALUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ IR TVARKOS APRAŠO
PATVIRTINIMO

2005 m. kovo 23 d. Nr. V-188/A1-84/ISAK-487
Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės
integracijos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983)
19 straipsnio 4 dalimi:
1. Tvirtiname Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos
aprašą (pridedama).
2. Nustatome, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1
d.
3. Pavedame įsakymo vykdymą kontroliuoti Sveikatos apsaugos,
Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijos
sekretoriams pagal administruojamą sritį.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ŽILVINAS PADAIGA

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS REMIGIJUS MOTUZAS

_____________

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro, Lietuvos
Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro ir
Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2005 m.
kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/
A1-84/ISAK-487

NEĮGALUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ IR TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašas
(toliau - Tvarkos aprašas) reglamentuoja sunkaus, vidutinio ir
lengvo asmenų neįgalumo lygio nustatymo tvarką bei numato
kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas neįgalumo lygis.
2. Neįgalumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo
tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau -
NDNT).
3. Neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų (toliau -
asmenys), išskyrus tuos asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami
valstybiniu socialiniu draudimu.
4. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
4.1. sunkaus neįgalumo lygis - asmens būklė, kai dėl ligos,
traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos
sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio žymiai
sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir būtina
nuolatinė kitų žmonių slauga, priežiūra, pagalba;
4.2. vidutinio neįgalumo lygis - asmens būklė, kai dėl ligos,
traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos
sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio sumažėjusios
galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir reikia nenuolatinės kitų
žmonių priežiūros, pagalbos;
4.3. lengvo neįgalumo lygis - asmens būklė, kai dėl ligos,
traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos
sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio nežymiai
sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti.
5. Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme
(Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983).

II. DOKUMENTŲ, REIKALINGŲ NEĮGALUMO LYGIUI NUSTATYTI, PATEIKIMAS

6. Asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs
į tai, kad taikant gydymą ir/ar medicininės reabilitacijos
priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens
sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai
(toliau - GKK) šiuos dokumentus:
6.1. asmens tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų laisvos formos
prašymą dėl asmens siuntimo į NDNT neįgalumo lygiui nustatyti;
6.2. užpildytą siuntimą į NDNT;
6.3. medicininių tyrimų (instrumentinių, laboratorinių) išrašus
arba jų kopijas, patvirtinančias ligos sunkumą ir diagnozę;
6.4. atsižvelgiant į organizmo funkcijų sutrikimo pobūdį,
papildomai pateikiami dokumentai:
6.4.1. informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio
nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės
vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo
funkcijos sutrikimams;
6.4.2 informuojantys apie asmens intelekto koeficientą (IQ),
atliktą Mini mental testą, psichologinį asmenybės tyrimą,
patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios
ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligoms ir sutrikimams;
6.4.3. informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus,
patvirtinančius regos ir (ar) klausos sutrikimų laipsnį, esant
regos ir klausos sutrikimams;
6.4.4. informuojantys apie kalbos įvertinimo išvadą, esant
kalbos funkcijos sutrikimų.
7. GKK per 5 darbo dienas patikrina ir patvirtina šios Tvarkos
aprašo 6 punkte nurodytus dokumentus ir juos įteikia asmens
tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, kurie privalo šiuos
dokumentus pateikti arba išsiųsti registruotu paštu NDNT
teritoriniam skyriui.
8. Asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai papildomai
pateikia NDNT teritoriniam skyriui šiuos dokumentus (asmens
pateikiamų dokumentų originalų kopijas daro ir tvirtina NDNT
specialistai) arba išsiunčia registruotu paštu šių dokumentų
kopijas (asmens siunčiamų dokumentų originalų kopijos įstatymų
nustatyta tvarka turi būti patvirtintos notaro, seniūno arba
Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno):
8.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens gimimo
liudijimą, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, Lietuvos
Respublikos pasą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę
arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
8.2. esant reikalui - pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą
dėl pedagoginio psichologinio asmens specialiųjų ugdymosi ir
specialiųjų poreikių įvertinimo;
8.3. prašymą nustatyti neįgalumo lygį.
9. Nustačius asmeniui neįgalumo lygį, jo nustatymo data laikoma
6 ir 8 punktuose nurodytų dokumentų NDNT gavimo diena.
10. Pagal šios Tvarkos aprašo priede "Neįgalumo lygio nustatymo
kriterijai" nurodytas ligas ir būkles, atsižvelgiant į ligos eigą
ir prognozę, neįgalumo lygio terminas gali būti nustatytas:
10.1. pusei metų;
10.2. vieneriems metams;
10.3. dvejiems metams;
10.4. iki asmeniui sukaks 18 metų.

III. NEĮGALUMO LYGIO NUSTATYMAS

11. Neįgalumo lygį NDNT nustato:
11.1. asmeniui atvykus į NDNT teritorinį skyrių arba
apžiūrėjusi jį namuose (ligoninėje) tais atvejais, kai yra sunkių
asmens organizmo funkcijų sutrikimų;
11.2. asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų medicininių
dokumentų nekyla abejonių dėl neįgalumo lygio nustatymo.
12. Nustatydama neįgalumo lygį NDNT:
12.1. vertina medicininius ir kitus dokumentus;
12.2. reikalui esant, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros
įstaigą, kurios GKK išdavė siuntimą, arba į kitas įstaigas ar
institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų
(informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti
dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka;
12.3. sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos,
prireikus rekomenduoja asmenį gydantiems gydytojams papildomai
ištirti jo sveikatos būklę;
12.4. įvertina pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl
pedagoginio psichologinio asmens specialiųjų ugdymosi ir
specialiųjų poreikių įvertinimo;
12.5. pildo NDNT direktoriaus patvirtintos formos Neįgalumo
lygio vertinimo aktą;
12.6. per 15 darbo dienų nuo šios Tvarkos aprašo 6 ir 8
punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimus dėl
asmens neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir
termino.
13. Nustačiusi neįgalumo lygį, NDNT užpildo nustatytos formos
Neįgalumo lygio pažymą (toliau - Pažyma), patvirtintą socialinės
apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
14. Pažyma per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos
išduodama ar išsiunčiama registruotu paštu asmens tėvams
(įtėviams), globėjams ar rūpintojams jų nurodytu adresu.
15. Asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams prašant,
NDNT priima sprendimą dėl asmens, kuriam buvo nustatytas
invalidumas, praėjusio laikotarpio neįgalumo lygio pripažinimo
tuo atveju, kai jis, jo tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai
praleidžia kartotinio tikrinimo NDNT laiką. Tuo atveju atgaline
data gali būti nustatomas ne ilgiau kaip trijų praėjusių metų
neįgalumo lygis, skaičiuojant nuo dokumentų NDNT gavimo datos.

IV PAKARTOTINIS NEĮGALUMO LYGIO VERTINIMAS

16. NDNT atlieka pakartotinį neįgalumo lygio vertinimą:
16.1. pasibaigus nustatyto neįgalumo lygio terminui;
16.2. pasikeitus asmens sveikatos būklei;
16.3. asmens tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, ar
išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT priimtu
sprendimu;
16.4. vykdydama Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos (toliau - Ginčų komisija) sprendimą.
17. Dėl neįgalumo lygio peržiūrėjimo gali kreiptis:
17.1. asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai;
17.2. išmoką mokanti institucija;
17.3. Ginčų komisija.
18. Asmens neįgalumo lygiui pakartotinai įvertinti turi būti
pateikti (gauti) dokumentai, nurodyti šios Tvarkos aprašo 6
punkte.
19. Asmens neįgalumo lygis pakartotinai įvertinamas ir
sprendimas priimamas per 15 darbo dienų nuo visų neįgalumo lygiui
pakartotinai įvertinti reikiamų dokumentų NDNT gavimo dienos.
20. NDNT apie pakartotinio neįgalumo lygio vertinimo rezultatus
informuoja asmens tėvus (įtėvius), globėjus ar rūpintojus, išmoką
mokančią instituciją, prireikus - asmenį gydantį gydytoją ir
Ginčų komisiją.
21. Išmoką mokanti institucija, nesutinkanti su NDNT sprendimu,
per 30 kalendorinių dienų po neįgalumo lygio NDNT peržiūrėjimo
dienos turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją, kuri ginčus dėl
neįgalumo lygio nagrinėja ir sprendimus priima socialinės
apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
22. NDNT, pakeitusi sprendimą, išduoda naują Pažymą.

V. ASMENS TĖVŲ (ĮTĖVIŲ), GLOBĖJŲ AR RŪPINTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

23. Asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai turi teisę:
23.1. kreiptis į NDNT dėl neįgalumo lygio nustatymo jų vaikams,
globotiniams ir rūpintiniams;
23.2. būti supažindinti su asmens neįgalumo lygio nustatymo
išvadomis ir NDNT priimtu sprendimu;
23.3. į informacijos apie asmenį bei dokumentų konfidencialumą;
23.4. per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos
kreiptis raštu į NDNT direktorių dėl pakartotinio neįgalumo lygio
vertinimo;
23.5. per 30 kalendorinių dienų po neįgalumo lygio NDNT
peržiūrėjimo dienos kreiptis į Ginčų komisiją;
23.6. Ginčų komisijos sprendimą dėl neįgalumo lygio apskųsti
teismui įstatymų nustatyta tvarka.
24. Asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai privalo
teikti neįgalumo lygiui nustatyti reikiamą informaciją.

VI. ATSAKOMYBĖ

25. Už pateiktų asmens medicininių dokumentų ir duomenų
teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas.
26. Už pateiktos informacijos, reikalingos neįgalumo lygiui
nustatyti, teisingumą atsako asmens tėvai (įtėviai), globėjai ar
rūpintojai.
27. Už sprendimo dėl asmens neįgalumo lygio nustatymo
teisingumą ir pagrįstumą atsako NDNT teritorinio skyriaus, kuris
priima sprendimą, vedėjas.
28. Už atlikto neįgalumo vertinimo teisingumą atsako NDNT
teritorinio skyriaus gydytojas.
29. Už pedagoginės psichologinės tarnybos išvados teisingumą
atsako pedagoginių psichologinių tarnybų vadovai.

__________

Neįgalumo lygio nustatymo
kriterijų ir tvarkos aprašo
priedas

NEĮGALUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJAI

I. KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS

1. Sunkaus neįgalumo lygis:
1.1. lėtinis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, patvirtintas
išorinio kvėpavimo funkcijos (vyresniems kaip 5 metų amžiaus
vaikams) ir kraujo įsotinimo deguonimi tyrimais;
1.2. III-IV laipsnio plaučių arterijos hipertenzija dėl plaučių
ligų;
1.3. būklė po vieno plaučio pašalinimo.

2. Vidutinio neįgalumo lygis:
2.1. aktyvi tuberkuliozė, kai rentgenologiniai pokyčiai apima
didžiąją plaučio dalį ir išlieka po 4 mėn. gydymo;
2.2. tracheostoma, kai pacientas slaugomas ne stacionare;
2.3. lėtinės pūlingos plaučių ligos (cistinė fibrozė,
bronchektazės), kai paūmėjimai kartojasi 4 ir daugiau kartų per
metus;
2.4. sunki nuolatinė bronchų astma po astminės būklės.

3. Lengvo neįgalumo lygis:
3.1. būklė po vienos ar kelių plaučio skilčių pašalinimo;
3.2. sunki nuolatinė bronchų astma;
3.3. lėtinės pūlingos plaučių ligos, kai paūmėjimai kartojasi
2-3 kartus per metus;
3.4. cistinė fibrozė su kelių organizmo funkcinių sistemų
pažeidimu;
3.5. liekamieji reiškiniai po persirgtos tuberkuliozės, kai
rentgenologiniai pokyčiai apima vieną ar daugiau plaučio skilčių.

II. KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS

4. Sunkaus neįgalumo lygis:
4.1. ketvirtos (IV) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos
nepakankamumas;
4.2. sudėtingi ar nepagydomi širdies ritmo sutrikimai
(izoliuoti ar po širdies operacijų);
4.3. III-IV laipsnio plaučių arterijos hipertenzija dėl širdies
ligų;
4.4. būklė po širdies persodinimo (pirmieji metai);
4.5. persodintos širdies nepakankamumas.

5. Vidutinio neįgalumo lygis:
5.1. trečios (III) ar antros-trečios (II-III) funkcinės klasės
lėtinis kraujotakos nepakankamumas;
5.2. sunki arterinė hipertenzija su hipertenzine kardiopatija
ir/ar hipertenzine nefropatija;
5.3. konduitu ar aortos vožtuvo protezu koreguota kylančios
aortos aneurizma ar aortos vožtuvo nesandarumas;
5.4. būklė po širdies ar širdies kraujagyslių operacijų
(pirmieji metai).

6. Lengvo neįgalumo lygis:
6.1. svetimkūnis (konduitai, stentai, lopai) širdies raumenyje
ar perikarde, esant pirmos (I) funkcinės klasės kraujotakos
nepakankamumui;
6.2. antros (II) funkcinės klasės lėtinis kraujotakos
nepakankamumas;
6.3. širdies vožtuvo protezai ar koronarinių kraujagyslių
šuntai esant pirmos-antros (I-II) funkcinės klasės kraujotakos
nepakankamumui;
6.4. hipertrofinė kardiomiopatija;
6.5. ilgo QT intervalo sindromas.

III. VIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS

7. Sunkaus neįgalumo lygis:
7.1. kepenų funkcijos nepakankamumas, pasireiškiantis portine
hipertenzija, pasikartojančiu kraujavimu iš išsiplėtusių venų ar
hepatine encefalopatija;
7.2. kepenų nepakankamumo terminalinė stadija;
7.3. būklė po kepenų ar jų dalies persodinimo (pirmieji metai);
7.4. persodintų kepenų funkcijos nepakankamumas.

8. Vidutinio neįgalumo lygis:
8.1. Krono liga:
8.1.1. pasikartojančios (2 ir daugiau kartų per metus) ligos
eiga;
8.1.2. ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3%o);
8.1.3. lytinio brendimo sulėtėjimas;
8.1.4. fistulinė ar striktūrinė forma.
8.2. pasikartojančio opinio kolito (2 ir daugiau kartų per
metus) eiga;
8.3. žarnų malabsorbcija:
8.3.1. kai per vienerius metus, taikant medikamentinį ar
specifinį dietinį gydymą, nepasiekiama efekto ir išlieka ryškus
fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3%o);
8.3.2. kai reikia nuolatinio parenterinio maitinimo;
8.4. kepenų cirozė;
8.5. portinė hipertenzija su pasikartojančiu kraujavimu iš
varikozinių mazgų;
8.6. trumpos žarnos sindromas.

9. Lengvo neįgalumo lygis:
9.1. achalazija, kai vienerių metų gydymas neefektyvus ir
ryškus fizinio vystymosi atsilikimas (svoris/ūgis <3%o);
9.2. storosios žarnos polipozė, komplikuota lėtinės vidutinio
sunkumo (Hb<90g/l) anemijos;
9.3. žarnų malabsorbcija, esant ryškiam fizinio vystymosi
atsilikimui (svoris/ūgis <3%o);
9.4. lėtinis aktyvus hepatitas su kepenų funkcijos sutrikimu:
9.4.1. išliekant kepenų biocheminiam aktyvumui ilgiau nei
vienerius metus;
9.4.2. esant fibrozei (2 ir daugiau vertinant pagal METAVIR).
9.5. kepenų fibrozė (2 ir daugiau vertinant pagal METAVIR);
9.6. portinė hipertenzija be kraujavimo;
9.7. po stemplės atrezijos operacijos ar esant randinei
stemplės stenozei, kol reikalingas bužavimas;
9.8. lėtinis pasikartojantis sąauginis žarnų nepraeinamumas,
kai reikalingas pakartotinis (3 ir daugiau kartų per metus)
gydymas stacionare.

IV. INKSTŲ IR ŠLAPIMO TAKŲ SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS

10. Sunkaus neįgalumo lygis:
10.1. lėtinės inkstų ir šlapimo takų ligos su III laipsnio arba
terminaliniu inkstų nepakankamumu;
10.2. persodinto inksto nepakankamumas.

11. Vidutinio neįgalumo lygis - lėtinės inkstų ir šlapimo takų
ligos su II laipsnio inkstų nepakankamumu.

12. Lengvo neįgalumo lygis:
12.1. lėtinės inkstų ir šlapimo takų ligos su I laipsnio inkstų
nepakankamumu;
12.2. paveldimos medžiagų apykaitos ar kitos įgimtos ligos, dėl
kurių sutrinka inkstų kanalėlių funkcija;
12.3. dažnai (4 ir daugiau kartų per metus) pasikartojantis
nefrozinis sindromas;
12.4. sunki antrinė hipertenzija dėl inkstų ir/ar inkstų
kraujagyslių pakenkimo;
12.5. būklė po inksto persodinimo (pirmieji metai);
12.6. šlaplės struktūra, kol reikalingas bužavimas.

V. ENDOKRININĖS SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS

13. Sunkaus neįgalumo lygis:
13.1. necukrinis diabetas, nepaveikiamas antidiureziniais
vaistais ir esant nesubalansuotai vandens ir natrio pusiausvyrai;
13.2. poliglandulinė disfunkcija, pasireiškianti daugelio
endokrininių liaukų nepakankamumu.

14. Vidutinio neįgalumo lygis:
14.1. įgimta hipotirozė, nepaveikiama pakaitinio gydymo
skydliaukės hormonais;
14.2. antinksčių nepakankamumas su pasikartojančiomis (kas pusę
metų) krizėmis;
14.3. cukrinis diabetas ar jo komplikacijos: galūnių, inkstų,
regos ir kitų organų pakenkimas;
14.4. hipoglikeminės būklės dėl įgimto insulino sekrecijos
padidėjimo;
14.5. ryškūs organizmo funkcijų sutrikimai, esant bent vienai
14.5.1-14.5.3 punktuose nurodytai ligai ar būklei:
14.5.1. Cushingo sindromas;
14.5.2. hiperaldosteronizmas;
14.5.3. hiperparatirozė.

15. Lengvo neįgalumo lygis:
15.1. liga, kai reikalingas nuolatinis pakaitinis gydymas
hormonais:
15.1.1. hipopituitarizmas;
15.1.2. hipotirozė,
15.1.3. hipoparatirozė;
15.1.4. necukrinis diabetas;
15.1.5. adrenogenitalinės funkcijos sutrikimai;
15.1.6. pirminis antinksčių žievės nepakankamumas.

VI. JUNGIAMOJO AUDINIO IR SKELETO-RAUMENŲ SISTEMOS LIGOS IR
BŪKLĖS

16. Sunkaus neįgalumo lygis:
16.1. labai sunkus asmens judamojo aparato funkcijos
sutrikimas:
16.1.1. sumažėjęs funkcinis pajėgumas (nepajėgia apsitarnauti,
nesugeba atlikti judesių viršutine ir/ar apatine galūne);
16.1.2. negali vaikščioti arba gali judėti tik naudodamas
pagalbines priemones ir tik trumpą laiką;
16.1.3. daugybiniai viršutinių ir apatinių galūnių sąnarių
funkciniai sutrikimai;
16.1.4. visiška vienos galūnės amputacija, kai protezavimas
neįmanomas.
16.2. labai ryškūs galūnių funkcijų sutrikimai: tetraplegijos,
diplegijos, ryškios paraparezės ar hemiparezės;
16.3. neprotezuojamos dviejų galūnių bigės;
16.4. abiejų plaštakų keturių pirštų, įskaitant pirmąjį,
trūkumas;
16.5. skirtingų galūnių 2 ir daugiau sąnarių ankilozė arba
ryški kontraktūra;
16.6. progresuojančios ir nepalankios eigos ligos ir kombinuoti
kitų organų ir sistemų pažeidimai arba vystymosi anomalijos su
nuolatiniais ryškiais funkcijų sutrikimais.

17. Vidutinio neįgalumo lygis:
17.1. sunkus judamojo aparato funkcijos sutrikimas: sunku
apsitarnauti (vos gali pavalgyti, susišukuoti); ribotas judėjimas
(šlubuoja arba judėjimas sunkus ir lėtas, pagalbinės priemonės
reikalingos ir einant nedidelius atstumus);
17.2. osteoporozė, komplikuota stuburo ar kitų kaulų lūžiais;
17.3. galūnių judėjimo funkcijos pažeidimas dėl vidutinio ir
sunkaus laipsnio parezių;
17.4. dviejų ir daugiau sąnarių kontraktūros skirtingose
galūnėse;
17.5. neprotezuojamos šlaunies ar blauzdos bigės;
17.6. plaštakos arba dilbio bigė ir blauzdos bigė;
17.7. žasto ar dilbio bigė, esant sutrikusiai kitos rankos
funkcijai;
17.8. šlaunies bigė ir sutrikusios kitos kojos motorinės arba
statinės funkcijos;
17.9. šlaunies ekzartikuliacija.

18. Lengvo neįgalumo lygis:
18.1. vidutinis judamojo aparato funkcijos sutrikimas: ribotas
judėjimas, šlubavimas; sumažėjęs pajėgumas apsitarnauti (bet gali
rašyti, užsisegti sagas, siūti); riboti viršutinės ir/ar apatinės
galūnės judesiai;
18.2. vieno sąnario ankilozė ar ryški kontraktūra;
18.3. viena koja trumpesnė 4 ir daugiau centimetrų;
18.4. skoliozė >40 laipsnių su kardiopulmoniniu nepakankamumu;
18.5. plaštakos arba dilbio bigė;
18.6. įgytas ar įgimtas netikras sąnarys (pseudoartrozė);
18.7. klibantis peties arba alkūnės sąnarys;
18.8. 4 plaštakos pirštų, išskyrus pirmą, visų falangų trūkumas
arba 3 plaštakos pirštų, įskaitant pirmą, visų falangų trūkumas;
18.9. ankilozė arba ryški tų pačių pirštų funkciškai nepatogios
padėties kontraktūra;
18.10. pirmo ir antro piršto arba trijų pirštų ir atitinkamų
delnakaulių trūkumas;
18.11. abiejų plaštakų pirmųjų pirštų trūkumas;
18.12. protezuota šlaunies ar blauzdos bigė;
18.13. pėdos bigė po amputacijos pagal Pirogovą ar Šoparo
sąnario lygio;
18.14. abiejų pėdų bigės Lisfranko sąnario lygio;
18.15. kelio arba klubo endoprotezas, sutrikus jo funkcijai;
18.16. dviejų galūnių paralyžius arba ryški parezė;
18.17. hipofizinis nanizmas, osteochondrodisplazijos,
osteochondrodistrofijos su sąnarių pakenkimu arba judamojo
aparato funkcijos sutrikimu;
18.18. Perteso liga, kai pažeidimas yra III-IV laipsnio arba po
operacijos (iki 2 metų po operacijos);
18.19. būklė po stuburo, klubo, kelio sąnarių ar pėdos
deformacijų (įgimtų, įgytų) koreguojančių operacijų (iki 2 metų
po operacijos);
18.20. nudegimų randai, sukeliantys organizmo funkcijų
sutrikimus.

VII. KRAUJODAROS SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS

19. Sunkaus neįgalumo lygis:
19.1. būklė po alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos: sunki
(III-IV laipsnio) lėtinė transplantato prieš šeimininką liga;
19.2. neuroleukemija su žymiais centrinės nervų sistemos
pažeidimo požymiais:
19.2.1. dekompensuota hidrocefalija;
19.2.2. traukulių sindromas;
19.2.3. motorikos sutrikimai;
19.2.4. pastovus meningoabdominalinis šuntas.

20. Vidutinio neįgalumo lygis:
20.1. hemoblastozės ir piktybiniai navikai:
20.1.1. stiprus kraujodaros slopinimas po chemoterapijos ar
radioterapijos - citostatinė mielosupresija (Hb<100g/l,
granulocitų <l,5 * (10^9), trombocitų<50 * (10^9) / l);
20.1.2. mielosupresinė būklė po kaulų čiulpų transplantacijos:
lėtinė transplantato prieš šeimininką liga (II-III laipsnio);
20.2. įgimta ar įgyta kaulų čiulpų aplazija:
20.2.1. sunkios formos;
20.2.2. ryški hemosiderozė ir priklausomybė nuo kraujo
komponentų transfuzijų (daugiau kaip 1 per mėnesį);
20.3. įgimta ar įgyta hemolizinė anemija:
20.3.1. labai dažnos (daugiau nei 4 kartus per metus)
hemolizinės krizės vaikams iki 5 metų amžiaus;
20.3.2. lėtinė persistuojanti sunki ar vidutinė anemija (Hb<
90g/l) vaikams iki 5 metų amžiaus;
20.4. agranulocitozė, įgimtos ar įgytos neutropenijos ir
genetinės leukocitų anomalijos: sunki ar labai sunki ligos forma
(granulocitų <l,5 * (10^9));
20.5. histiocitozės, kiti histiocitozės sindromai:
20.5.1. citostatinės mielosupresijos metu;
20.5.2. kai kaukolės ar kito kaulo defektas didesnis kaip 2x2
cm;
20.5.3. komplikavęsi į necukrinį diabetą;
20.6. įgimtas sunkus imunodeficitas:
20.6.1. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir
virusinės infekcijos;
20.6.2. taikant reguliariai (kas mėnesį) substitucinę terapiją
imunoglobulinais;
20.7. įgimti ir įgyti krešėjimo defektai:
20.7.1. sunkus judėjimas dėl III-IV laipsnio hemofilinės
artropatijos ir kontraktūrų;
20.7.2. taikant intensyvią (daugiau kaip 2 dozės per mėnesį)
substitucinę terapiją;
20.8. lėtinė įgimta ar įgyta trombocitopenija:
20.8.1. dažni (2 ir daugiau per mėnesį) spontaniniai
kraujavimai;
20.8.2. imunosupresinės terapijos metu vaikams iki 5 metų
amžiaus;
20.8.3. kai yra priklausomybė nuo trombocitų transfuzijų;
20.8.4. po splenektomijos;
20.9. įgimta generalizuota mastocitozė:
20.9.1. dažnos (daugiau kaip 4 per metus) histamininės krizės;
20.9.2. išreikštas hipersplenizmas;
20.10. mielodisplastinis sindromas ir kitos mielodisplazijos:
20.10.1. aplazinė kaulų čiulpų būklė;
20.10.2. priklausomybė nuo kraujo transfuzijų;
20.10.3. nuolat vartojamas alfa interferonas.

21. Lengvo neįgalumo lygis:
21.1. įgimta ar įgyta kaulų čiulpų aplazija:
21.1.1. vidutinio sunkumo forma;
21.1.2. ryški hemosiderozė;
21.1.3. priklausomybė nuo kraujo transfuzijų (daugiau kaip 4
per metus);
21.1.4. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir
virusinės infekcijos;
21.2. įgimta ar įgyta hemolizinė anemija:
21.2.1. hemolizinės krizės (iki 4 per metus) vaikams iki 5 metų
amžiaus;
21.2.2. po splenektomijos;
21.3. histiocitozės, kiti histiocitozės sindromai:
21.3.1. kaulo defektas didesnis kaip 2x1 cm;
21.3.2. ryški pancitopenija dėl hemofagocitozės;
21.4. įgimti ar įgyti krešėjimo defektai:
21.4.1. sunki hemofilijos ar koagulopatijos forma;
21.4.2. II-III laipsnio hemofilinė artropatija;
21.4.3. dažni spontaniniai gleivinių ir odos kraujavimai;
21.5. įgimtos ar įgytos trombocitopatijos: užsitęsę dažni
(daugiau kaip 4 per metus) kraujavimai iš gleivinių, į vidaus
organus ir iš jų;
21.6. vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai dėl ligos ir dėl
gydymo:
21.6.1. vidutinio sunkumo (Hb<90g/l) anemija, užsitęsusi ilgiau
kaip 6 mėn., nepaisant taikomo gydymo;
21.6.2. persistuojamoji vidutinio sunkumo neutropenija
(granulocitų<2,0 * (10^9)), užsitęsusi ilgiau kaip 6 mėn.

VIII. NERVŲ SISTEMOS LIGOS IR BŪKLĖS

22. Sunkaus neįgalumo lygis:
22.1. judėjimo, koordinacijos, kalbos funkcijų, bulbariniai,
dubens organų ir kiti sutrikimai:
22.1.1. vaikams, vyresniems kaip 5 m. amžiaus, kai Barthelio
indeksas - iki 40 balų;
22.1.2. vaikams iki 5 m. amžiaus, kai vaiko raidos
koeficientas, nustatant DISC metodika, bent trijose raidos
srityse ne didesnis kaip 30%;
22.2. epilepsija (jeigu įrodytas smegenų pakenkimas ir
pacientas gydomas pagal Lietuvoje patvirtintą metodiką, vertinant
ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo gydymo pradžios), kai yra:
22.2.1. generalizuotų toninių-kloninių traukulių ar kitų
priepuolių su kritimu, ne rečiau kaip 4 kartus per mėnesį;
22.2.2. sudėtingųjų ar paprastųjų židininių priepuolių kasdien;
22.2.3. sudėtingųjų ar paprastųjų židininių priepuolių kas
savaitę, jei nustatyta ir pažintinių ir/ar elgesio sutrikimų,
sutrikdančių socialinę adaptaciją.

23. Vidutinio neįgalumo lygis:
23.1. judėjimo, koordinacijos, kalbos funkcijų, bulbariniai,
dubens organų ir kiti sutrikimai:
23.1.1. vyresniems kaip 5 m. amžiaus vaikams, kai Barthelio
indeksas - 40-80 balų;
23.1.2. vaikams iki 5 m. amžiaus, kai vaiko raidos
koeficientas, nustatant DISC metodika, bent trijose raidos
srityse 31-50%;
23.2. epilepsija (jeigu įrodytas smegenų pakenkimas ir
pacientas gydomas pagal Lietuvoje patvirtintą metodiką, vertinant
ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo gydymo pradžios) kai yra:
23.2.1. generalizuoti toniniai-kloniniai traukuliai su
nukritimu nuo 1 karto per du mėnesius iki 3 kartų per mėnesį;
23.2.2. sudėtingieji ar paprastieji židininiai priepuoliai kas
keletą dienų.

24. Lengvo neįgalumo lygis:
24.1. judėjimo, koordinacijos, kalbos funkcijų, bulbariniai
sutrikimai:
24.1.1. vaikams, vyresniems kaip 5 m. amžiaus, kai Barthelio
indeksas - daugiau kaip 80 balų;
24.1.2. vaikams iki 5 m. amžiaus, kai vaiko raidos
koeficientas, nustatant DISC metodika, bent dviejose raidos
srityse 51-80%;
24.2. epilepsija (jeigu įrodytas smegenų pakenkimas ir
pacientas gydomas pagal Lietuvoje patvirtintą metodiką, vertinant
ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo gydymo pradžios), kai yra retų
(kas keletą mėnesių) generalizuotų toninių-kloninių traukulių
arba lengvų (kas keletą savaičių) židininių priepuolių ir elgesio
ar pažintinių sutrikimų, sutrikdančių socialinę adaptaciją.

IX. AKIŲ LIGOS IR BŪKLĖS

25. Sunkaus neįgalumo lygis:
25.1. geriau matančios akies regėjimo aštrumas <= 0,1, kai yra
protinio vystymosi atsilikimas;
25.2. visiškas ar beveik visiškas abiejų akių aklumas: geriau
matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija <=0,05 (<=3/60)
arba geriau matančios akies regėjimo lauko koncentrinis
susiaurėjimas iki 5 laipsnių nuo fiksacijos taško, kai yra:
25.2.1. neišnešiotų naujagimių retinopatija (III-V randinė
stadija);
25.2.2. įgimta, vaikų ar jaunatvinė glaukoma (IV stadija);
25.2.3. įgimtos ar paveldimos tinklainės ir gyslainės ligos,
pakenkusios užpakalinį akies polių;
25.2.4. regos nervo atrofija ar displazija;
25.2.5. neoperuotinos įgimtos pilnos komplikuotos kataraktos
(esant kontraindikacijų operaciniam gydymui dėl akių ar bendros
sveikatos būklės);
25.3. įgimtas ar įgytas abiejų akių nebuvimas;
25.4. abiejų akių obuolių subatrofija;
25.5. įgimtas ar įgytas vienos akies nebuvimas, o antros akies
regėjimo aštrumas su korekcija <=0,05 (<=3/60) arba akies
regėjimo lauko koncentrinis sumažėjimas iki 5 laipsnių nuo
fiksacijos taško;
25.6. abipusė retinoblastoma, patvirtinta histologiškai, kai
viena akis pašalinta ir navikas išplitęs į kitus organus;
25.7. ragenos centrinės drumstys ir randai dėl abiejų akių
ragenų distrofijų, transplantacijų ar traumų.

26. Vidutinio neįgalumo lygis:
26.1. abiejų akių regėjimo sumažėjimas: geriau matančios akies
regėjimo aštrumo su visiška korekcija sumažėjimas 0,06 - <=0,1
(<=6/60) arba geriau matančios akies regėjimo lauko susiaurėjimas
iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško, kai yra:
26.1.1. įgimta trumparegystė, esant distrofiniams pakitimams
centrinėje tinklainės dalyje, nistagmui, žvairumui ar išnirus
lęšiukui;
26.1.2. įgimta, vaikų ar jaunatvinė glaukoma (III stadija);
26.1.3. įgimtos bei paveldimos akies priekinio segmento
formavimosi ydos: aniridija su lęšiuko išnirimu ar be jo
išnirimo, ragenos distrofijos, centrinės ragenos III kategorijos
drumstys, III-IV stadijos keratokonusas;
26.1.4. įgimtos lęšiuko formavimosi ydos: lęšiuko išnirimas,
įgimta ar įgyta komplikuota katarakta;
26.1.5. neoperuotinos kataraktos (kai yra operacinio gydymo
kontraindikacijų dėl akių ar dėl bendros sveikatos būklės);
26.1.6. abiejų akių vidutinis ar ryškus įgimtas nistagmas,
esant taisyklingai galvos padėčiai;
26.1.7. abiejų akių uveitai, lydimi kataraktos (Štilio liga,
vaikų poliartrozės ir kt.);
26.1.8. įgimtos ar paveldimos tinklainės ir gyslainės ligos,
pakenkusios užpakaliniam akies poliui;
26.1.9. regos nervo atrofija ar displazija;
26.1.10. neišnešiotų naujagimių retinopatija (II-III randinė
stadija);
26.2. įgimtas ar įgytas vienos akies nebuvimas, o kitos akies
regėjimo aštrumas su korekcija 0,06 - <=0,1 (<=6/60) arba akies
regėjimo lauko koncentrinis sumažėjimas iki 10 laipsnių nuo
fiksacijos taško;
26.3. abipusė retinoblastoma, patvirtina histologiškai, kai
viena akis pašalinta ir navikas neišplitęs į kitus organus.

27. Lengvo neįgalumo lygis:
27.1. geriau matančios akies regėjimo aštrumas >0,3, kai yra
protinio vystymosi atsilikimas;
27.2. vienos akies visiškas aklumas ar jos nebuvimas, o kitos
akies regėjimo aštrumas >0,3 vaikams iki 7 metų amžiaus;
27.3. visiškas arba beveik visiškas vienos akies aklumas:
blogiau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija <=0,05
(<=3/60) arba tos akies regėjimo lauko koncentrinis susiaurėjimas
iki 5 laipsnių nuo fiksacijos taško, esant geriau matančios akies
regėjimo aštrumui, ne daugiau kaip 0,3 (6/18), su visiška
korekcija, kai yra:
27.3.1. įgimta trumparegystė su akių dugno pakitimais;
27.3.2. kitos refrakcijos ydos, lydimos ambliopijos, nistagmo;
27.3.3. įgimta, vaikų ar jaunatvinė glaukoma (III stadija);
27.3.4. įgimtos akies priekinio segmento formavimosi ydos ar
įgyti pažeidimai (aniridija su lęšiuko išnirimu ar be išnirimo,
ragenos distrofijos, centrinės ragenos III kategorijos drumstys,
II-III stadijos keratokonusas);
27.3.5. įgimtos lęšiuko formavimosi ydos (lęšiuko išnirimas,
įgimta ar įgyta komplikuota katarakta);
27.3.6. neoperuotina katarakta (kai yra operacinio gydymo
kontraindikacijų dėl akių ar dėl bendros sveikatos būklės);
27.3.7. vidutinis ar ryškus abiejų akių įgimtas nistagmas,
esant taisyklingai galvos padėčiai;
27.3.8. abiejų akių uveitai, lydimi kataraktos (Štilio liga,
vaikų poliartrozės ir kt.);
27.3.9. įgimtos ar paveldimos tinklainės ir gyslainės ligos,
pakenkusios užpakaliniam akies poliui;
27.3.10. regos nervo atrofija ar displazija.

X. AUSŲ, NOSIES, GERKLĖS LIGOS IR BŪKLĖS

28. Vidutinio neįgalumo lygis - klausos pažeidimas, kai klausos
netekimo laipsnis yra sunkus (>70 dB - <90 dB) ar gilus (>90 dB)
(nurodyti dB yra aritmetinis 4 dažnumų - 0,5; 1; 2 ir 4 kHz -
klausos slenksčių vidurkis audiogramose). Jei klausos pažeidimas
yra asimetriškas ir klausos slenksčių vidurkiai 0,5; 1; 2 ir 4
kHz skiriasi tarp ausų 25 ar daugiau dB, prie geriau girdinčios
ausies klausos slenksčių vidurkio minėtame diapazone reikia
pridėti 5 dB.

29. Lengvo neįgalumo lygis:
29.1. klausos pažeidimas, kai yra vidutinis klausos netekimo
(>40dB-<70 dB) laipsnis. Jei klausos pažeidimas yra asimetriškas
ir klausos slenksčių vidurkiai 0,5; 1; 2 ir 4 kHz skiriasi tarp
ausų 25 ar daugiau dB, prie geriau girdinčios ausies klausos
slenksčių vidurkio minėtame diapazone reikia pridėti 5 dB;
29.2. gerklų papilomatozė, jei ligos atkryčiai kartojasi 1 ar
daugiau kartų per 2 metus.

XI. PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI

30. Sunkaus neįgalumo lygis:
30.1. sunkus ar gilus protinis atsilikimas;
30.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai
(sunki forma);
30.3. psichozės būsenos, užsitęsusios ilgiau kaip 6 mėn.

31. Vidutinio neįgalumo lygis:
31.1. vidutinis protinis atsilikimas;
31.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai
(vidutinio sunkumo forma);
31.3. įgyta afazija su epilepsija (Landau-Kleffnerio
sindromas);
31.4. subkompensacijos stadijos schizofrenija, atspari gydymui
ir užsitęsusi ilgiau kaip 6 mėn.;
31.5. subkompensacijos stadijos schizotipinis sutrikimas,
atsparus gydymui ir užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn.;
31.6. subkompensacijos stadijos schizoafektiniai sutrikimai,
atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 6 mėn.;
31.7. subkompensacijos stadijos nuotaikos (afektiniai)
sutrikimai, atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
31.8. sunkios formos nervinė anoreksija.

32. Lengvo neįgalumo lygis:
32.1. lengvas protinis atsilikimas, esant bent vienam iš
raidos, psichikos ir elgesio sutrikimų, nurodytų 32.1.1-32.1.8
punktuose:
32.1.1. specifiniai tarimo ir kalbos sutrikimai;
32.1.2. specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai;
32.1.3. specifinis judesių raidos sutrikimas;
32.1.4. specifiniai mišrūs raidos sutrikimai;
32.1.5. įvairiapusiai raidos sutrikimai;
32.1.6. hiperkineziniai sutrikimai;
32.1.7. mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai;
32.1.8. emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje;

32.2. specifiniai mišrūs ar įvairiapusiai raidos sutrikimai
(lengva forma);
32.3. hiperkinezinis elgesio sutrikimas, kai kartu yra bent
vienas emocijų ar nuotaikos sutrikimas;
32.4. depresinis elgesio sutrikimas, atsparus gydymui ir
užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn.;
32.5. emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje, atsparūs
gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.6. kombinuoti balso ir daugybiniai judesių tikai (de la
Tourette'o sindromas), atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip
12 mėn.;
32.7. neorganinė enkoprezė, atspari gydymui ir užsitęsusi
ilgiau kaip 12 mėn.;
32.8. vidutinio sunkumo nervinė anoreksija, atspari gydymui ir
užsitęsusi ilgiau kaip 12 mėn.;
32.9. obsesinis-kompulsinis sutrikimas, atsparus gydymui ir
užsitęsęs ilgiau kaip 12 mėn.;

32.10. potrauminio streso sutrikimas, atsparus gydymui ir
užsitęsęs ilgiau kaip 12 mėn.;
32.11. nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, atsparūs gydymui ir
užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.12. schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai,
atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.;
32.13. organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai,
atsparūs gydymui ir užsitęsę ilgiau kaip 12 mėn.

XII. KITOS LIGOS IR BŪKLĖS

33. Sunkaus neįgalumo lygis:
33.1. neoperuotini piktybiniai navikai ar atsparios
chemoterapijai ir/ar radioterapijai onkologinės ligos, kai vaikui
taikomas tik paliatyvus gydymas;
33.2. III laipsnio vėžinė kacheksija;
33.3. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios
sunkaus neįgalumo kriterijus;
33.4. dvi ir daugiau skirtinguose neįgalumo lygio nustatymo
kriterijų skyriuose nurodytos vidutinio neįgalumo lygio ligos ar
būklės.
34. Vidutinio neįgalumo lygis:
34.1. organinės kilmės visiškas šlapimo ir/ar išmatų
nelaikymas;
34.2. fistulės, pro kurias sunkiasi šlapimas ir/ar išmatos;
34.3. labai sunkios recesyviai paveldimos ichtiozė ar pūslinė
epidermolizė;
34.4. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios
vidutinio neįgalumo kriterijus;
34.5. dvi ir daugiau skirtinguose neįgalumo lygio nustatymo
kriterijų skyriuose nurodytos lengvo neįgalumo lygio ligos ar
būklės.

35. Lengvo neįgalumo lygis:
35.1. gėrybiniai veido ir žandikaulių srities minkštųjų audinių
ir kaulų navikai, žandikaulių displazijos, kurių dėl apimties
operacijos metu neįmanoma visiškai pašalinti ir po operacijos
lieka sutrikusi maitinimosi ar kalbos funkcija;
35.2. makroglosija, kurios dėl apimties neįmanoma visiškai
pašalinti ir po operacijos lieka sutrikusi maitinimosi ar kalbos
funkcija;
35.3. įgimtos veido ir kaukolės formavimosi ydos, kai
operacijos metu neįmanoma atkurti maitinimosi ar kalbos
funkcijos;
35.4. smilkininio apatinio žandikaulio sąnario pakitimai -
ankilozė, kai operacijos metu neįmanoma atkurti maitinimosi ar
kalbos funkcijos;

35.5. būklė sergant piktybiniais navikais:
35.5.1. palaikomosios chemoterapijos metu;
35.5.2. po radioterapijos (dozė daugiau kaip 12 grėjų);
35.5.3. dažnos (daugiau kaip 6 kartus per metus) bakterinės ir
virusinės infekcijos;
35.5.4. kifoskoliozė po radioterapijos;

35.6. sunkus difuzinis atopinis dermatitas (SCORAD daugiau kaip
50 balų);
35.7. sunki artropatinė ir/ar generalizuota psoriazė;
35.8. sunki paveldima ichtiozė ar pūslinė epidermolizė;
35.9. kitos retos ligos, sindromai ar būklės, atitinkančios
lengvo neįgalumo lygio nustatymo kriterijus.

Kokia jusu vaiku kraujo grupe?

Pou, ačiū labai Vis gi, ne tik Disco rezultatus jie ima. Va, vidutiniam neįgalumui, mano vaiko ir pernai ir šiemet tik dvi sritys yra mažiau nei 50%, todėl prieš tai kai kalbėjom, niekaip nesusigaudžiau, kodėl maniškiui yra nustatytas vidutinis neįgalumas. O čia gi jie vertina ir kalbą, ir judesius... Vien kalba mano vaikui numuša visus 'reitingus', turbūt turėtų vidutinę negalią, net jeigu Discas būtų puikus. Kita vertus, o kaži atsižvelgia jie į tai, kad Disco rezultatai daugumoj yra daugiau nei 50%, bet netoli pažengę, t.y. ne per geriausi skaičiai visose srityse?
Na, bet nesvarbu, jūsų dėka išsiaiškinau kokiais būdais yra nustatomas neįgalumo lygis ir už tai jums labai labai dėkoju