Santuoka bažnyčioje-

Tai ju valia.
Beje tam panteone yra svarbiausias. Jei neklystu Rama.

Kiti Dieva vadinas Visatos ismintim, Protu ir t.t. Ar keicia pavadinimas esme? Tai sukurta ribotam zmogaus protui. Beje kuris del savo proto ribotumo, niekada negales iki galo suvokti Biblijos, Korano, Talmudo ir t.t. isminties. Kiekviena karta atsiras zmogus, kuris izvelgs daugiau. Tai ateities Knygos, zinios, ismintis.

Aš manau, kad labai didelė puikybė rūpintis ką kiti žmonės galvoja ir dargi dėl to juos teisti. Ypač kai turit tik primityvias penktos klasės žinias apie religiją. Jeigu norit diskutuoti, turite suprasti apie ką diskutuojat, o ne kaip mažas vaikas ar išpuikusi princesė aikščioti "nesuprantu", "nesutinku".
Kaip jūs sugebabe iš teiginio "Žmogus gyvena pagal Dievo žodį" (gyventi taip, kad patiktum Dievui), padaryti išvadą, kad toks žmogus laiko save Dievu??? Tokias paklodes rašote ir tokių niekuo nepagrįstų išvadų prieinate? Nieko nuostabaus, kad niekas nesuprantu su kuo jus čia ir apie ką kalbate. Logikos nulis!

Man jos netrūksta - aš tik stengiuosi savo atsakymus kiek įmanoma supaprastinti, nes į kiekvieną Tavo sakinį, kuris pasibaigia klaustuku, galėčiau parašyti po gerą pastraipą, bet tų sakinių su klaustukais tuomet didėja geometrine progresija.

Dekui uz jusu vertinima. Kuris atestuoja daugiau jus, nei mane.

Siaip as daugiau rasiau apie zmogaus prigimti, nei apie religija. Tad man nesuprantamos jusu minimos sasajos su religiju dgmomis.


Papildyta:


Analogiskai.

Siuo atveju tokia isvada galima daryti ne tik is sio teiginio. Kai kurie sios diskusijos dalyviai man apskritai primena zirgus su akidangciais, kurie uzdedami, kad sis nepasibaidytu isvyde kazka, ko nera siaurame akiratyje.
Papildyta:


Klysti. Galininkas netinka vietoj neapibrezto kiekio kilmininko. Jis gali buti vartojamas norint nusakyti tu daiktu visuma (nesugebu reiksti visas mintis).

o iš kur tu nusprendei kad aš ten atėjau kaip į svečius? tai bažnyčia kuriai aukodavau kiekvieną kartą kai ten būdavau ( o eidavau tikrai ne retai) , tik garsiai kaip davatkos paduodamos du litus nerėkiau apie tai . tai mano išgyventa istorija ir vieną kartą baik kurt pasakas ir interpretuot kaip tau patogiau. kunigas buvo kiaulė, taip pasakyti jis neturėjo absoliučiai JOKIOS teisės ir tai dar kartą įrodo kad ne visi tokie šventi kokiais norėtų būti. pagal tavo logiką jei žmogus neturi pinigų jis negali krikštyti vaikų? nes neturės ką paaukot. pasidomėk kokios mokestinės lengvatos yra taikomos bažnyčioms, kiek turto (ypač nekilnojamo) jos turi , gal aiškiau pasidarys kad kas kas bet bažnyčios TARNAI tikrai neskursta.
taip kad šitą istoriją nustok vertint pagal save , nes nei tu žinai kaip ten buvo, nei tu išvis supratai ką aš tuo norėjau pasakyti.

Oho koks moontiškas argumentas

Paklausiu paprastai, kokiais kriterijais matuojate pašnekovo akiračio platumą/siaurumą? Nusistatysim kriterijus, išsimatuosim kiekvieno akiratį, susiskirstysim autoritetus.
Iš patirties pastebėjau, kad tie, kurie kvestionuoja kitų pasaulėžiūrą, patys labai siaurai žiūri į pasaulį. Visgi labai laukiu universalių pasaulėžiūros kriterijų.

Diskusija uzvire nuo to, kad buvo kvestionuojama mano pasauleziura argumentuojant "o ko ten verztis ir tuoktis, jei taip negerai" Nei viename savo poste as neisreiskiau tokio noro, tik isreiskiau nuomone apie baznycia, jos istatymus ir kai kuriuos jos "darbuotojus", tarnais liezuvis vadinti nesivercia. Siauruma izvelgiu tame, kad kai zmogus nesugeba parinkti konkreciu kontraargumentu i tam tikrus teiginius ima metytis stai tokiais retoriniais klausimais.

Dekui, pamaloninot. Mootiski argumentai.

Tuomet as moontiskai argumentuosiu. Visu pirma, kiekvienas nors siek tiek mastantis suvokia, kad jo akiratis ribotas, nes niekas protu negali apimti visos visumos, tas siekis yra tik siekiamybe. Jei esate tikinti, suvokiat, kad tai tik Dievo privelegija, todel jam ir palikta teise teisti. Tuomet, manau, kriterijai kaip ir aiskus. Betn jau sioje diskusijoje man visai nesuprantama, kodel jus akcentuojate autoriteta, cia verciau kalbama apie prioritetus ir pagarba kitaip mastanciam.

Jusu patirtis nuostabi ir as jai pritariu. Tik dabar, pradzioje, pradekite tai taikyti ir sau, nes siuo metu ka jus darote, ar ne ta pati kuo piktinates? Tuomet kuo jus geresne? Zmogiksa.

Ar jusu manymu chamiska elgesi reikia toleruoti? Tuomet kur yra ribos? Ar norite pasakyti, kad tikinciuju gretose nera chamu. Prisiminkite Biblija, kodel Chamas virto chamu.

Zmogus ateina i Dievo namus, o ji pradeda diskriminuoti Dievo tarnai, sugalvotais kriterijais tokiais kaip "sventinis katalikas", arba maziau tikinciu ir t.t. Va vel dilema, jai jau megstate kriterijus, kaip galima ismatuoti tikejimo giluma?

Prasau pateiktite savo argumentus, ne moontiskus.

Kai bendraminciai diskriminuoja kitus, kazkdel zmones apanka, gal todel, kad jie zmones ir jiems subjektyvus mastymas trukdo objektyviai vertinti? Tai taikau ir sau. TAi vel eilini karta parodo zmogaus proto ribotuma ir negalejima teisti.

Aš tai Tau siūlyčiau persiskaityti temos pavadinimą ir būtinai - įvadinę temos autorės žinutę. Tu išreiškei savo požiūrį į Bažnyčią ir aš Tau visiškai pritariu, kad su tokiu požiūriu joje geriau ir nesituokti, bet gi ne, to nepakanka - turiu sutikti ir su tuo, kad vos tik Tau sumanius, kad Tu įstengtum pakęsti Bažnyčios netobulumą, turi būti paklotas raudonas kilimas ir bažnyčios "darbuotojai" nuolankiai turėtų atlikti "ritualą", apie kurį Tu gi supranti geriau už juos, net nedrįsdami aiškintis, ar Tu esi krikštyta.

Aš kalbėjau ne apie realų Tavo veržimąsi tuoktis KB, o apie Tavo požiūrį, kad veržtis gali bet kas ir bet kaip, visiškai nusispjaudamas, ko bent jau minimaliai reikėtų, kad bažnytinė santuoka ir būtų bažnytinė santuoka, o ne cirkas.

Apskritai ši diskusija tokia absurdiška dėl to, kad kai kurios dalyvės niekaip negali suprasti, jog nelogiška skirstyti: bažnyčia absoliučiai visų, o religija - tų su persiauru požiūriu. Nebūtų religijos, nebūtų ir bažnyčių - nebūtų kur ateiti nei šventiškai susituokti, nei "energijos" pasisemti. Vien iš filosofinių pasvarstymų apie "kažką aukščiau" bažnyčių pastatai neišdygsta kaip grybai po lietaus - didesnė ar mažesnė organizacija tam būtina ir ta organizacija šiuo atveju - KB (pažiūrėkit plačiau - lygiai tas pats su bet kokia kita tikėjimo praktika: šventyklos atsiranda tik tada, kai yra atitinkamą religiją praktikuojančių žmonių grupė). Ir iš viso religija nėra keiksmažodis, kaip kad galima suprasti iš kai kurių pasisakymų. Jei ateini į tam tikros religinės bendruomenės maldos namus, tai ir turėtum suprasti, kad tai yra tų, tokių, taip mąstančių žmonių maldos namai, o ne "pereinamas kiemas". Taip, KB durys atviros visiems - jos mokymą gali priimti visi, kas tik nori, bet visa mūsų diskusija vis sukasi apie to kategoriškai nenorinčius, bet kažkokiu keistu būdu vis tiek besijaučiančius lygiaverčiais Bažnyčios nariais.

Jus vel painiojate, baznycia, Dievo tarnus ir Dieva. As nepamenu, kad Dievas kur ragina diskriminuoti zmones, atsizvelgiant i tai, ar jie prieme kriksta, ar ne... Kiek pamenu, jis isklauso visus norincius, siuncia jiems meile ir paguoda, nes vizi zmones yra jo vaikai. Jam nesvarbu kokiais keliais vedini zmones pas ji eina, svarbu, kad jie eina link jo. Bet baznycios tarnai, diskriminuodami zmones, neva blogai, mazai tikintys, nekrikstai ir t.t. Atstumia juos, nuo Dievo.

Kas is jusu "giliai tikinciuju" gali atmesti prielaida, kad po kokio nors apsilankymo baznycioje, "sventinis tikintysis" gali surasti Dieva, ne tik protu, bet ir siela.... Ar neatrodo, kad pries tai ta siela neturetu apdergti Dievo tarnai, nes apdergta siela zemisku smulkmeniskumu del formalumu bus apnuodyta.

Cirku santuoka vercia zmones, tame tarpe ir Dievo tarnai, kurie savo tarnyste taiko kaip priemone diskriminuoti, menkinti. Apie tai ir kalbama.

Itema, jau buvau pasisakiusi, zmogus turi tureti dvasini poreiki , kad tuoktis baznycioje. Kitu kriteriju buti negali.

Man rodos porai turėtų būti svarbiausia santuoka, noras kartu kurti šeimą, gimdyti vaikus, mylėti vienas kitą , o ne tai, kaip susituokti bažnyčioje.
Pirmą kartą tuokiausi bažnyčioje, nes taip darė visi Patenkiti buvo ir tėvai, ir seneliai, žodžiu visi pagal bandos jausmą ten nuėjom ir prisiekėm. Nors buvęs vyras net pirmos komunijos neturėjo. Dabar tikrai nebetekėsiu bažnyčioje vien dėl to, kad taip turi būti, kad taip priimtina. Mano vestuvės bus mano šventė, išskirtinės, linksmos ir šiltos Nemanau, kad duota priesaika bus kitokia, kažkuo prastesnė ar mažiau jaudinanti nei kitų. Ir aplamai, kaip gali susituokę bažnyčioje tvirtinti, kad jų santuoka tikresnė ? Kuo ji tikresnė, ką ji duos daugiau nei pasaulietiška ?