As asmeniskai tai nelabai suprantu, kaip zmogus jauciasi priimdamas santuokos sakramenta baznycioj, jeigu jis nera krikscionis
O gal tuo momentu kazkiek ir patiki i Dieva?
Negi tik del grazesnes aplinkos galima sitaip apsimesdineti pries save. Aisku, dauguma lietuviu yra tokie nei tikintys nei ne, lyg ir krikstyti, bet nei meldziasi nei i baznycia vaiksto.
Siaip, tikincio zmogaus baznycia neturetu baidyti. Nes sakoma, kad bendra malda yra dar stipresne, nei paviene.
Lygiai taip pat mane stebina ir vaiku krikstyjimas, jei pats net nekrikstytas. Jei nekrikstytas, vadinasi nepriemes krikscioniu religijos, tai is kur gali buti noras vaika daryti krikscioniu, o saves ne?

Nors cia gal reti atvejai...
Papildyta:
QUOTE(mamamo @ 2011 02 14, 00:48)
kazkaip prisiminiau vienas vestuves baznycioj,nuotaka balta suknele,rutu vainikelis, visa skaisti su 4 menesiu nestumu

modernus tas tikejimas ir tos baznycios siais laikais..
Na, gal rutu vainikelio jau nereikejo kabintis

. O siaip, pagirtina, kad siais laikais kunigas nestuoles uz plauku neisvaro is baznycios, kaip kokios Veronikos. Nuodemes atleidziamos ir visi priimami pas Dieva. Tuo labiau, kad jie visgi troksta itvirtinti santuoka. Kiek ten rimta nezinia, ir kunigas negali i zmogaus dusia ilysti, bet sansa suteikia