QUOTE(Drąsi mergaitė @ 2011 03 15, 17:25)
Viena vertus negražu meluoti bažnyčiai, kita vertus, kai esi netikintis, tai tau bažnyčia yra niekuo neypatinga institucija/pastatas... o kai dauguma mūsų visgi užauginti kaip katalikai, krikštyti, priėmę pirmąją komuniją, tai nematau problemos, kad žmonės ir nebūdami labai tikintys (t.y. būdami abejingi) susituokia bažnyčioje. Ir beje, tuo dažnai nudžiugina senelius, tėvus ar kitus artimuosius.
Aš pati asmeniškai tuokčiausi bažnyčioje, nebent jei mano vyras to tikrai norėtų (nors labai abejotina, kad susirasčiau tokį vyrą)
Faktas yra tas, kad Lietuvoje nuo mažumės vaikams yra atsiprašant p****** protas, kad debesy sėdi dėdė dievas, kuris viską mato, viską žino, visus teisia. Nėra leidžiama pasirinkti nori būti krikštytas ar ne, tai daroma kai tu dar akių deramai vartyt nemoki. Apie pirmąją komuniją galima tą patį pasakyti. Eik arba dėdė iš debesies žaibais užmėtys. Ir tik po 10 ar 15 metų kai žmogus subręsta ir susidaro savo pasaulėžiūrą gali nuspręsti, tikintis jis ar ne. Katalikas jis, ar pagonis.
Ką daryti tokiu atveju, kai pvz jaunoji yra tikinti, bet jaunikis - ne. Ar tam, kad jaunoji ir visos giminės būtų laimingi, jaunikis turi klauptis prieš tai į ką jis netiki, ar jaunikis turi laikytis savo pozicijų.
Ar reikia sureikšminti tai, kad klaupimasis yra vizualus parodymas to, kad esi kažkam atsidavęs ištikimas, ir besalygiškai paklūstantis.
Ką daryti jaunikiui, kuris klaupiasi prieš savo nuotaką, bet nenori klauptis prieš jokį dievą?