Etiopija - 13 mėnesių saulės

Gidas su vairuotoju atvažiuoja po pusvalandžio, sėdam į autobusiuką ir pirmyn link Nile fall.
šiek tiek važiavom miestu, o paskiau mano "mylimiausiu" keliu vėl barška, tarška. sako "nedaug" apie 25 km.... nu jo..
Pakeliui pravažiuojam du ar tris kaimukus, kur

verda kaip ir visur - moliniai namukai su šiaudų stogu, aislėlis, ožkos, karvės. nieko naujo. Tik gal kad žmonių mažiau ir bent jau atrodo tvarkingiau.
Daug plikų laukų, kur auginami vietiniai kgrūdai, pavadinimų nebeprisimenu, be to lietuviškai irgi nežinosiu, bet iš jų daroma injera, ir kiti grūdai, chick peas - avinžirniai, skanūs valgyti tiesiog nusiskynus šakutgę ir lupant iš lukšto. skonis beveik kaip pernokusių žirnių, tik kietesni ir ne tokie sultingi.
ganosi ožkos, karvės...
kažkur teka upeliukas, prie jo žaidžia vaikai, pamatę mojuoja, ir šaukia hello..







vietinis vyriškis pjauna užaugintą derlių


tuo metu daug matėsi laukuose dirbančių žmonių, nuimančių derlių, paskiau apdoros ir veš į miestą parduoti.

Karvės slepiasi nuo saulės po medžiu



namukas šalia upelio...
moterys vaikus dažniausiai nešioja susisukusios ant nugaros,rankos laisvos.


ant vieno kaba šalies vėliava


vanduo ne pats švariausias, bet semia ir iš čia..gal ne gerimui, bet praustis, ar plauti rūbus.

grange, o lėktuve bagažo ribojimai buvo?

buvo, žmogui 20 kg ir prie savęs keli.
lygiai taip pat negali įsinešt aštrių dalykų aišku, turėjom vandens, dėl jo nesakė nieko, tik liepė atsigert pačiai, įrodyt, kad nieko nėra..

---

Privažiuojam miesto galą, gidas nueina sumokėti u- įvažiavimą. paklausia, ar norėsiu filmuot, nes jei taip, dar yra papidlomas mokestis. kameros baterija beveik nusėdo, sakau apseisiu, be to, jei reikia turiu fotoaparate..

Mieste yra mažuliukių parduotuvėlių-kioskelių, iš vieno nusiperkam vandens, jo prireiks, diena nusimato karšta, jau ryte buvo apie 28 karščio.



taip pat nemažai pardavinėja visokių dalykėlių, ksirtų turistams. mojuoja ir kviečia pirkti, rėkia, kad man reiks skrybelės, nes karšta, ar skraistės.. reikia, bet pirksiu iš kitur.
vėliavos spalvos kaip LT tik skiriasi eiliškumas





taigi privažiuojam vietą, kur toliau mašinai važiuot nebeišeina.
mūsų klausia, kaip norim keliaut, yra du variantai - persikeliam laiviuku per nilą, ir einam apie 20min prie krioklio, ar einam kitu keliu per kalnus, kur užtruks apie 40-50 min..
žinoma, kai lauke toks karštis, ilgas ėjimas nedžiugina, bet manęs nedžiugina ir faktas, kad turim keltis "laivu" per nilą (Galvoje skamba daina Ten kur teka upė Nilas, ten gyvena krokodilas ) pasakau, kad noriu pamatyt tą laivą, ir kiek daug reiks keltis...
pakeliui iki laiviuko dar pasisveikinam su asiliukais



prieinam "laivus"...


iš kart pagalvoju, jei tas antrasis, kur plaukia pasistumdamas pagaliu, nu jau ačiū turiu baimę vandeniui atviram plote, nu nežinau ar sugebėčiau sėst į tokią valtį
ne,sako tas pirmasis, jis su motoru, ir perplaukt tik kelios min, kitas krantas matos prie pat.
nu ką,sėdam dar prie mūsų prisijungia pora tursitų ir viena vietinė moteriškė..
iš ties persikėlimas truko apie 5 min. vanduo rudas, banguoja... mane "šiurpina" ant plaukiančio bąslio - kad ten krokodilas .... ja ja...
išlipam lauk, ir laukia apie 20 min kalnuoto kelio link to mūsų Nilo

pakeliui užmatau didžiulius minkštus kaktusus


dalis Nilo


iš toli jau girdim šniokštimą ir prieinam tai, ko čia atėjom



na, man, nemačiuisiai jokio tokio krioklio jau buvo gražu ir įspūdinga.
Paveikslavomės iš visų pusių ir ėjom dar žemiau. buvo galimybė prieti ir beveik prie pat vandens. bet šlapia ir statu, tai sakom užteks..



mums pasakoja, kad visas tas kraštas kažkada buvo padengtas vandeniu, toks platumo buvo krioklys!kadangi dabar vanduo nukreiptas kitur, ir naudojama elektra, liko tik tiek. galiu tik įsivaizduoti, kiap buvo įspūdinga prieš tai tada...





vanduo iš arčiau
sakau būtų neblogai po juo pastovėt


apačioje ganosi karvės...


grįžę atgal pas vienus draugus matėm filmuotą medžiagą 2metai atgal. Tai nepalyginsi kiek tada buvo vandens, su dabar. visas grožis nublanko, prieš tą, ką mes matėm, ir jie negalėjo patikėt, kad liko tik tiek. bet tuo metu vanduo buvo toks rudas, ir srovė daaug stipresnė.
čia radau internete kaip maždaug atrodė seniau



va toks vaizdas tai aišku atimtų kvapą, nors jau man ir tas mažiukas patiko
kitas šonas

eina sau kaip gaila, kad tas krioklys taip "sunyko"

aha, ir taip greitai. .. jei prieš du metus buvo didžiausias..
gal pradės kur pro kitur tekėt, kas čia žino, bet dabar tai labai mizernas...

grange, man jau tavo pasakojimui reikia skirtuka isigyti, kad kita karta lengviau rasciau kur paskutini karta baigiau, kaip koki romana skaitant

Labai faina, kad turėjot galimybę pamatyti Etiopiją, iš dalies šiek tiek net pavydžiu. Mano svajonė yra pamatyti "tikrą" Afriką kažką panašaus kaip kad rodė filme "Mano Afrika" ("Out of Africa")... Bet žiūriu kad kažkaip kuo daugiau keliauji, kuo daugiau tikiesi pamatyti, tuo labiau tos visos vietos panašios ir tuo mažiau jos tave stebina...

o tu įsidėk temą į favourites (iš vis, kaip kitas tada randi ,jei daugiau seki temų ) daug paprasčiau - paspaudi favourites, paspaudi temą, ir pasijungia toj vietoj, kur palikai paskutinį kartą, na kur rašei tu pati.


aš kadangi nebuvus niekur afrikoj, tai man buvo viskas įdomu ir nauja. Todėl jei būčiau pirma važiavus kur į egiptą ar maroką, galbūt paskiau nebūtų buvę taip įdomu, be to, Etiopija dar ne tiek lankoma turistų, tai yra privalumas man, nes kur apstu tursitų,šalis pasidaro komercinė, viskas jiems... keičia, kad būtų geriau /palankiau turistams ir iš to daro biznį. jau ir etiopijoj aišku, tas pats vyksta, kad ir su kalėdų seniais, per europietiškas kalėdas, juk viskas dėl turistų, jie švęs už kelių dienų sausio mėn..


pasistengsiu, bet dabar man egzaminai, sunku rast laiko.

Na, aš Afrikoj tik Maroke esu buvus, tai galiu pasakyti, kad su Etiopija tai visai nepanašu. Bet galėčiau lyginti su kokia Kambodža, Laosu... Panaši gamta, panašūs lūšnynai, panašios klimato sąlygos - tik žmonių rasė skiriasi. Už tai sakau, nuvažiuoji, tikiesi šoko terapijos, o viskas daugmaž taip natūralu ir įprasta pasidaro.

P.S. Va, kažkas rašė, kad Indiją labai primena...

Pasižvalgę aplink, kas liko iš įspūdingo krioklio, einame atgal. Po medžiu užmatom lauko "kavinukę" jei taip galima pavadinti.
Bet nesvarbu kur,svarbu kad prisėsti, nes saulė labai įkaitino, nusipirkau iš jų net skraistę ant galvos, nes savo nieko aišku neturėjau.

grindys ištiestos palmių lapais, egzotika a



iš vietinių moteriškių gali nusipirkti kavos, ją padarys vietoj





už medžio turi kibirus su šaltu vandeniu, kuriuose laiko mirindą - šaldytuvas...
keli iš mūsų pasiima tos mirindos, aš nesigundau. bet ji iš ties pakankamai šalta, neįsivaizduoju kaip tokiam karštyje, kas kad vanduo šaltas, bet jis ne pavėsyje..
pavaišina mus popcornais, nes pirkau šalį, kitaip gautum tik su kava.
Toliau viskas prasisuka kelias minutes mano galvoje kaip siaubo filme - fantaziją turiu gerą
Pasisuku aš kairėn, žiūriu link mūsų ateina didelis būrys karvių. jos vienos! bent jau tada nesimatė man tų karvių varovo...
dar nekreipiam dėmesio, bet kai jos artėja ir taip tiesiai į mus, pasidaro nebejuokinga, man galvoje skamba kažkokia muzika, iš filmo su panašiu vaizdu, aš sakau jos eina tiesiai į mus... ypač ta vidurinė balta žiūri man tiesiai į akis, ir baubia jomajo sakau ,keliamės ir enam į šoną. gidas sako, neis jos čia, nu jo, nežinai kas joms susivaidens. o tokių karvių aš nemačius - ir spalvotos, ir su kupromis ant nugaros..



staiga girdim šaukimą, atbėga mažiukas vaikas, pasirodo jis čia varovas, kažkur užsišnekėjo su kitais vaikais, nemato, kad jo karvės kavos užsimanė
Atlekia, tuoj su botagu per kupras per kupras, visos iš kart pasisuko nuo mūsų, ir eina link krioklio.. gal maudytis, nežinau nebebuvo laiko stebėt ten jų kaip akrobatės ėjo žemyn skard-žiu..



šita praėjo visai pro šoną, galėjai paliest , bet graži,a?


einant atgal sutikom likusias gulinčias karves, ir jo draugą varovą, anas ne ką vyresnis.. šitos matyt tingėjo keltis.
ten toliau prie medžio ir matosi ta kavinukė, kurioje sėdėjom...



Judam atgal prie mūsų valtelės ir keliausim į viešbutį pietaut, po pietų laukia kita eksursija.

Gerai, tada duok dar
Ai, cia ir hobby, ir profesija, ir gyvenimo budas

Del ceremonijos, tai noriu patirti autentiska, po Etiopijos dangumi. Manau, ispudis butu nepalyginamas su tuo po kokio restorano Europoje lubomis