Etiopija - 13 mėnesių saulės

Grange, o tu nedavei per visą kelionės laiką batų nuvalyti ? kažin kaip reagavo, jeigu davei

lyg ir grįžta, nenuskendo



Sakė hippo nematė, bet matė mirusią duyyydelią žuvį. nebuvau palikus fotoaparato, tai nuotraukos neturiu, bet kiti darė, tai gal kada ir gausiu. šiaip sakė patiko, pasiūbavo, bet nieko.
na, aš atsipūčiau,gerai kad ir neplaukiau.
Patraukiam pasivaikščioti į parką toliau. mano akį patraukia dydžiuliai paukščiai,skraidantys virš galvos. Sako, einam, mat ten vietiniai kepa žuvį ir pardavinėja tai tie paukščiai spiečiasi šalia, ir bando nuvogti žuvį. arba kokius likučiuos duoda. bet įtariu kad jie ten ir gyvena, nes niekur nedingsta.




kas per pavadinimas, nežinau o vietinių pamiršom paklaust..

kai kurie turi tokius didelius kabančius "maišus" . kai kas sakė, kad čia taip vienimes yra kitiems ne, bet mes nusprendėm, kad gal čia jie taip slepias maistą, nu kaip žiurkėnai kišas už žandų, tai gal jie irgi, paskiau turi arba gal vieni vyr. kiti mot. giminės... taip ir likau nesužinojus. jei sužinosiu pavadinimą, tai reiks pagooglint.


čia matė, kad darau foto, tai pametė žuvies gabaliuką, aišku nespėjau įjungti greito fotografavimo, tai nelabai spėjau pagaut skrendančius. bet sparnų ilgis nerealus, apie metrą pločio






ir gyvena jie kartu su karvėmis... jei labai užnervina, anos pamūkia, tie pasitraukia, buvo juokinga


ir jie labai triukšmingi, su snapais padaro garsą, tai taip, kaip kas su plaktuku į medį duotų..



virš galvos praskrenda ir kitos rūšies paukštis, skleizdamas labaigražų garsą, bet nenusileido, pasirodyti jo grožio....


kažkodėl patinka man ta foto... pavadinau ją "freedom" (laisvė)
Papildyta:

nea, nedaviau, nes mano buvo basutės, arba per pirštą tai nebuvo kaip

Be galo idomu!
Ar teko sutikti turistu, tokiu, kaip tu pati?

Man atrodo, kad tie paukščiai (kur panašūs į gandrus) yra MARABU .

nu joo


jo teko, po kai kuriuos miestus keliavom beveik kartu, bet čia bus paskiau

+2009 12 30, 22:03-->
oo gerai, pagoolinsiu

taigi, tęsiu, sm buvo pastrigus

taigi, atsisveikinam su paukščiais,ir paliekam žuvies kepėjus, ęia tose palapinėse, einam į kitą pusę žiūrėt, kas ten gero..





šone pasimato daržai, ir "gyv. namai" - mažučiukai suręsti, pasirodo tai visai šalia žmonių, galvojau kad aplink niekas negyvena..





parke irgi daug visokių augalų ir gėlių, kiti per toli, kad pamatyt grožį..





tolėliau kavinukė po palmėm, bet nesigundom, nes pasiūla skurdoka, virtuvė per daug nežavi, tai nusiperkam tik gėrimų iš šaldytuvo





Mano akį vėl patraukia tos medinės dėžutės ant medžių.. Kaba jos beveik ant kas antro medžio, kažkas užrašyta vietine kalba.
Mb sako, spėk kas čia...



Na pirma mintis, mesti pinigus kokiai parko priežiūrai, arba paukščiams kas nors
sako nea... Nemokami prezikai mat tame parke renkasi daug jaunimo, ypač vakarais, vyksta kokie susibūrimai.tai vat, propaguojamas saugus seksas. be to, dar ant iškabų kaba nėščios moters foto su istorija, kaip ji užsikrėtė živ, ir visa jos gyvenimo istorija, priverčianti susimąstyti,prieš sakant TAIP.

Taip mūsų pasivaikščiojimas parke baigias, laikas judėti toliau, į kur kas įdomesnę vietą.

Na šiam vakarui užteks, tęsinys bus pagal galimybės.
Dar laukia 6 miestai

Taigi paliekame Awasą ir judame link kito miesto, praktiškai, tai kita pusė Awasos, pavadinimu Langano.
Susipainiojau tarp foto bekeldama kur buvo kas, nes viskas labai panašu , bet bandau atsirinkt

pravažiuojame autobusų stotį ir spalvotus vietinius autobusus, į kuriuos manęs nelabai kas įvarytų, nes kai mačiau - sausakimši. turint omenyje oro temperatūrą,o langai mažiukai, viduje turėtų būti smagu



užlindo mikriukas prieš nosį



mūsų,beje, beveik toks,na bent jau dydžiu, tik pilkas. Tokiu keliavome 7 žmonės vairuotojas ir padėjėjas jo.

paliekame miestuką su jų pardavėjais, šiuo atvejų batų ir "šlepkių" kaip aš sakau, guminiai, paprasti, pigūs. norėjau nusipirkt, spėkit ar turėjo dydį baigias 40 moterų



"dideli ir modernūs" gyvenamieji namai .........ech.... o aš dar skundžiuos, kad 2 kambarių kartais per mažai..


iš ties, tai pradėjau viską vertinti kitaip grįžus. turi džiaugtis, tuo, ką turi, nenorėt peršokt per savo galimybes. Negali, nereikia. užtenka kas yra.



vaikai prie namų sėdi tiesiog ant žemės, kažką žaidžia su akmenukais arba pagaliukais, ar tiesiog žeme/žvyru. visi laimingi,šypsosi, man mojuoja, sako hello arba welcome, arba bando kažką sakyti savo kalba.

pakeliui sustabdo policija,patikrinti. tokių atvejų buvo daug. ko jie ten ieško, neaišku, sako ginklų. bet pažiūri po kojom, paminko tašę, jei norėsiu, įsivešiu. bet tiesiog formalumas. vieni mandagūs, kiti tiesiog pradaro duris ir nieko nesako..
kitoj pusėj pakelėj pamatau gražų ir įdomų medį, deja, sustabdo ir kitoj pusėj mašiną, ir viską man blokuoja


plius, kaip matau paskiau, langas buvo ir nešvarus
norėjau nupaveiksluot policininką, nes turėjo tą greičio matavimo kamerą. maniškiai stebėjos, sako čia naujiena. Tobulėja. bet sako geriau nepaveiksluok, pamatys, bus bėdos.
lieku nieko nepešus.
važiuojam toliau...
vaizdai vėl keičias, dykumos, kur tik medžiai, keli namiukai, aptverti kaktusais,



vėl tušti laukai, pakeliui susitinkam asilų ir ožkų, jas gano kokių 5 metų vaikiukas, visas laimingas mojuoja mums nuvažiuojant. priešais eina moterytės ant nugaros nešdamos vandenį... kiek jos eina, neaišku, bet eina toli ir daug.ar šiaip žmonės, jie tiesiog eina. Kiek, kur? iki artimiausio miesto. 5,10,15 km.....



pakėlese ožkos



šitos dvi tarsi prikibo prie asfalto, nesitraukė nė pro kur turėjom apvažiuoti


tiesa pakeliui matėm tokį vaizdą... iš toli matosi sustojęs mikriukas, galvojom gal sugedo, žmonės lauke, pasirodo jis važiuodamas pertrenkė ožkiuką, o reikėjo matyt ožką/mamą greičiausiai, kokiu balsu ji bliovė, lakstė aplink tą ožkiuką, laižė, ratu eina jetus kaip gaila paliko.šalia stovėjo ir piemuo, greičiausiai tas, kieno ožka ir buvo. tokiu atveju vairuoojas turi tiesiog sumokėti jam už nuostolį, viskas ir pasibaigia...
Papildyta:






keletas gražių pakelės vaizdų, kol pasieksime savo vietą padedu fotoaparatą, nes iš mašinos nelabai kas gaunas..




prasilenkiame su asiliukų tempiamu vežimu...




kažkur kaime, vistiek coca cola


taip mūsų kelionė Awasoje baigias. Vakare grįžtame į viešbutį, kurį susiradome atvykę ryte. Pavakarieniaujam (europietiškai,skanios tilapijos žuvies su mangų sultimis : ) ir išsiskirstome į savo kambarius, pailsime, ir einame dar į vieną barą, kur vietinė muzika.žmonių daug, triukšmas, visi šoka, dainuoja. pabūnam gal valandą, man jau pabodo, nes nesuprantu nieko, be to,nuvargom, laikas miegot.
negaliu užmigti nuo garsų ir muzikos aplink pro langą,uždarau, karšta. bet teko rinktis viena ar kita.
Ryte einam pusryčiauti. deja fotoaparatas krovės, kaip tyčia, kai labiausiai reikia pasirinkimas buvo didžiulis pusryčių, aišku visko norėjos išragauti. sultys, kava, gėrimai, viskas įeina. viešbučiu likom labai patenkinti.
Susipakuojam daiktus ir patraukiam link Langano...
nepilnos dvi val kelio. nedaug.

Dabar jau tikrai šiandien viskas.
Tęsinys vėliau

labai daug ka prarastum - as dar nesutikau ne vieno zmogaus, kuriam etiopietishkas maistas neskanus butu. Pas mus JAV cia kai kurie ju restoranai yra super prasmatnus ir tikrai nepigus, ir valgo zmogeliai rankutem is bendros lekstes niam niam O pati injera - tai nu panasiai kaip lietinis blynas lietuvishkas su citrinos sultim palaistytas


Ech Grange kokia faina tavo kelione, pavydas bamba grauzia nerealiai , daug kas primena Indija man ir is vaizdu ir is pasakojimo tavo. Kitaip zmones gyvena, neturtingi ziauriai, bet... laimingi jie, geri ir draugishki Laukiu tesinio...

gaila, nu bet ką darysi... ką mačiau paskiau man širdį labiau spaudė, ir iki šiol vaizdas akyse...





gali būti būten kad jie visi tiesiog laimingi. žinoma,jaučia skurdą tiems, kam sunku išlaikyt šeimas, bet sukasi kaip tik gali, pardavinėja bet ką..


nežinau ar išeis šiandien parašyt daugiau, atvažiuoji nelaukti svečiai

Nelabai aš gerai supratau iki galo, bet tie du miestai Awassa ir Langano, tai kaip ir toj pačioj vietoj, tik į tą Langano mes patekom iš kitos pusės
na ne svarbiausias dalykas

pakeliui vėl panašūs vaizdai,kaip ir buvo atvykstant..
ožkos bėga keliu ir visai nenori trauktis



pakeliui paliekame ir kelio pardavėjus - šiuo atveju pomidorai ir svogūnai, raudonieji.




ir spalvotus "kioskelius"


tolėliau bažnyčia ir asiliukai. Tokių "kombinacijų" teko matyti nemažai, kai šalia bažnyčios sėdi ne tik žmonės, bet guli ir ožkos, aplink vaikšto asilai, koks arkliukas. Visi gyvena draugiškai. dar gerai, kad neina į vidų...



mano akis iš toli patraukia balti laukai, susidomiu kas čia?


žinantis mašinoje, pasako, braškių laukai. Ar nori paragaut? Žinoma,sakau!kaip gi nenorėsiu.
pasirodo čia irgi įmanoma už tam tikrą mokestį pasirinkti patiems, bet mes nelabai turėjome kada ir tuo metu buvo uždaryta, tai pasitenkinam jau nuskintomis, ir šalia mažiukiame namiuke pardavinėjamomis braškėmis.


kainos nežinau, aš tuo metu bandžiau paglostyti vargšą sužalota koja asiliuką nelabai leidos, o ir pati bijojau per daug lyst (nežinau ar jie kanda ar ne... bet ką čia gali žinot )



taigi gaunu indelį braškių ir aš, atrodo gražiai, garantuoja, kad nepurkštos niekui (naudoja mėšlą trąšai, tai dėl to nebaisu). neturiu kur nusiplaut, sušlapinu servetėlę su mineraliniu, kažkaip pabijau valgyt iš kart taip, neaišku koks lietus lijo ir pan.. Skonis ne toks, kokio tikėjaus.Saldžios, bet ne tokios, kaip būna namie, tik iš daržo. šiaip keista, nežinau kodėl, juk saulės pakanka, gal kad trūksta vandens? na bet, suėjo ir jos.

ooohhhh wowo nuostabus pasakojimas! Kaip smagu kad yra galimybe pabuvoti taip toli ir egzotiskoj saly!
Saunuole!
Laukiam toliau kas bus

prie braškių laukų auga papajų medžiai. Patiko man jie



Dar prieš nuvažiuojant į Etiopiją, girdėjau apie tokį dalyką "chaat". Vis maniškis kalbėjo, kad būtinai pabandysi, jei nori. tai toks augalas, kurio lapelius reikia kramtyti burnoj, tarsi lengvas narkotikas. laikai juos taip už žandoi, vis prisidedant naujų. maniškis suvalgė tris tokius "pundelius" nu man užteko kelių šakelių..
Asile būt nenorėjau ne jei rimtai, skonis keistas, toks kartokas, nu grynai, kaip valgytum žolę ar kokio medžio šakas, burnoj lapai velias, sako, nieko blogo,kad ir nurysi, kaip kitaip prisidėt tiek daug nenurijant tai nežinau bet reikia pastoviai kramtyti apie pusvalandį ar 45 min, kad pajustum poveikį vėliau. o poveikis - nenori miego, jauties toks "pakylėtas", atsiveria protas, kaip man sakė, todėl dažnai stidentai kramto jį kai ruošiasi egzaminams,gali sėdėt ilgai. galvoju, man čia gerai, bet per smegenis tai duoda ir. nežinau, ant maniškio nepastebėjau per didelio poveikio, gal kai pirmą kart po tiek laiko nelabai "suveikė", nors jis sakė, juto.buvo ir man įdomu pabandyti, bet kad nusibodo ta žolė burnoj. sako kiti užgeria vandeniu ar valgo kartu su cukrum, riešutais. nu bet man užteko, pabandžiau, žinosiu
o šiaip mieste labai daug galima matyt kaip sėdi ir kramto tą žolytę. visa tai yra legalu. aišku, jos išsivežti iš šalie snegali, tai tai vienos iš didžiausių pajamų eksporto strityje. Dažniausiai eksportuoja į sudaną dar į aplinkines šalis. valgomos šviežios, pardavinėja tokiais pundeliais už kelias birr.



taigi, judame toliau, pavalgę "žolės" kaip aš sakiau
kadangi buvau paminėjus, kad mėgstu gyvūnus, pasiūlo nuvažiuoti į tokį uždarą parką, kur galima pamatyti laukinių gyvių. Smagumėlis, važiuojam

pakeliui pamatau būrį įspūdingų paukščių



tuo paęiu metu pro kitą mašinos pusę praeina kupranugarių grupelė nu kaip pikta, kad pražiopsojau nupaveiksluot, o daugiau matyt neteko...
tokie dideli, gražūs

pakelėse auga kaktusai kai piktžolės..bet jie turi laaabai skanius vaisius!


berniuaks varo karves šone, kurios staiga metėsi į gatvę,tiesiai prieš mūsų mašiną... gerai,kad spėjo sustabdyti. reikėjo laukt kol madamos grįš atgal..



privažiuojam mažiuką kaimiuką, iš kart pasipila žmonių vežimų, taip keli kilometrai ir vėl dikynės


su tokio tipo namukais... juose gyvena žmonės, nežinau kiek max gali tiltpi vienam, bet taip įsivaizduoju bent jau 4-5 tai drąsiai gyvena. suaugę ir vaikai. retas atvejis kad turėtų tik 2 vaikus...



kas įdomiausia, kai kur, tokiuose matosi televizoriai, susėdę aplink jį žmonės, greičiausiai iš kaimyninių namukų, kas neturi, ir žiūri. nežinau ar visur yra elektra

pakeliui prasilenkiame su "marštrutkėm" kaip mano pusseserė pavadino...


privačios teritorijos apaugusios įspūdingais kaktusais. o kad pas mus taip jie augtų lauke....




važiuojam toliau, parkas nebetoli.

taigi, pasiekiame parką, uždarytas vartais. Papypsinam, atlekia žmogiukas. ilgai kažką kalba su vairuotoju,su mūsiškiais, diskutuoja. apžiūri keleivius.
pasirodo diskutavo dėl kainos, kiek toli važiuosim ir pan.
įėjimas vietiniams 3 birr man 50 birr
tas žmogiukas pasisiūlo būti parko gidu. nes tai dyyydžiulė uždara teritorija, kur gyvena laukiniai žvėrys. kitur tiesiog atsiveria plotas į miškus, užtverta tik nuo gatvės.
passistatom mašiną, einam ieškot gyvių, nes turi būti tylu,kitaip jie bijos pasirodyt.

pamatom stručio patelę, vaikšto pasipūtus



čia kita


sako turi būti ir patinas kažkur.
aš einuj paveiksluot kaktusų tolėliau, nežiūriu kas daros už nugaros.. atsisuku, Struuutis lenda pro krūmus link manęs jomajo
girdžiu rėkia, stovėk ir nejudėk ir nepaveiksluok, kad nebūtų blykstės išsigąs dar...bet laimei jis pamato ar išgirsta patelę priešingoj pusėj, nusisuka ir bėga jei jis būtų ėjęs link, tai nežinau ką būčiau darius o maniškis net nematė kad nuėjau toliau, nes aš pamačiau ką noriu nupaveiksluot, jie žiūrėjo kažkur kitur..






nu ką,gana stručių einam toliau iškot gyvių.. kadangi nemažai žmonių, turistų triukšmas, sako kaži ar ką pamatysim, nes jie jaučia labai. einam per krūmynus, pievas, smėlynus iš toli pasimato stirnų ir elnių būrelis. nelabai ėjo pritraukti arčiau..



dar toliau pasimato laukinių šernų šeimynėlė su mažiukais



o daugiau kaip ir nieko tokio egzotiško nematėm. sakį, gyvena haina, bet ji pasirodo tik vakarais, kai nėra triukšmo. tiesa, dar matėm kažkokį gyvį, man tai kaip lapė, bet sako ne, kažkas kito, visi "gamtininkai" nežinojo pavadinimo angliškai

važiuojam toliau, sako pamatysim natūralų karštą vandenį. vietin is gidas pasakoja jiems istorijas, šiek tiek kalba angliškai. malonus senas vyriškis. nustebina, kad kalba ir šiek tiek itališkai, su mb pakalbėjo
pakeliui sutinkam daug vaikų, visi bėga paskui mašiną ir prašo tai pinigų, tai maisto, arba.. tušinukų... atidavėm paskutinius ką turėjom tašėse. jiems tai didžiausias turtas.o kad būčiau žinojus, būčiau nupirkus daaug ir išdalinus, nedaėjo nes ten didžiausias skurdas turbūt, kokį teko matyti. gyvena kažkur vidurį laukų, suręstame iš molio namelyje su stogu iš šiadų,.abejoju, ar visur yra elektra. yra ir vietinė "mokykla" kur kažkas turbūt iš miesto atvažiuoja jų mokyti. tad tušinukus žino, prašo jų.. vienai mergaitei daviau mėlyną flomasterį, net apsiverkė iš džiaugsmo... šokinėjo trypė ir labai dėkojo, net atbėgo vyresni iš namų prie mašinos, deja nieko nebeturėjom daugiau atidavėm gėrimus, pasilikom vieną vandens buteliuką, vaisius.. man akyse tvenkėsi ašaros, tos šeimos, vaikai, nameliai mane sukrėtė labiausiai. jie basomis, kai kurie be rūbų, bet visi linksmi, mojuoja sako "hello" arba man rėkia "farandži" - white girl".... vejasi mašiną kaži kiek, aišku, nevažiuoajm greitai nes kelias labai blogas, duobėtas, kalnuotas, o jie vis bėga įsikibę į mašiną. paveiksluot nekilo rankos
dar vienas momentas kuris irgi sukrėtė - tarp mūsų buvo nėščioji, ji sako, negaliu žiūrėt, atiduosiu paskutinį savo bananą. vaikų aplink buvo daug, dar gidas sako, neduok, nes jie susimuš, jei gaus vienas o kiti ne... ji metė tą bananą pro langą... reikėjo matyt kaip jie puolė kaip vanagai prie mėsos, tas bananas išnyko akyse, pasidalino po trupinėlį, išvalgė skūrą, nusilaižė pirštus.... oi, man akyse tas vaizdas stovi iki šiol.... žiauru.
bet kas svarbiausia, jie visi atrodo linksmi, kad ir gavę trupinėlį. galbūt nėra labai alkani, bet tiesiog kažkas kitokio iš . nes augina savo maistą - mėsą, turi pastoviai, tai pagalvojus bado nelabai turėtų jaust, o gal ir ne, sunku pasakyt...



visų namai tokie, vieni didesni, kiti mažesni. nieko "modernesnio" nebuvo.


asiliukai neša vandenį iš ežero...


važiuojam toliau.