Pažadėjau įdėti foto su prieskoniais arbatai
Šiandien tik prisiruošiau nupaveiksluot.
Iki šiol, mes taip ir gėrėme arbatą, mb mane išmokino taip virti. turiu pasakyti - skonis totaliai skirias, kad ir paprasčiausia juoda arbata, ar liptonas, skonis pasikeičia. dabar geriam dar skaniau - visgi su natūraliom priemonėm skonis vėlgi kitoks, na bet, kai nebus, bus gerai ir tai, ką gaunam čia.
Taigi, čia parodau, ką mes pirkom Etiopijoj. O tai - cinamono žievelės, gvazdikėliai ir kardamonas. Anksčiau darydavom tik su cinamono lazdelėmis ir gvazdikėliais, nes kardamono ne visur rasdavau pirkt.
tiesa, gvazdikėliai šiek tiek skirias irgi - ilgesni, plonesni, ir aštresnis kvapas.

Arbatą verdame atskirame arbatinuke, mažame, na dydis nesvarbu, priklauso kiek reikia.Tiesiog į šaltą vandenį įdėdavau dalį cinamono lazdelės, jei dėdavau visą, tai užpilti galima du tris kartus, nes gana stipri gaunas, tada dedu kelis gvazdikėlius (5-6 ar mažiau, nuo kiekio vandens) na ir dabar dedu 3-4 kardamono pumpurėlius ar kaip juos pavadint. verdu iki užvirimo, ir tada įdedu arbatos pakelį, dažniausiai naudojam lipton, nes stipresnė, bet čia ne esmė, svarbu,kad juoda, be papildomų skonių.
na ir viskas, dar minutę kitą paverdu su arbatos pakeliu, ir ištraukiu, ir arbata paruošta

Kvepia skaniai

čia toj pačioj foto nupaveikslavau ir dar kai ką, ką parsivežėm - tai indelyje po kaire - taip vadinami
kolo ir
dabokolo
kolo - tai tie kepinti kviečiai, kartu pakelyje ir būna avinžirniai - tie apvalūs, jie irgi kepinti. valgoma tiesiog kaip
snack , kaip valgom saulėgrąžas ar pan.
dabokolo - tai tie "sausainiukai" - skoniu man jie tą ir primena, tai tiesiog tešla, aišku su kažkokiais prieskoniais, kurie duoda malonų skonį. čia dar skaitosi dideli, mačiau dar mažesnių iškeptų. maniškiui mūsų šližikai, jei būtų be aguonų, primena juos.
tuos simpatiškus arbatos puodelius taip pat nusipirkau ten.
man labai patinka gerti arbatą iš tokių. paprastai, taip ir pateikiama arbata, labai retai kur kada pamatysi arbatą iš didelių puodų.
o čia įdėjau foto cinamono lazdelių, kurias pirkdavom čia, belgijoj. Skonis irgi geras, tik ne tokios kvapnios.

labai man parūpo, kaip čia taip, vienur tokios plonos, medžio žievė, kitur lazdelės, taigi "pagooglinus" gavau atsakymą:
Vertingiausi yra ceiloniniai cinamonai (C. Zeylanicum). Jų tėvynė Šri Lanka ir Pietų Indija. Vėliau jie pradėti auginti Indonezijoje, Afrikoje, Antilų salose, Brazilijoje ir kt. Tai krūmai arba 8 m aukščio medeliai su tvirta ir grublėta žieve.
Ceiloninių cinamonų žievelės labiausiai vertinamos pasaulyje. Jos lupamos nuo 1-3 metų ūglių 2-3 kartus per metus. Išdžiovinta žievė cinamonas būna ne storesnė kaip 1 mm. Šio cinamono aromatas labai švelnus, šildant aštrėjantis. Iš šio medžio vaisių gaminamas vanilinas.
"
Kininiai cinamonai (C. Cassia Blume) 12 m aukščio medžiai su lygia matine žieve. Jų tėvynė Pietų Korėja. Dabar auginami Rytų ir Pietryčių Azijoje, Amerikos tropikuose. Kininių cinamonų žievė lupama 10 15 cm ilgio juostelėmis, nuvaloma ir džiovinama. Cinamonas išdžiovinti 2 mm ir storesni žievės gabaliukai, panašūs į tamsiai rusvus vamzdelius (cinamono lazdelės). Aštrų, pikantišką skonį ir kvapą suteikia eteriniai aliejai cinamono aldehidas ir eugenolis."
yra ir kitų rūčių, bet man rūpėjo šios..
o čia ir pats cinamono medis (foto ne mano)

Pradėjus gert tokią arbatą, be prieskonių net nebesinori, kažkada teko gert paprastą, tai toks jausmas, kad geriu išplautą puodelį ar ką..
visgi ką reiškia pripatimas

Taigi, tiek apie arbatą, tęsiu pasakojimą neužilgo.