
tęsiu toliau
p.s. prieskonių foto bus, pamiršau

Taigi, keliaujam apžiūrėti tos Lalibelos miesto.
Lalibela - miestas Amhara regione. Žmonių gyvena čia nedaug, jei nesumaišiau ko nors, tai apie 50 tūkst. tai vienas iš švenčiausių miestų Etiopijoj, antras po Axum.
Lalibela laikoma antra Jeruzale. Religija čia pagrinde Etiopijos orotodoksai.
Lalibela žymi ten esančiomis monolitinėmis bažnyčiomis, kurios buvo "pastatytos" 12-13 amžiuj, karaliaus Lalibelos valdymo metais.
mieste yra 13 bažnyčių, kurios suskirstytos į keturias grupes - šiaurinė, vakarinė ir rytinė. ir kiekviena bažnyčia turi savus pavadinimus.vakarinei grupei priklauso tik viena bažnyčia (tą, kurią ir atskiriu

Bete Medhane Alem,Bete Gabriel-Rufael,Bete Giyorgis ir t.t. neprisimenu aš visų, ir kas blogiausia, pagal nuotraukas galiu atpažint tik vieną

Bete reiškia "namas", bet namas religine prasme - meldimuisi, kitaip tariant, bažnyčia.
Bet bažnyčios, tai ne taip, kaip galima būtų įsivaizduoti, ar tos, kurias jau aprašiau ir rodžiau prieš tai.
Visos šios bažnyčios yra "iškaltos" karaliaus Lalibelos (kažkuri buvo minima, kad iškalta jo žmonos) iš vieno gabalo akmens.Ir pradėta kalti nuo viršaus, pirmiausiai padarant pagrindą, o paskiau vidų ir visas dekoracijas. Kas įdomiausia, kad visas šis protu nesuvokiamas darbas buvo atliekamas tik vienu įrankiu - kirviu. Užtruko 23 metus. Na, tą byloja legendos..
Jei man kas būtų pasakęs prieš tai,kad taip gali būti, būčiau pasukiojus pirštą.. bet kai pamačiau savom akim... Sunku patikėti, bet kitaip nepaaiškinsiu, nes pagrindas ant žemės akmuo, sienos tokios pat, lubos taip pat. matosi tie "išskaptavimai". Kai pamatai, pradedi tikėti.. Žinoma, kyla klausimai kaip tai įmanoma, tiek amžių atgal, ir tik vienu įrankiu. Bet, juk stebuklų buvo.
Pabandysiu iliustruoti nuotraukomis, kur prisiminsiu, pakomentuosiu.

įėjimas į bažnyčią

tiesa, dauguma visos tos bažnyčios tarsi viename, tik eini iš vieno tarsi rūsio į kitą, ir taip pereini tas bažnyčias.yra pavadinimai, nurodantys kas kur.
šioje vietoje teko paplušėti labiausiai, nes visur aukštyn ,žemyn, siauriausiais takeliais, kur apačioj tokia nemaža duobė




kiekvienoje bažnyčioje yra vėlgi paveikslai, kunigai, kurie ten būna pastoviai.
kaip sakė, dauguma jų ten pasišventę visą gyvenimą, kaip įsivaizduoju ,ten ir gyvena



užsidėjo akinius, nes bijojo blico


čia vienam kampe, vanduo veržiasi iš žemės..

Sunku paaiškint vietą, bet tai tarsi "lauke" bažnyčios, bet vistiek toj akmeninėj sienoj (aplink eina akmeninė siena, vidury gali apeit ratu , o pačiam viduryje stovi viena iš bažnyčių. nebuvo kaip iš viršaus padaryt, būtų aiškiau), tai čia toj "sienoj" buvo tokios angos. Sakė, kad čia miegodavo kunigai, kad būtų arčiau bažnyčios.

Vienos iš bažnyčių viršus, kiek pavyko padaryt, nes pastatyti stalažai apsaugoti nuo lietaus

viršus kitas šonas
