Aš ir mano anyta

1. Labai gali buti, kad Tavo zmona savo aplinkai kelia labai aukstus reikalavimus (tokius pat kaip sau arba Tau), o ta aplinka ima ir nuvilia... nuolat... Cia tokia "uzsiciklinusi" problema... Is vienos puses, kaip ir ji nekalta, bet lyg ir kalta... Jai reikia ismokti "nuleisti kartele". O ta ismokti galima. O Tu jai galetum padeti, tik ne pokalbiais ar paskaitom, o kantrybe ir meile. Pamegink jai parodyti, kad pasaulis vis delto yra grazus
As ne psichologe, as pati lygiai tokia buvau, ir visai neseniai

2. Laikas gal ir pades, bet labiau padetu koks nors emocinis shokas. Man padejo suvokimas, kad likau visishkai viena ir niekam manes nereikia, ir cia pasirode mano vyras, suprantantis, mylintis mane tokia, kokia esu, ir padejo man i viska pazvelgti paprasciau Zinoma, lengva cia man pasakyti... Na, gal tu pamegink jai atverti akis, pasakyk, kad gal ne "jie visi" yra blogi, o JI jiems visiems yra bloga... Bet cia yra rizikos... Atsargiai...

3. Zinai, kur cia didziausia beda? Kad TU pasake savo mamai, kad JI planavo, kad JI viska suruos. O kur cia zmona dalyvauja? Gal reikejo pries mamai ka nors sakant perkalbeti dar karta su zmona, pasakyti jai, kad su mama kalbesi. Taip isejo, kad jus su mama bandet zmona nuosaly palikti. Man irgi nepatiktu, jeigu be manes butu organizuojamos MANO sventes, MANO namuose

4. Va man labai uzkliuvo, kad esi vienturtis. Manau, kad Tavo mama labai jau akivaidziai Taves nenori "paleisti", o zmona jaucia ta "pavoju" is anytos puses, todel automatiskai priesinasi viskam, kas is tos anytos puses atplaukia. O ir vienturciai suneliai labai daznai nemato nieko blogo savo mamos elgesy O tai, kad Tavo mama nori, kad js butumet js seima, nera gerai, nes jus sukuret nauja seima, ir Tavo zmona visai teisetai ir pagristai nori ir bando kiek imanoma atsirboti nuo kitos seimos (siuo aveju Tavo mamos ir tevo).

Na, gal taip blogai ir nera, bet atvirai pasakius, butu idomu isgirsti kita tiesa, kuria papasakotu Tavo zmona.

Kad ir kaip keista, - esu linkusi pritarti.... Gal ne tokiais drastiškais žodžiais, bet tiesos šiame pasakyme yra.

Dar noriu pasakyti, kad tikrai gaila tavo mamos dėl Kūčių....Ir tu nekaltas, kad ne tip supratai žmoną (gal ir taip supratai, tik vėliau ji persigalvojo)...Kadangi tai tavo moterys, teks suktis pačiam, kad neskaudintum nei vienos.... Nors ties vienomis Kūčiomis pasaulis nesibaigia, bus gi ir Kalėdos (jei žmona vėl neužprotestuos), ir kitos šventės.
O dėl maisto ruošimo.. Kas gali paneigti, kad, anytai nieko nepadarius ir atėjus į svečius be nieko, marti nesakys paskui, kad, va, karvė/višta atėjo ant svetimo gero tuščiom

Yra bendrieji bendravimo nuostatai... pasisveikinti atejus. atsisveikinti iseinant, nekalbeti keiksmazodziais.. bet tai nera pagarba.
O butent pacia pagarba reikia nusipelnyti ir taskas daugiau jokiu isvedziojimu.

alter ego, netaikiau savo zodziu temos autorei konkreciai. Bet visumoje paemus,
kad ir i mama_gulbe zodzius paziurejus, tai geras sunus niekada negales buti geru vyru. Nes geras sunus stengsis itikti motinai, pildyti jos norus, skirti jai daug demesio, noreti isgirsti jos nuomone ivairiais klausimais ir savaime aisku pasakoti kaip jam sekesi ta diena... vnz statys savo motina, jos josmus, norus i pacia svarbiausia vieta savo gyvenime, jinai jam visada bus zmogus numero uno. O tai jau visiskai nesuderinama su gero vyro ir gero tevo vaidmeniu.

Nesuprantu - tai geras vyras ir geras sūnus nesuderinami dalykai?

Maždaug, - pasigimdai berniuką ir nusiteiki, kad jis su tavim normaliai bendraus kokius 25 metus, o po to jau tu turėsi pasitraukt į kampą ir tyliai melstis, kad marti leistų pabendrauti tau su savo vaiku? Jei to nenori, būsi atskirta nuo anūkų vizitų ar bus susidorota kokiu nors kitu rafinuotesniu metodu....

Negi neįmanoma tiesiog būti žmonėmis ir nedalinti to vieno vyro perpus? Kas nors, kur nors, kaip nors turi nusileisti, bet ne visada tai turi būti viena pusė....

Šiaip aš tai ir turėjau minty taip išsireiškiau.
Nors, iš kitos pusės, na turi gerbt jau vien todėl,kad tai moteris, kuri pagimdė ir užaugino jai vyrą. Na bent jau elementari pagarba kaip žmogui privalo būti. Nebent aš nemoku įvardint ką noriu pasakyt

Laba kazkaip labai sudomino mane panasi tema, nes pati nors ir nedaug dar patirties, ir ziniu, bet situacija artima...
Tai vat kiek per savo trumpa gyvenimeli issiaiskinau:
1. Dvi moterys - anyta ir marti - jauciasi konkurentem del vieno vyro meiles, ir pacios nepripazindamos, nesuprasdamos to jaucia kazkoki priesiskuma viena kitai. Jei vyras turi seseru, tuomet situacija daug geresne, nes tada is anytos puses daugiau supratimo. Bet jei vyras vienturtis, tada SAKES
2. Geras vyras ir geras sunus viename asmenyje - imanomas reiskinys, bet kiek maciau gana retas, nes rasti viduriuka kaip uztektu demesio mamai, ir zmonai vienodaitikrai sunku. Vyras turi buti nesaliskas visiskai ne vienos atzvilgiu.
3. Panasi situacija yra ir tarp vyru - tevas ir vyras jauciasi konkurentai, taciau cia yra vienas niuansas, kad dukros retai artimos su tevais buna, o sunus su mamom kartais net neisskiriami
4. Sita sitacija - kalti visi.. Vyras apie savo zmona kalbedamas ima ieskot kas blogai, ir ziuri daugiau is motinos puses. Bet daznai nemato realios situacijos - jei jam atrodo gerai, tai nereiskia kad taip ir yra. Gali buti kad tavo mama per mazai demesio zmonai tavo rodo - skambiniesi tik tu ir panasiai. Niekada jos drauges nebus - bet sutarti tikrai sugebetu.
5. O del zmonos elgesio kad visi jai blogi, tai kompleksa moteris turi kazkoki, nemoka ar nenori bendrauti del kokiu nors priezasciu. del draugu - vyro draugai jei nevede, yra didesni priesai nei motina, nes jie megsta laisve, ir nesupranta zodzio seima.Todel pora su vienisiais mazai bendrauja, arba del ju skiriasi
Ir pabaigai - galbut tavo zmona yra tiesiog uzdaro budo ir labai seimyniska o tu saunuolis kad zmona palaikai - kaip as tokiom laimingom moterim pavydziu, nes siaip sioj situacijoj manes ne tik kad nepalaikydavo, bet dar ir priesais darydavomes...

labai protingos mintys Labai patiko man tavo postas
Kas del draugu (vyro draugu), tai bent mano patirtis yra tokia:
(Siaip as juos irgi visaip isvadinu, bet turiu tam teise, manau )
Vyro draugai apsimeta, kad manes isvis nera. Visa laika visiskas ignoras Paskambina, koks draugelis, 100 metu negirdetas ir klausia vyro: zinai, pagalvojau, gal einam i koki kina?Manes, zinoma, nekviecia.
Pries vestuves vyra atkalbinejo nuo santuokos, po vestuviu paskambino ir uzuojauta pareiske. Siaip ateje draugai pradeda svaiscioti apie tai, kad mergos su vyrais tik del pinigu, klausia manes ar savo vyra myliu
Na, dar nesu nei vieno to draugelio isvijusi ar izeidusi, bet ju akimis as blogiausia ir visokia kokia Na, tai as vyrui juos taip pat gaidziais isvadinu ir man negeda visai Isvis tokius draugus reiktu mesti pro duris Bet as tolerantiska ir isaukleta, tai dar neparodziau nei vienam duru...
Tai, kad tie draugai, zmonu vadinami gaidziukais, maziausiai riekia kreipti demesi

matai, lygiai tada taip pat mastant anyta privalo gerbti mane, nes ne kas kitas, o butent as gimdziau ir auginu jos anukus... tik kazkodel daugeliui tai jau atrodo nesamone

Manau daugeliui tai aktuali tema.Reikia tik pasidziaugti, kad tokiu vyru, kaip autorius, dar yra siais laikais.tik kazkodel man atrodo, kad tamsta greit pavargsi nuo tokiu santykiu.Atsiriboti nuo savo aplinkinio pazystamu, draugu, tevu rato ir matyti tik viena nuostabia zmonele-pavargsi.Galu gale ir pati zmona taps nebemiela(na gal truputi pesimistiskai).Asmeniskai as pakalbeciau su zmona ir jei tai rezultatu neduotu, veikciau, kol dar nevelu.Jei ji nenori bendrauti su tavo mama, tai ir nereikia, vaziuok retkarciais vienas.Nenores likti viena ieskos kompromisu, o gal but atskleis tai, ko tu nezinai, del ko ji nemegsta tavo mamos, nes tiesa geruose santykiuose butina.Zmona turi suprasti, kad mama, kaip ir jai, taip ir tau liks mama, kokia ji ten bebutu.

Paskaičiau visą temą ir priėjau išvadą, kad visos problemos prasideda nuo to, kad žmonės nebemoka tarpusavyje kalbėtis. Kol saviškį išmokiau, kad visus nesusipratimus reikia aptarti. Kad vienas mažas nutylėjimas vieną kartą pagimdo ateityje didelį nesusipratimą. Ir praėjus metams pradedama prikaišioti, o tada tu taip, o aš anaip.
Aš su savo anyta pradžioje nelabai sutarėm, paprasčiausiai aš užaugau visai kitokioje šeimoje, kitaip auklėta. Bet pas uošvius visada važiuodavau, nes tai juk mano mylimo vyro mama. O vyro ir mamos santykiai buvo labai geri ir tikrai nenorėjau, kad jam reikėtų gyventi tarp dviejų ugnių. Užsimano uošvienė pas gydytoją kokį (nors ir visai nereikia) aš būtinai ją užregistruodavau, pati palydėdavau, nes sunku kaimo žmogui mieste orientuotis ir man karūna nuo to tikrai nenukrito. Tai truko kokius tris metus. O dabar mes su uošviene labai geros draugės, (ištekėjusi 18 metų) pasikalbam visom temom, žinoma jos pasaulėžiūra kitokia, bet aš ramiai palinksiu galvą, nes žinau, kad jos tikrai nepakeisiu, o ir kam reikia ginčytis dėl tokių niekų.


O tavo žmonai palinkėčiau kantrybės ir atsikratyti jaunatviško maksimalizmo, nes jai atrodo, kad ji pati pačiausia ir viską gali pati, bet be aplinkinių mes esame NIEKAS. Ir nebūna taip, kad aplinkui tik blogi žmonės.
O savo mamai gražiai pasakyk, kad tavo žmona nori padaryti vakarienę pati ir pavaišinti uošvius.
Ir dar man pasirodė keista, kad tu bijai įžeisti savo motiną, nežinau ne tokie jau jūs artimi, jei tu negali pasakyti, kad planai pasikeitė, mes suplanavom jums kalėdas, o ne kūčias ir aš apsirikau besakydamas. Ir visada KALBĖKITĖS, tai tikrai išspręs jūsų problemas.

kas liecia mano mama ji irgi neaisku kodel (visada galvojau jau kas kas bet ta tai sutars labai gerai su mano kazkada busima kazkokia zmona) nes augau labai gerai sutarem, buvo puikus santykiai, visiems draugams patinkdavo ji, ir isvis ji panasi i mane, viskas jai gerai ir visi geri, tik va pasirodo mano zmonai ir ji pasidare bloga... bandem sneket, kodel, argumentu nelabai rasta.. tiesiog nepatinka pas tavo mama nuvaziuot nes ten nejauku... jus ten savo snekom uzsieme... ir t.t.



aciu uz patarimus
[/quote]

mano situacija panaši kažkiek į tavo, nes su savo anyta visai nenoriu bendrauti, o maniškis mane verčia, ji guodžiasi ir ašaroja kokia ji vargšė, kad aš su ja nenoriu bendrauti, o kad ji mane labai įskaudino tai nenori suprasti, o mano vyrui gaila savo ašarojančios mamos aš tai siūlyčiau pasvarstyti ir neatmesti tokios galimybės, kad tavo mama tarkim ją įskaudino ar pasakė ką nors nes ir taip gali būti

Dėl anytos mano situacija panaši, aš nenoriu su ja bendraut. bet tam as turiu šiokių tokių priežasčių. jinai yra pasakius apie mane nelabai gražių dalykų, ir aišku tos kalbos atėjo iki manęs... yra dar ir kita priežastis... nelabai jinai norėjo manęs kaip marčios, visą laiką, kai draugavau su jos sūnum, ji norėjo, kad jis susitaikytu su buvusia drauge ir dabar žinau, kad jinai su ja bendrauja. iš tokių jos poelgių ir atsirandas priešiškumas. nedraudžiu nei vyrui su ja bedraut, nei mūsų dukrytę matyt. pati skatinu, kad vyras važiuotų pas ją, o pati stengius nevažiuot. kai vis dėlto tenka važiuot į svečius jokio priešiškumo stengiuos neparodyt, nenoriu, kad vyras jaustusi nejaukiai. o vyro tėvas, tai visai kitas reikalas jis yra žmogus su kuriuo mielai bendrauju:)