Kiek kainuoja namo statybos? 4tema

Kaip pavadinsi-taip nepagadinsi Jei tuos pacius brusus, tu paciu ismatavimu vienus ant pamato desi ir pavadinsi "apatiniu sienos vainiku", o kitus analogiskus prie stogo jau vadinsi "murlotais", kas pasikeis? Tai ta pati medine dalis. Negirdejot, kad murlotus suka ant pamato karkasineje statyboje? Dabar isgirdot.
Mūrtašiai („murlotai“) - viršutiniai sienos rąstai, į kuriuos remiasi gegnės. Mūrtašiai („murlotai“) naudojami stogo konstrukcijos apkrovų namo sienoms suvienodinimui. Paprastai mūrtašiai („murlotai“) nebūna mažesnių matmenų nei 100x100 mm. Dažniausiai naudojami 150x150 mm., 200x200 mm. arba 150x200 mm. Patvariausia kontstrukcija gaunama, kai sumūrytame name (blokelių, plytų) prieš mūrtašį („murlotai“) betonuojamas monolitinis žiedas, paprastai 15-20 cm. aukščio, kuriame įbetonuojami 12-16 mm. diametro metaliniai varžtai, kurie išdėstomi 70-100 cm atstumu vienas nuo kito. Jų pagalba mūrtašiai („murlotai“) priveržiami prie betoninio žiedo. Svarbu po mūrtašiu („murlotu“) pakloti hidroizoliaciją (gali būti du sluoksniai „ruberoido“) ir priveržti panaudojant plačias poveržles. Mūrtašiai („murlotai“) dažniausiai sujungiami tvirtinimo kampais, tik tokiu atveju gegnę reikėtų įojauti kampu ties atrėmimo vieta.
Pajuodinau sakini, dabar zinau, kokius ten metalinius strypus betonavo i pamata, tai varztai, kuriais bus susukti murlotai prie pamato.

Chemijos labai nemegstu. Bet pagal projekta yra nurodyta, kad impregnuoti BUTINA. Galit pasistudijuoti ir cia, siryt idomumo delei pasiskaiciau:
Karkasiniam namui statyti naudojama tik džiovinta mediena. Visa mediena impregnuojama antiseptiku, apsaugančiu nuo grybelių, pelėsių, puvimą sukeliančių mikroorganizmų ir medienos graužikų.
http://www.ekspertai...s_technologijos
Beje, kaimyno stogdengiai, matyt, chemijos nemegejai, stogu medines dalies irgi neimpregnuoja. Pasak dedes, po 15-20 metu kaimynas gales vel stoga keisti O paskui stebisi zmones, kad ju, palyginti, nauji stogai luzta nuo iskritusio sniego arba per viesula vieninteliam is kaimo nunesa namo stoga.
Sakiau, jau, kad apie dede neberasysiu, tebunie tai paskutinis kartas: taip, zmogus tai seno kirpimo, per 35 darbo metus jis visokius sedevrus mate ir, manau, kad isbande. Vienur naujos technologijos pasitvirtino, kitur grizo prie seno.
Statybose dirba daug zmoniu, tas tiesa, bet statybu prieziuros vadovai turi nusimanyti absoliuciai viska. Nuo pamatu iki stogu bei apdailos plyteliu. Tai zmones ne su pradiniu issilavinimu, su aukstuoju, bet analogiskai turi buti ne vien teorija plika, bet praktika. Tebunie tai paskutine panegirika mano dedei

I musu pamatus akmenu nedejom, bet jei skaitet anksciau, tai rasiau-dejo senus isdauzyto tvarto betono luitus, kurie tuos pamatus suriso neblogiau nei armatura ar akmenys.

O siaip tai nera cia apie ka daugiau diskutuoti, gausis ne i tema, o tik oponento menkinimas. Zmogus stai parase, kad pamatus pasidare uz 3000lt. Kitas parase, kad 15000lt, as parasiau, kad uz 2000lt, nuoroda idejau i blog'a, kur zmogus sugebejo pasistatyti ir uz 10000 VISA nameli. Tad kuo cia esam vienas uz kita prastesni? Kad vienas samdo patentininkus, kitas rimta statybine imone, o trecias darosi pats? Kaip kas moka, taip tas sukasi.

Aisku ieina darbo kaina ir aktualu sitoje temoje, tik gal mistika norejo isgryninti kiek vien medziagos kainavo jusu pamatui.

Cia vel kosminiai skaiciai. Kas ten pas jusu kaimyna per stogas buvo ir bus, kad darbas kainuos 30K. Tai cia brigadelei vos ne puses metu darbo uzmokestis. o ka ten puse metu daryti. O gal ten koki know-how irengines

10K vien stogo medziagom tikrai imanoma.
Papildyta:


Vien ant darbo nesitikekite tiek daug sutaupyti, kad namo kaina atpiginti kelis kart, o ir medziafgos pas giminaicius baigsis

Na del murlotu nesigincysiu, gal karkasineje statyboje viskas kitaip vadinasi, nors jei net statybininkai to nera girdeje.....


Del sito niekas ir nesigincija, visiems ir taip aisku, kad reikia impregnuoti. Nors "taupieji" turbut to nedaro ir vel turi proga pasigirti sutaupe siek tiek pinigeliu.


Vat sitoj vietoj iskilo klausimas. Nesu statybininkas, todel galiu ir klysti, bet ar gali betonas suristi betona? Vientisu, tarpusavyje suristu armaturos ziedu funkcija suprantu, bet ka duoda betone palaidoti betono luitai? Na nebent sviezio betono maziau reikia, bet kaip jie, sakykim, pamatu kampus sutvirtina?


Cia gaunasi kaip aukcione: Petras pasidare uz 15t., Jonas uz 3000, sena pazistama uz 2000! Na kas dar maziau sugebesit isspausti? Ir dar karta pasikartosiu, kad jusu nuorodoje TIK pirtele, o ne namas!!! Ar skirtuma jauciate?

del manes tai jus ir karabite mirkykit,kad tik jum geriau nuo to,bet mano assmenine muomone tai debilizmas.. Sakau todel kad visa skandinavija pastatyta is normalios medienos ir viskas ten ciki.. Bega jie nuo impregnuotos medienos namo viduje kaip nuo velnio..

Sekmes statybose ir negalvokit kad noriu jus ispeikti.

Nebukite juokingi ir priekabus, visi sie pasakymai yra niekiniai be skaiciu uz kiekviena darba,skiriasi ir gruntas,dydis,salygos,skiriasi vietoves,skiriasi darbo kokybe,skiriasi medziagu kainos,tad nezinau ar kam nors si informacija pasitarnaus?

As skirtumo nematau Blog'e matau pamatus, sienas, stoga, kamina, grindis, apdaila... Skaiciau kiekviena menesi saziningai, ka zmogus padare ir kiek jam tas kainavo. Aisku, kvadratura tai nera didele, kiek ten-koks 40kv? Nu gerai, tai jei namas, pvz 120kv butu, tai ten ta suma reiktu dauginti is 3 ir vietoj 10 tuks. gausis 30tukst.
Vakare bandysiu ikelti musu namuko pamatus, galesit ivertinti, per kiek laiko jis nugrius ir kaip ten su tais visais kampais, kas ten juos risa, kas ne, as ne specialiste, as neismanau.

Apie Skandinavija nieko negaliu pasakyti, tuo tarpu kai dariau namo projekta, man architektai siule rastini nama, kuri reiktu paskui apsiltinti ir apkalti dailylentem Paklausiau, kodel rastini reikia taip gadinti. Atsake, kad yra istatymo pasikeitimas, jog rastines gali buti tik sodybos ir pirtys, o jei paskirtis-gyvenamasis namas, tai privaloma apsiltinti ji, nes per eile metu pagal musu klimato salygas pamate, kad rastiniu gyvenamuju namu silumine varza neatitinka reikalavimu. Butent tas leme, kad rinkausi karkasine statyba, nes ar taip, ar taip reikia apsiltinti ir apkalti. Klausiausi del siaudiniu-molio namu, vel atsake, kad musu klimato salygomis tai nesamone didziausia. Bepigu tokius namus statyti kokioj Ispanijoj, kur daznai buta karsta ir jie nera mate nei tokiu liuciu, nei salciu, o stai Lietuvoj tai tie siaudinukai ir liks tik kaip nepavykes projektas, kas nori zaisti-tas lai zaidzia, negi uzdrausi.
Tai dabar mastau, kad gal Skandinavijoj irgi kitoks klimatas. Pas juos -5 ziema jau katastrofa, o pas mus ziemos traukia net iki -25. Gal pamate, kad neverta jiems impregnuoti? Juk ten irgi specialistai dirba, gal nera jau tokiu reikalavimu, kaip pas mus.

As ta bandau pasakyti
Ir vis tik, mano manymu, namo statybose liuto dali atima samdomas darbas

taip, rastinio namo projektas privalo buti su apsiltinimu, kitokiam negausite leidimo statyti. Todel, kad rasto varza neatitinka reikalavimu gyvenamajam namui. Paprastai apsiltinimas "paisomas" is vidaus, o ar siltinsit ar ne, cia jau kiekvieno asmeninis reikalas. Tiesa, nezinau, kaip su pridavimu, jeigu neapsiltint
O del kainu tai tikrai, nereikia lygint obuoliu su kriausem

Papildyta:


Jeigu 500K kainuojancio namo statybos darbai sudarytu didziaja dali namo kainos, MB butu milijonierius. Bet, kazkaip, pastatant 3 zmonem 3 namus per metus niekaip nesigauna po 300K uzdirbt

Atrodo pradedat mastyti! Tai jei ta pirtele pasistate uz 100t., tai nedidukas 120kv namukas kainuos +-300t. O tokia suma as tikiu. Vat ir subliuksta mitas, kad namas 100t. kainuoja! O samdomas darbas sudaro apie 20% visos namo samatos. Nepasakyciau, kad jau cia liuto dalis...

As bandziau vesti namo statybos finansine apskaita atkiriant darba nuo medziagu.
Atskirose pozicijose santykis skiriasi, pvz stogo medziagos kainavo pigiau, o darbas- brangiau, fasado apsildymo- priesingai, siaip man isejo dezutes statyme brangiau darbas, o vidaus apdailoje bei komunikacijose- medziagos.
taciau grubiai paemus sakyciau darbo ir medziagu finansinis santykis apylygis.

Mes patys beveik nieko nedarem (nes nesam statybines ar inzinerines sferos zmones, tad nenorejom eksperimentuoti su savo didziausia gyvenimo investicija)

Tai kad nuli priraset Zmogus pasistate ne uz simta, o uz desimt tukstanciu litu, vadinasi, triskart didesni nama butu pasistates uz trisdesimt tukstanciu. Jus nepatingekit ir tikrai paskaityti kiekvieno menesio darba ir islaidas, raso jis, kaip ir as, tas kainavo tiek, tas aniek. Beje, ten jis ir armatura dejo ne tik i pamatus, bet ir i sienas.

O man vis tik atrodo, kad darbas sudaro 50 procentu, jei nedaugiau, visu statybu kainos. Sprendziu is keliu dalyku, su kuriais susidurem: pries tris metus, kai buvo pats statybu pikas, savaji murini nama Vilniuj apsiltinom putu polistirolu ir dejom klinkerio plyteles pirmam aukstui bei dekoratyvini tinka antram. Samdem garsia statybu bendrove. Nieko negaliu bloga sakyti, padare vyrai greit ir gerai, labai tikiu, kad ir kokybiskai, nes per tris metus, tfu tfu tfu, niekur ne kampas nenukrito, neiskilo. Bet mums buvo pateikta samata: medziagos 12000, pastoliu nuoma 2000lt, darbas 25000lt.
Kitas pvz.: sugalvojom virtuvej klijuoti grindu plyteles. Nusipirkom patys Lenkijoj uz 18lt/kv. o darbas kainavo 20lt./kv. Paziurejau dabar idomumo delei i skelbimus skelbiu.lt, uz plyteliu klijavima ima 25lt kvadratui, o as va esu savajai sodybai nusipirkus grindiniu plyteliu uz 15lt/kv, bet cia per akcija man taip nuskilo.
Gipso plokstes kainuoja 6lt/kv, o sukimas jo, t.y. darbas-12-15lt
Dazymas, glaistymas vel po 15lt/kv, o patys dazai ir glaistas tiek tikrai nekainuoja.
Tai cia paemiau apytikrias remonto darbu kainas. Juk statybose analogiskai: medziagos kainuoja tiek, o samdomas darbas antra tiek, jei ne daugiau.

Kuom impregnnantas susijes su temperatura , ar as cia ne taip kazka supratau?

Kiek yra ta liudo talis pagal jus %-tais ?

Gal daugiau ne su temperatura, o su oro dregnumu. Lietuvoje oro dregme buna apie 80 laipsniu, nu plius minus. Pvz, pasiziurejau dabar i Siauliu miesto oro dregnuma, tai meteorologai skelbia, kad pas jus ryte buvo 97, o siuo metu 83 oro dregnumas. Esant tokiam dregnumui ir siltam orui puikiai dauginasi pelesiai ir grybeliai. Dauginasi sporom. Nuseda jie ant neimpregnuotos medienos, ima daugintis, apraizgo visa mediena, ima ja ardyti iki vidaus. Kuo daugiau ardo, tuo labiau atsiranda mikroitrukimu, per kuriuos smelkiasi ta pati dregme is oro. Ziemos metu ta dregme medyje susala. Susidares ledas didina itrukimus, tuo paciu lengvindamas kelia pelesiams ir grybeliams kita pavasari. Ir taip pasaka be galo. Nors kodel-iki galo, po 20 metu sutresa/suluzta pazeista mediena. Tai cia jei tik pelesiai ir grybeliai, o kur medienos parazitai dar-kinvarpos, pvz?
O idomumo delei pasiziurejau oro dregnuma Norvegijoje Osle-37. Tai gal vis tik tiesos tame yra, kad reikia statyti namus tokius ir taip, kaip diktuoja musu klimatines salygos?

Liuto dalis-tai 50-60 procentu, pagal mane ir pagal kaimyna, kuris keicia stoga.

Siaip tai butu labai idomu, jei visi pasidalintumet, kiek kainuoja, sakykim, plytu ar blokeliu kvadratas ir kiek kainuos sumurijimo kvadratas