Normalios šeimos pajamos

apie madingu daiktu pirkima vaikam ir as pasisakysiu. aplinkoje matau skirtingas seimas ir skirtingai auklejamus vaikus, vieni dreba del naujo telefono, kiti gi iskiepyti kitomis vertybemis. vienas pirmokelis svaigsta, kai nori plansetes, nes ten zais zaidimus, kita pirmoke net telefono neturi, nes lanko sokius, dailes burelius, muzika, molio lipdymus ir t.t. namuose su tevais piesiama, einama pasivaikscioti ir t.t. ir nors mama sako, kad mokykloje jau po truputi jauciama daiktu manija, jos dukters dar ta manija nepaliete. be abejo, ateis laikas, kada ir si mergicka nores ir savo telefono, ir kompiuterio,bet man regis, kad idealu ta laika atitolinti, tai vaikui tik i nauda.
kaip elgsiuosi as, sunku pasakyti, matau, kaip sunku yra vaikus uzimti, sudominti, tai kainuoja daug tevu laiko ir pastangu, tad kartais atrodo paprasciau duoti telefona pazaisti.
asmeniskai mano patirtis. vaikysteje viska gaudavau gana lengvai, klaseje pirma turejau kompiuteri, telefona, daug graziu rubeliu, visokius rieducius ir panasius dalykus(na, kas tuo metu buvo madinga ir "kieta"), bet paradoksas tame, kad as visada su asaromis prasydavau, kad man nieko nepirktu, man nieko nereikdavo, bet pirkdavo, nes tevam buvo svarbu, ka tures ju vaikas, kad tik nebuciau prastesne uz kitus. o as buvau gamtos vaikas, lakstydavau kiemais su dviraciais, su kamuoliu, man labiau patikdavo sliauzineti paskui mama darze ir prasyti, jog leistu pasodinti paciai pomidora. man tai pats geriausias prisiminimas is vaikystes, kai ilgais vasaros vakarais su mama krapstydavomes darzelyje, paskui kepdavome sausainius ir siudavome lelem drabuzelius.
negana to, kad as tu daiktu normaliai net nenaudodavau, tai tevas dar ir prikisdavo, kad tiek visko priperka, tiek man gero nori, o as parnesiau is mokyklos 8
paskui seimoje siek tiek persideliojo finansai, mama nedirbo, isvaziavo i uzsieni, nes reikejo geros masinos nors turejom tikrai normalia masina tuo metu. tai nuo to laiko dar labiau nekenciau visokiu dalyku, kuriuos man pirkdavo tevai. iki siol tevas visiem pasakoja, jog buvau keistas vaikas, duoda 150lt dzinsam, o as parsinesu dzinsus ir dar 100lt grazinu. o as tai elgiausi, kad tik mama kuo greiciau griztu.
tiesiog manau, jog yra ir daugiau tokiu vaiku, kurie laukia anskciau is darbo griztanciu tevu ir sutiktu paaukoti iphona del to, kad tevai griztu jiem dar nespejus sugulti i loveles.
kad ir dabar darbe daznai sukiojasi 6m mergaite, kurios abu tevai dirba iki 20-21h, o ji kokia 17h jau ateina ir laukia tevu. as vis pakalbinu, klausiu kuo noretu buti uzaugusi, tai ji atsake, jog bet kas, tik ne tuo, ka dirba tevai. kai paklausiau kodel, atsake, jog tiesiog per ilgai dirba(darbas yra toks, kad kiek dirbi, tiek uzdirbi, nera darbo valandu)

Ne visi tėvai tiek dirba, kad galėtų vaikams po to kompensuoti daiktais. Yra kas dirba kelias valandas per dieną, bet generuoja tiek pajamų, kurios kitiems tik svajonėse. Todėl kiek šeimų, tiek situacijų, ir nėra taip, kad tie vaikai kažkokie užguiti, nuskriausti, stokojantys tėvų dėmesio ar meilės ir tik per daiktus reabilituojasi, kad vaikams neskiriamas įdomesnis laisvalaikis, įdomesnė programa, kad tik kompas ir tiek žinių. Bet man asmeniškai atrodo, kad dirbtinis technologijų ribojimas kvepia paranoja ir akmens amžiumi. Labai jau sureikšminamas blogis ir tik jis, nematoma teigiamų dalykų, kaip vaikai geba greičiau orientuotis šiuolaikiniuose dalykuose, kokią duoda naudą ir po to kaip sparčiai priimti naujus, kur suaugęs jau ne taip lengvai gaudosi.

viskas yra ok, tik ne visi suvokia, kad vien iPado negana. teisingai pastebeta, kad kiek zmoniu, tiek nuomoniu, tiek situaciju. as pateikiau savo pavyzdi. mane zudydavo pasakymai, kad as tau viska nupirkau, o tu vis tiek gavau 8. bet nei sykio tevas nepadejo paruosti namu darbu. keistas tevu poziuris, kad kompas ar telefonas mat gali pagerinti pazymius ir tokiu yra iki siol, ne viena syki esu girdejus, kad va as tau daviau pazaisti telefona, o tu mat negeras, nedarai kazko. galbut kazkas moka taip islaviruoti, kad vaikas ir turetu visas technologines naujienas, ir butu dar kazkuom uzimtas, kad tobuletu ne tik jo gebejimas orientuotis, bet ir lankytu ivairiausius uzsiemimus, kurie tikrai nenugincyjamai istobulina vaika.
ir nepykit, bet pazistu bent pora seimu, kurie yra gerai zinomi, menesio pajamos ir pelnai skaiciuojami septynzianklem sumom, bet bent jau tevo toje seimoje nebuna, nes tikrai neuztenka dirbti keleto valandu.
bet cia jau kita tema

ai va dar i tema, iki siol, nors galiu sau daug leisti, nemegstu brangiu daiktu. ir jauciu, kad cia liko nuo vaikystes, kada kazkam reikdavo tarsi jaustis dekinga. db kai vyras perka telefona uz 2tukst litu sau,man negaila, bet sau as neleidziu tokio nusipirkti, ir vyrui grieztai pasakiau, kad man nepirkinetu tokiu dalyku. nesakau, kad taip elgiasi kiti, bet as turiu tokia skaudzia patirti, ir zinau, jog daiktai gali palikti trauma. vieniem palieka trauma, nes daiktu tiesiog neturejo ir jautesi nuskriausti, kitiem priesingai. tuo tarpu mano tevas vaikysteje negavo nieko, mociute gailedavo 4 kapeiku ekskursijai, vaziuodavo visa klase, o tevas vienintelis nevaziuodavo, uztat man dave viska ir nuolat baksnojo, koks jis geras ir kaip turiu but dekinga.

butu kvaila SM kazka priversti kitaip mastyti,visi esam suauge zmones su savom patirtimi, daugelio nuomones nepakeistu net kuolo ant galvos tasymas, uztat pasidalinu tik savo patirtimi, bet nesakau, kad absoliuti tiesa.

Maniškiui užtenka Ne kiekvieną mėnesį, bet paprastai retai tiesiogiai dirba daugiau nei kelias valandas per dieną, kartais iš viso nieko nedaro. Viskas priklauso nuo įdirbio ir kt. faktorių.

Aš stebiuosi tais tėvais, kurie smurtu, teroru ar kvaila priespauda uja savo vaikus ir reikalauja tik teigiamų balų, iš visko ir visada. Nesiorientuoja, kad žmogus negali būti pirmūnas visur ir visada, retas priima informaciją iš karto ir dešimtukui geba atsiskaityti, viską ir visada. Žinau, kad mano vaikų klasėje yra terorizuojamų vaikų. Žinau, kad jie labai nelaimingi dėl to, ne viskas jiems lengvai pavyksta, kartais per kraujus, nes nepakanka prigimtinių gabumų vienam ar kitam mokslui.

Todėl nemanau, kad teisinga drausti, riboti vaikui kažką tik dėl to, kad jis gavo prastesnį pažymį iš kontrolinio darbo. Reikia motyvuoti mokytis, kad norėtų gauti geresnį pažymį, patys, o ne dėl to, kad taip tėvams reikia.

deja, ne visi taip galvodavo. as 8 gaudavau labai retai, mokiausi gerai, bet pvz jeigu gaudavau 8 ir maziau, savaite neziuredavau TV arba atimdavo kompa, kuri buvo nupirke kaip paskatinima nu zodziu cirkai arba nuperka telefona ir niekas klasej dar neturi telefono, tai kur ji deti? su kuo susirasineti? bet pliusa uzsideda.
tiesiog reikia moketi ir pateikti tuos daiktus, va kur didziausias menas

Nepirkciau vaikui brangaus telefono,ipad ir panasiu technikos "stebuklu" ( nei supras daikto verte nei ivertins) bet leisciau i brangu popamokini bureli ( jei matyciau to prasme ir nauda)
Papildyta:

va butent,nupirkti kazka yra zymiai lengviau nei surasti laiko bei skirti demesio savo vaikui,todel daugelis tevu pirkdami brangius daiktus bando kompensuoti sazines priekaistus,kad neskyre savo vaikui pakankamai laiko bei demesio...

o ka vadinat dirbtiniu technologiju ribojimu?
Juk jei pvz. mes vakare neziurim TV, o tarkim visa seima zaidziam stalo zaidima, tai reiskia, kad mes tycia dirbtinai ribojam vaikui TV ziuret? Ar jei seima savaitgali vaziuoja dviraciais prie ezero, o nesedi prie kompo, tai irgi tycia riboja? Akmens amziui gyvenam? Kas yra tas tycinis ribojimas? As asmeniskai nei vieno tokio atvejo savo aplinkoj macius nesu Nejau, kad dirbtinai neribot ir nebut paranojikams toj srity, tai vaika vakare reikia prie TV sodint ar kompo, i kisene igrust naujausia telefona, net jei jis juo niekam neskambins? Kitaip mes paranojikai? Akmens amzius?

Kiekvienas turi savo prioritetus, aš iš tavo paminėtų renkuosi abu ir nesuku dėl to galvos. Bet kodėl visada privaloma, kad vaikas būtinai įvertintų daikto vertę ir gebėtų naudotis visomis funkcijomis? Jam turi melstis? Po servetėle laikyti ir imti tik su atlasinėmis pirštinaitėmis, kad nesusiteptų? Laikui bėgant daug ko išmoks, be to, ne visos funkcijos reikalingos kasdienybėje. Juk mes neprievartaujame statistinio kompiuterio ir nespaudžiam iš jo maksimumo. Technika yra tiesiog technika. Kaip laidinis telefonas, lempa, orkaitė ar virdulys, patys tėvai iš tų daiktų daro kažkokius stebuklus. Bandau įsivaizduoti, kaip tokio tipo tėvai reaguotų į netyčia vaiko sudaužytą, pamestą, sugadintą mobilų. Ir jei vaikui nupirko brangius batus, tai viskas, geriausia, kad jų neavėtų kasdien, o tik per šventes, kitu laiku jie stovi garbingoje vietoje, svetainės sekcijoje už stiklo.
Papildyta:
Dirbtinis ribojimas - kai visai draudžia, rodos aiškiau nei aišku Pvz. yra nemažai garsiai deklaruojančių, kad kompo nepirks, iš principo, ne anksčiau nei: vaikas pradės eiti į I klasę/ V klasę ir pan., kai bausmė vaikui - mėnuo, du, trys be kompo. Gal ir gera, efektyvi tokia bausmė, nežinau, saviems tokių bausmių netaikau.

O tie, kurie specialiai nežiūri TV ir draudžia vaikams, nes neranda normalių ir naudingų programų, kažkuo primena vegetarus, veganus ir žaliavalgius, jei jau patys pradėjo tuom gyventi, tai viskas, būtina įtraukti vaikus, kitus šeimos narius, nori nenori, niekas jų neklausia ir neleidžia rinktis, laisvai ir nepriklausomai. Mano vaikai labai retai žiūri TV, bet tai jų laisvas pasirinkimas, niekas neverčia prievartos keliu rinktis kitokius užsiėmimus.

Subjektyvi kokia matai nauda pradinukui is brangaus ismaniojo? as nepirkciau visu pirma delto,kad bijociau,jog gatvei gali uzpulti ir atimti

Subjektyvi, as nemanau kad pradinukui technologijos yra butinas dalykas Nezinau kiek jusu vaikai tomis technologijomis uzsiema, bet del valandos per diena, manau tai nera butinybe. Tam pilnai gali pakakti ir tevu technikos. Musu dienos grafikas yra toks, kad mazoji negauna tam daug laiko. Man labiau patinka kartu praleisti laika, o ne i rankas ikisti iPad ir vaikas uzimtas. Galiausiai jai nera gerai su akytemis, tad stengiames nenuvarginti.
Manoji yra antrokele ir neturi mobilaus, ir jo netures dar kelis metus tikrai. As ja nuvezu i mokykla, parvezu, i uzsiemimus jinai irgi veziojama. Tai kokio velnio telefonas?
Apie vaiko labiau branginama daikta kalbejau todel, kad vaikui sveika pavargti del norimo daikto, o ne viska gauti patiekta ant sidabrinio padekliuko. Pas mus jaunimelis auginamas taip, kad jie nemokomi mastyti. Jie nori visko ir tuoj pat. Nepamastant ar jie gali sau tai leisti.

Jei telefonas nebūtinas, tai tikrai nereikia jo pirkti, išmanusis telefonas taip pat nebūtinas, kol nėra jam poreikio. Maniškiai penktokai, bet tik šiemet atsirado poreikis išmaniesiems. Bet telefonų prireikė tada, kai prasidėjo poreikis išeiti su draugais pasivaikščioti po miestą, pabūti su draugais "lauke", va tada prireikė telefonų, turėjome tokius antikvarinius, juos ir davėme, kad nebūtų grėsmės.

iPadas reikalingas bendram išsilavinimui, o ne laiko vagystei. Kuo blogai loginiai kompiuteriniai žaidimai ar tie, kurie lavina tam tikrus įgūdžius? Tai tėvų baimės, jų atsilikimas, kad ten, kur jie nelabai susigaudo, yra labai daug grėsmės ir reikia riboti šimtu proc.. Tai gal laikas tėvams persišviesti savo smegenis ir pažvelgti į viską kitu kampu? Kad gyvenime, jei elgiesi su protu, tai netampi priklausomybės auka.

O kuom blogai jei tevai savo iPaduose isitaiso tu loginiu zaidimu ir leidzia vaikams pazaisti? Ar tai atsilikimas?