●●●●●_Panevėžio darželiai_●●●●●

Plačiau? apie ką? apie palikimą?
Prašom: - kaip visi (tikriausiai) žinome, vaikas yra ŽMOGUS, su visomis žmogui būdingomis sąvybėmis - jausmais, pojūčiais, norais ir baimėmis...
Tada įsivaizduokite, kad jus - SUAUGUSĮ - kažkas nuveža į pvz. Kinijos gilumą ir ten palieka... Ką jūs jausite? Nieko nėra pažįstamo (nei žmogaus, nei daikto), reikia daryti kažkokius dalykus, ko iki tol nedarėte ir neturite apie tai supratimo... Geras būtų jausmelis? Bent jau man - tai šlykštus...
O mažam vaikui, kurio labiausiai išsivystęs yra dar tik baimės jausmas - tai sukelia šoką, kad dingo mama, kad viskas ne taip kaip buvo, ir jis dar nesupranta, kad tai laikina, kad visa tai - tik jo labui...
..........
Tam ir yra "pratinimai", t.y. vaiko supažindinimas su aplinka - vaikas būna su mama (jam ramu) ir jis susipažįsta su naujais daiktais, naujais žaislais, naujais suaugusiais (auklėtojomis) bei nauja tvarka - kada žaisti, kad avalgyti, kada miegoti...
..........
Taip , beje, dirba ir normalūs vaikų odontologai (čia jau iš praktikos) - pirmą kartą vaikui aprodomi visi įrankiai, visi daiktai kabinete, parodoma kaip veikia vandens siurblys, kaip vandenį pučia grežimo maįina ir pan... mano mažoji po tokios "ekskursijos" klausė - kada vėl eisim, o nuėjus - ramiai atsisėdo į kėdę, išsižiojo, leidosi gręžiama (nes jau žinojo ką tas šviečiantis ir zvimbiantis pagaliukas daro), ramiai leidosi užplombuoti dantuką...
.............
Taip ir darželyje - per kelias dienas vaika susipažįsta su visa aplinka, ir tik tada, kai jis jau ramiai jaučiasi grupėje su mama, jis paliekamas VIENAS. Nors tada ir pasitaiko verksmo ir rėkimo, bet tai jau nebe tokia psichologinė trauma vaikui, jei pasikeitimas įvyksta per minutę...
Beje, pas mus grupėje gal tik ketvirtadalis vaikų pirmą kartą palikti be mamos verkė, mano mažoji - neverkė išviso. Jai tada buvo du su puse...

Sveika Vilusa,
O i kuri darzeli Jus einate?Tok poziuris gal tik Jusu vienam darzely,nes kiek girdejau tai visur taktika- atvedi ir palieki,- man tai ziauru.As planuoju savo sunuti pradet vest, tai noriu susirinkt info, kad kuo maziau traumuot vaika.

Mes einam į darželį "Taika".Prieš pradėdami eiti,gerą savaitę eidavom pabūti grupėje,apsiprasti,susipažinti su aplinka,vaikais,Pabūdavom pusvalandį,valandą,auklėtojos net patarė pirma taip apsiprasti,o tik tada atvesti ir palikti.Kažin ar būčiau vedus į darželį,kur turi tą pačią dieną paliktį vaiką ir išeiti,kažkaip žiauru

http://www.valdorfoc...p?which=rugelis mes einam į 6gr. pas auklėtoją Silvą (tik grupės darbo laikas trumpas nuo 8,30 iki 15,30)

Aciu uz info,as maniau,kad Panevezy nera konkreciai pagal sia metodika dirbancio darzelio.

, Sutinku 100 procentų , bet ką daryti tokiu atveju, jei auklėtoja liepia palikti, su ja kaip nors tartis .?

Mes pradejom eiti i darzeli nuo praeitos sav. Kol kas mano patirtis-skaudi, vaiko dar skaudesne...
Ana sav. mes buvom abu, zaidem ir t.t tada as jo paprasiau siek tiek isleisti mamyte, jis isleido, bet kai grizau, radau verkianti...nurimo ir sake vel nores eiti. Kita diena isleido be problemu (po pusvalanduka-valandyte), taciau trecia diena jau suprato, kad nezaisti einam, o mamyte paliks
Tokiose situacijose patvirtinu liaudies isminti "batsiuvys be batu", esu vaiku psichologe, bet savo vaikui suteikti pagalbos negaliu...tiesiog turi persilauzti...zinoma, jei matysim, kad tie verkimai tesis keleta savaiciu, tuomet manau tai didesne trauma jam, nei nauda...Dar vakar su kolegemis pakalbejau, sake tokio amziaus vaikai (iki 2.5) adaptacinis periodas trunka iki 4men.

Vėl pacituosiu mūsų grupės auklėtoją-- labai priklauso nuo to, kaip vaikas elgiasi (jaučiasi) po to, kai mamai išėjus jis paverkė -- verksmas praeina gana greitai (paprastai) - jei po to vaikas žvalus, žaidžia, bendrauha su kitais, VALGO -- viskas gerai. Savo verkimu jis tik praneša mamai, kad ji jam reikalinga (o ne tai, kad paskui jam blogai). Lbai nedaug būna "nedarželinių" vaikų, bet labai daug būna "nedarželinių" mamų...
Mūsų grupėje yra vienas berniukas, kuris mamą išlydėdavo su ašaromis kokius pusantrų metų, bet verkdavo tik tol, kol mama uždaro grupės duris. tada - ranka nusivalo ašarytę ir bėgte pas vaikus žaisti... O mamai - širdį skaudą Ji niekaip netikėjo, kad vaikui be jos gerai. Tai vieną kartą padarė taip - apsimetė, kad išėjo... berniukas nubėgo į grupę, o ji grįžo tyliai pažiūrėti - pati įsitikino, kad su vaiku viskas gerai... Nurimo ji pati, o vaikas pabaigė "rytinius verksmus"...
Pakalbėkite su auklėtoja...

Tai jis nurimsta, bet atsimena ir vel pradeda verkti as manau, jog dar per trumpas laikas, jog sprestume ar jam patinka, ar ne manau po savaites galesim kazka teigti, kaip tie verkimai buna
Aciu, kad pasidalinot savo patirtimi

Na o mes iš pradžių galvojome, kad prie darželio pratinsim pabūdami pirmąją savaitę kartu. Bet tik atvedus auklėtoja patarė nedaryti tokios klaidos, nes po to vaikai įpranta ir nori, kad tėveliai kartu būtų. Pažadėjo jei nerimaus mums paskambinti. Pirmą dieną palikom porai valandų, nes patys neiškentėm nesulaukę skambučio:0 Antrą dieną jau ilgiau. Na paprasčiausiai stengėmės neišgasdinti, kad palaipsniui vyktų susipažinimas su aplinka ir kad tėveliai taip staiga nedingsta ir kad jie ateina kaip ir pažadėjo. Vaikas eina į darželį be problemų, niekada nėra verkęs, pasako atia ir bėga į grupę. Aišku prieš pradedant vesti mes jam gal mėnesį pasakojom kaip ten nuostabu:) kiek daug susiras draugų, kiek bus daug žaislų ir pan. manau jei vaikiukas jautrus tai gal jau kitaip reiktų elgtis, bet teigiamas psichologinis nuteikimas laibai svarbu. Gaila, kai tenka matyt kai vaikiukai einantys į darželį vos ne metus, kas rytą klykiantys įvelkami į grupę... matosi, kad vaikiukui tai yra baisi tragedija ir tėvai pergyvena, manau čia reikia spręst pagal situacija ir vaikučio charakterį.

Kiekvienas vaikas bet kokioj situacijoj nori, kad tėveliai būtų kartu su juo.
Čia kalbama ne apie tai...
Esmė tame, kad vaikas STAIGA paliekamas visiškai jam nepažįstamoje aplinkoje, kur jis NIEKO neturi artimo. TAI - yra didžiausias stresas. Siekiant sumažinti būtent šitą stresą ir stengiamasi į naują aplinką įsilieti pamažu, kiek galima neskausmingai.
Bet - čia jau konkrečių tėvelių, darželių auklėtojų savitas požiūris į vaiko auklėjimą. Jei jis sutampa - valio.
........................
Nes juk vienos mamos vaiką atskirai miegoti pratina po truputį, švelniai, kitos - drąstiškai - palieka verkti kelias valandas, kol pats pavargęs "nulūžta" (nepameno kokio čia pedagogo metodas...)
P.S. prisiminiau - Spoko (arba Ferberio) metodas - yiek apie migdymą, tiek apie auklėjimą... Jis daug kur įkimokyklinio ugdymo įstaigose taikomas. Kai kam - jis tinka ir pasitvirtina, kai kam - ne
http://www.supermama...showtopic=67159

Na aš parašiau savo patirtį ir tiek. O kitą vertus gal vaikas norės būti visur kartu su tėveliais ir iki 30 metų Pažįstu mokyklinukų miegančių dar tėvų lovoje, vargsta ir vaikas ir tėvai, mano nuomone, taip neugdoma savarankiška asmenybė, o tada ateityje gali kilti aibė problemų. Kartais reikia imtis ir drastiškų priemonių (aišku proto ribose), nes po to reiks sūnų iki jo pensijos už rankos vedžiot bet žiūriu nusifilosofavau čia gi darželių tema:)